cervus7

Gal kokiomis trąšomis pieva gausiau patręšta, ar jūsų ganykla netoli kaimyno javų, o jis neseniai purškė savo lauką. Arba ganykla netoli kelio, ir kas nors pravažiuojant pašėrė gyvuliukus kokiais nors netinkamais skanestais... Ar patys neseniai kokiu kitokiu pašaru pradėjot šerti svo gyvulius? Taip pat pakartosiu miškinio klausimą: ar visi gyvuliai vienas po kito krito, tą pačią dieną?

Taip, pas mane 60 cm su ėdžių pločiu. Jo kiekvienam narve gaunas apie 10 ar 15 cm (triušio galvos aukštyje), o į viršų dar platėja. Mano tikslas nėra prigrūsti kuo daugiau triušių į kuo mažesnį plotą, ar tūrį. Aš visiškai patenkintas savo narvų išmatavimais.

Gal tik nepadidėję limfmazgiai? Šeip tai limfmazgiai turi būti pas visus triušius, tai toks pats normalus organas, kaip ir kepenys, inkstai, blužnis ar kiti. Jei jie būna padidėję (suregavę), galima įtarti infekciją. Jei suregavę tik tam tikroje vietoje, reiškias kažkuri vieta netoli jų yra pažesita...

Nematant gyvai, sunku pasakyti, bet greičiausiai viskas tvarkoje. Siūlyčiau palyginti su kieno nors kito avių liežuviais. Tas į juodumą, greičiausiai tiesiog turi tamsaus pigmento o rausvas jo neturi... Bet jei avys pirktos iš užsienio, būtinai pasidomėkit mėlynojo liežuvio liga http://www.timesonline.co.uk/tol/news/u ... 518082.ece http://202.195.144.50/ASM/048-Virus%20- ... roduce.htm

Bandyk apiplauti ''Neostomosan'' tirpalu, jeigu tai niežinės erkutės užpuolė, turėtų nebeplikti.

Gal ką sudomins: http://www.skelbiu.lt/skelbimai/triusie ... 14662.html

Jau tie aukcionai )

Gal jie nori grynesniu..? http://www.photographersdirect.com/buye ... eid=241458 http://www.belgianblue.org/images/2009/ ... /01-lg.jpg http://www.mnpfarm.com/photo_gallery.html

Dar būna, kad trišiukai iššliauža iš lizdo dar kartą. Tada tenka kelis kartus pakartotinai sudėti juos į lizdą. Siūlyčiau dažniau užmesti akį į lizdą, kelis kartu sper dieną. O atšalusius laikyti šiltam delne ar po lempa, kol atsigaus ir pradės judėti.

Na, skamba kaip dailės pamokėlė O piešiat su spalvotais pieštukais, ar tušinuku Ir akivaizdžiai nežiūrėjot nuorodos, arba nesupratot kas joje parašyta. Ten, kur yra grafa „Žymės“ yra sutrumpintai aprašytos žymės, kurias turi arklys ir kur jos yra: 1) l.,užp.k. b. 2) laukas, pr.d.k. apyn. b., užp. d. k. apyn. b. 3) kių lyg. verp., verp. kakt. ausų lyg., ant kaklo iš ab. ps. verp. 4) žv., žemiau tšk. b., virš. lūp. b. ir taip toliau...

''Technikinę'' kai kas irgi pravaro. Jei žirgo pirkėjai to reikalauja, atliekami arklio šlubumo testai, daromos rentgeno nuotruakos, išrašomos sveikatos pažymos, eržilams tikrinama spermos kokybė ir pan. Tada pirkėjas žino ką perka, o ne katę maiše. Nejaugi tikrai reikai arklį spalvinti arklį pase. Kam tada žymių aprašymas, kaip čia: http://www.vic.lt:8103/zirgai/index.php ... 37326&id=1

Leidžiami yra patys patogiausi naudoti. Žinai kad tikrai suleidai, pasiskaičiuoji dozę pagal svorį ir ramu. Miltelių gali ir neėsti arba suėsti neviską.

Pratrynėm nuo 1 iki 50 psl. Ir toliau turėdami laiko mažinam nereikalingų postų skaičių. Tad forumo naujokams patariu skaityti nuo pirmo puslapio, ten žymiai tvarkingiau. Prieisim ir iki paskutinių puslapių. PS trinamiausi yra pasikartojantys ir neinformatyvūs postai.

Ar yra išsamios informacijos lietuvių kalba abejoju. Bet angliškai tikrai yra. Čia pradžiai, kad žinotumėt bent kaip vadinasi

Dauginimas gan paprastas. Senieji krūmai išleidžia šaknų atžalas. Jas reikia persodinti. Taip ir dauginasi.

Gal norėjai pasakyti, jog broilerius reikia paauginti iki vištų dydžio, kad suaugusios vištos nekapotų (neskriaustų) mažesnių viščiukų. Šeip jei yra galimybė, geriau broilerius ir dedekles laikyti atskirai.

Priklauso nuo to kaip susitvarkysi. Jei nori veisti intensyviai, geriau narvuose. Tada gausi didesnį kiekį triušių iš to pačio ploto, nei auginant palaidus ar voljeruose. O norint suamžinti darbo sąnaudas, būtinai reikės automatinių šėryklų ir girdyklų, o jei nesvarbu jog triušių užauginsi nedaug ir nėra laiko daug dirbti šeriant ir t.t., gal ir nieko laikyti palaidus. Tik numeti į dideles ėdžias šieno, porą runkelių, gerą obels šaką, vandens ir viskas. Tik va, palaidai laikant bus sunku kovoti su plėšrūnais pjaunančiais triušiukus (žiukės, šeškai, katės ir t.t.).

Na nesu matęs, kad triušius voljeruose laikytų. Mačiau tik narvuose. Nors, jei auginami triušiai daugiau dėl pasigrožėjimo, gal ir nieko voljerai...

Manau įdomus puslapis http://www.sheep101.info/201/index.html

Sveiki, kolegos. Aš dar turiu tokį pasiūlymą. Turiu knygą V.Karvelis „Triušių auginimas“ 210 psl. 1959 m. Vilnius. Nors ir senstelėjusi knyga, bet vis kito autoriaus nei Gaidžiūnienė ar Michelkevičienė. Leidinuke gan išsamiai aptariamos įvairios temos (visgi puslapių tam daugiau skirta). Jei ką domintų galėčiau paieškoti kas ją atskenuotų, nes pats neturiu skenerio, patalpinti kur nors www. ir pasidalinti informacija.

Ir kuo greičiau, nes dabar jau pasireiškė ligos klinikiniai požymiai. Kuo ilgiau laikysit pas save, tuo labiau didinat riziką užkrėsti patinuką. Kuo greičiau grąžinsit savininkui triušiuką, tuo jam (ankstesniam savinikui) bus sunkiau įrodyti, kad susirgo /užsikrėtė pas jus. O patinuką jei negrąžinsit, reikės labai atidžiai stebėti bent dvi savaites ar nepasireikš panašių ligos požymių.

Esam kaškada perinę viščiukus po kalakute. Kiek išperėjo nepamenu, seniai buvo. Bet tikrai gerokai daugiau nei višta ir viščiukias labai rūpinosi: gynė, vedžiojo ir t.t. Pati kalakutė tikrai lesė kaip ir perekšlė višta ir tikrai iš bado nenugaišo. Dėl perėjimo. Perinant inkubatoriuose bet kurie paukščių jaunikliai praranda perėjimo instinktą. Jei norit turėti perinčių paukščių, įsigyti iš turgaus kaimiškų viščiukų tikrai neužteks. Jie irgi būna perinti inkubatoriuose (nors nevisada). Geriausia gauti/pasiskolinti iš kieno nors rimtai perėti nusprendusią vištą ar kitą paukščio patelę ir padėti po ja apvaisintus kiaušinius. Tokie išsiritę paukščiukai tikrai turės perėjimo instinktą, nors ir ne šimtu procentų, bet perekšlių bus! Reikia, kad besivystantis paukščiukas jaustų bendravimą su perekšle dar būdamas kiaušinyje. Beje, dedeklės irgi gali būti puikios perekšlės, jei jų kaiušiniai buvo padėti po perekšle. Pvz., esu girdėjęs kad leghornų veislės vištos visai neturi perėjimo instinkto, kiti šaltiniai teigia, jog jos labai geros ir užsispyrusios perekšlės. Ir iš tiesų, kai pirkom iš paukštyno nurašytas leghornų veislės vištas, nei viena neperėjo, bet kai jų kiaušinius padėjom po peričia višta, iš kiaušinių išsiritusios vištytės, sekančiais metais puikiai perėjo.

Cia irgi savotiska technologija

http://www.manoukis.lt/index.php?s=1841&m=2&t=27

Tik pamiršo iki galo parašyti.. „atėjus gražiam rudenėliui, ją paversime nuostabaus skonio šašlykais ir suvalgysime, o jūs galėsite per internetinę kamerą tai stebėti “