marazas

kai sukursiu idesiu. Nieko ipatinga. galiniai ratai nauji michelin, 13.6r38, priekiniai neaisku kokie bus, tiltas nevedamas, tai dydis ner svarbu, tik noretusi zemesniu ir platesniu.

Gal kas zinote mtz priekiniu ir uzpakaliniu ratu skyliu ismatavimus? Surenkamu bekameriniu ratu uzsimaniau, o dabar liko tik skyles pasidaryt.

Pirkau. Visj darbinio dantraciai 890/892 belaruso.O vakarietiskuose beveik visuose 100 - 200 ag diapazono buna 3 arba 4 darbinio greiciai.

Nuotraukom dalintis reik!

nereik ant belaruso varyt - ne viena uki sis traktorius ant koju pastate. O saikingai naudojant kiekviename ukyje gali naudingas buti. Juo labiau kad ekspluoatuojasi nebrangiai

ne tik barstykle traktorius tampis, bet ir purkstuva. Iki tol taip dardavau - tik beda kad su purkstuvu i statesni kalna neitraukia. Be to tu apsuku purkstuvo siurbliui per daug. Be to dar srutas su maisykle pamaisau - ten 540 per letai, o ant 1000 variklis neissuka propelerio. Taip pat medienos smulkintuvui 540 pagreitintas but geriau. Vat tokos problemos. O kadangi zemes nusipirkt norisi - tai traktoriu nepigiu prisipirkt nera is ko.

gereiausiai manau tad 17 butu. Jei nori gudriau - 85w90. Tik pries pildamas, jei dar nuo gamyklos nekeitei, tai geriau teoalus pakeisk. Ir pries keisdamas isplauk pavaru deze - pripilk dyzelio iki pilnos normos ir pavazinek laisvai. Nes toz dezes tai drozliu pilnos buna....

Sveiki. Turiu toki klausima: Mtz 80 sugalvojau jog reikia greitesnio darbinio veleno, kazko panasaus i 540E (man trasoms bert but geriau). Tad sudejau visus darbinio dantracius nuo 952 belaruso. Tik gaunasi taip, jog ir 1000, ir 540 kazkiek issigreitina (tik ne tiek jog butu tikras 540E). O ar galima rasti dantraciu komplektu, kad butu 540E (arba 750) ir 1000? Nes as noreciau kad 1000 liktu nepakites. Sitas gali buti kada nors ateityje reikalingas. Ar kam nors idomus butu dantraciu komplektas, kuriuo butu galima belarusui padaryti 1000 ir 650 darbinio apsukas? Kaip ir ka padaryti reikia issiaiskinau, tik 1 dantrati uzsakyti reiketu. Ir dar klausimas. Teplao siurbli sukantis dantratis 952 belaruso yra 24 dantu, o 80 belaruso 25. Bet diametras isorinis vissikai tas pats, tik dantys tankiau sugrusti. Ar keiciant visa komplekta butina ir ji pakeisti?

Na, isgreitinau ir as mtz80. Siap jis visada su purkstuvu vazineja, tai tikslas labiau toks, kad nereiketu pilnom apsukom tuscio gainiot (arba ant 25 vazinet), ir jei kur toliau pavaziuoti reikia su nedaug krovinio kad pasitarnautu. Jei kam kokiu klausimu kyla - klauskit, issiaiskinau viska kas ir kaip pasidaro.

M10g2K tik i varikli pilt tokio nerekomenduociau.

mano nuomone ta, jog jei yra galimybe, reik rinktis.automatiniu uzdegimu (stahlwerk 120s). pramokau naudotis.- ir antgaliu labai ilgam uztenka. zodziu viskas ten su stahlwerk gerai

na mum ataskaitos kas met.... niekada kitaip nereikalavo.... talpa 10m3, metaline, 130 ha. pilnos nebuvau pripyles. mastau apie plastmasine. nes si labai kura rudimis tersia. o nuo to kuro filtrai ir kuro sistema kencia. svarbiausiais momentas yra tai, jog pacios smulkiausios rudziu daleles nenusistoja ant dugno niekada (mazdaug 2um ir mazesnes), o kuro sistemai jos pacios pavojingiausios.

man kaip tik atrodo jog centrifuga filtruoja geriau. I belarus , t40 pilu mobil delvac mx extra. ir centrifuga visuomet buna siek tiek tokiu kietu nuosedu pririnkusi. o kuomet isardziau kombaino ar traktoriaus filtra, tai kazkokio zenklaus kiekio surinktu nuosedu neradAau.... nebent geras variantas butu popierinis filtras tik turbinai, o varikliui centrifuga (taip k700a padaryta).

minduks, pirmiausia hidrocilindrui pasikeisk ziedus. kuomet jie bus geri, tada kaltink skirstytuva.

taip, liepsna tiesiai bugnan eina. 2000lt kaina normali manau.

Mane irgi daede tas prietaisu nerodomumas. Senieji rodydavo gerai. naujesni ne. nupirkau vat toki nesenai. http://www.ebay.com/itm/2-in-1-LED-Digital-Water-Temperature-Oil-Pressure-Gauges-for-Car-Truck-/271491772052?pt=Motors_Car_Truck_Parts_Accessories&hash=item3f362bae94&vxp=mtr davikliu turi tinkamais sriegiais. pats i krautuva idejau. Rodo kol kas gerai. minusas kad truputi mazas, kinietiskas padarytas. Ir isoriskai ne taip graziai atrodo kaip noretusi.

o ka daugiau dziovinsi? skiedros vargu ar praeis pro ja....

selektrai manau vidurinio is vis deti nereikia - ji skirta gudams rusiuoti. Tada virsutinis 4 - 4.5 mm, apatinis 1.8 - 2.2 mm, prilausomai kiek maziuku atskirti nori. O sietu valytuvus burinai susireguliuoti reikia. Todel ir sietai kemsasi. Be to, k523 max. nasumas 10t/h. Normalu, kad didesnis srautas per sietus neprabyra. Iseitis yra tik sneka kiesti arba variklio skriemuli sumazinti - suks leciau. Nors kaip praktika rodo, srautas proporcingai nesumazes. Dar variantas varikli su daznio keitikliu paletint.

spresk pats. Nuo dyzelines greiciausiai ir grudai dyzeliu kvepes. Ir jei dyzelis po 3 lt bus paciam dziovint nlb apsimokes. Kazkada galvojau tokia isigyti.. bet taip ir liko galvojimu. O kiek lt praso? dabar lauzas 620lt/t silumokaicio jai itaisyt jauciu nlb pavyks, nes auksta dziovinamo oro temperatura reikalinga. Bet malkine padaryt nesunku.

ji gera tuo, jog gali kibira grudu isdziovinti, kurenama malkomis ar anglimi, paprasta naudoti ir srautinio tipo - i viena gala pili grudus, is kito sausi byra. O bloga jog neekonomiska (kuro bent 2 kart daugiau reikia nei "kubilui"), neturi silumokaicio ir elektros santykinai daug reikia. Siap jei pigi ir kitokios isigyti neimanoma - pirmai pradziai gera bus.

Geras klausimas. Temperaturos kontrole yra pats svarbiausias parametras, kuri reikia sekti sandeliuojant grudus. Jei pakils iki 30 - 40 ir pabus koki trejeta dienu, bus daug vabaliuku. Ju gruduose visada yra, tik nedaug. O rsant pamietai temperaturai jie ima itin sparciai daugintis. Jei kais daugiau - supleks. Savaiminis uzsidegimas nelabai galimas. Aisku, pirma priemone - grudu ventiliavimas. Priklausomai nuo paduodamos oro dregmes, grudus galima atausinti iki keliais laipsniais mazesnes temperaturos nei aplinkos. Kartu pasisalina kazkoks kiekis dregmes - taip pagereja grudu laikymo salygos. Kuo salciau - tuo geriau. Tik saldyt iki kokiu -20C sekliniu grudu nelabai patartina.... Jei nera galimybes ventiliuoti - tada lieka perkrauti. Bet tai nera itin efektyvus budas temperaturai mazinti. Taip pat grudu ventiliavimas padeda isvengti kondensato susidarymo ant boksto sieneliu salant orams. Gal but eteityje sugalvosiu koki nors algoritma, kuris automatiskai ijungtu ventiliatoriu, taip ziema grudus atausindamas, o pavasari atsildydamas.

manau jog puse siandien parduodamu sistemu naudoja siuos temperaturos daviklius. Nes patogesnio daikto, is kurio gali padaryti temperaturos matavimo kabeli nemaciau. Su jais net neabejoju jog pamatuosiu - bandes daug visko esu. Klausimas man labiau idomus, kaip atlaikys pats kabelis. Ir kaip ji itvirtinti, jog nereiketu bokstui naujo stogo pirkti

Sumaniau jog paciam reikia pasigaminti temperaturos kontrles sistema grudu bokstams. Pirmas klausimas ar kam nors tai idomu? Kodel open source - todel kad butu galima apdiskutuoti ir gera projekta padaryti. Nes programa parayti nesunku, bet neaisku kokio funkciuonalumo reikia (kadangi tokios sistemos neturejau) ir kaip ja ispildyti. Kadangi nesu profesionalus elektronikas - labiausiai man priimtina pasirinkti arduino platforma. Litavimo darbu nedaug, paprastas programavimas, daug ka galima sulituota nupirkti is ebay ir labai nebrangiai. Mano sugalvota koncepcija tokia: 1. temperatura matuojama skaitmeniniais DS18B20 termometrais (vieno kaina apie 2.5lt) 2. Kiekvienam bokstui skiriamas 1 kontroleris, kuris galetu nuskaityti apie 10 liniju, su 10 davikliu kiekvienoje. Kadangi davikliai programuojami, tai sie skaiciai neabsoliutus. Vienoje linijoje galima sumontuoti ir 100 davikliu. Viskas nuo programines irangos ir procesoriaus priklauso. Sito kontrolerio programine iranga jau beveik baigiu. 3. Visi bokstu kontroleriai sujungiami i tinkla kartu su valdymo kontroleriu. Protokolas RS485. Bet manau jog gali buti ir wireless. Tuomet galima ispildyti tokia koncepcija, jog boksto kontroleris turi saules baterija su akumuliatoriumi (autonomini maitinima), nereikalingi jokie laidai (pigiau tiek instaliavimas, tiek instaliavines medziagos, nes kabeliai irgi kainuoja). 4. Isvedimo galimybe - lcd ekranelis valdymo pulte ir PC. Ateityje manau gera galimybe butu gsm modemas, pranestu sms apie busena eant uzklausimui arba pasiekus kritine temperatura. 5. Gal but dar kazkas kazkokiu funkciju noretu tureti. Pirmas klausimas diskusijai - temperaturos matavimo kabelio konstrukcija. Skaitmeniniai termometrai jungiami visi pataleliai, prie 3 gyslu kabelio. Tankumas - kas 1 metra. tuomet kabeli galvoju prisegti laidu dirzeliais prie 5mm troso (6m bokstui turetu uztekti storio) ir visa itrosa iverti i termokembrika. Gal galima padaryti kitaip? Kas turite tokias sistemas ir kaip jose padaryta? Beje, kokia matavimo sistemos kaina, kas zinot? Gal cia neapsimoka vargti :)

ziema greiciausiai susus grudai. Nebent labai sausi butu... Nes esant saltam orui ant pleveles labai tiketina kaupsis kondensatas. Jis greiciausiai pateks i virsutini grudu sluoksni ir skatins ju gedima. O tai dar didesni dregmes issiskyrima (grudu gedimo pasekme - oksidacijos procesas, kurio metu is angliavandeniliu susidaro CO2 ir H2O). Kai dregmes kiekis bus didelis, bus visai kruvai sakes. pats dziovinu aktyvia ventiliacija. puskanaliai is dotnuvos projektu. Bandziau visokius, sie labiausiai patiko. Kad 1% su 3kWh issdzioviti galima butu reikia labai sauso oro. Nes abejoju, ar su 1 m3 galima 2 gramus isnesti. Nebent esant labai sausam ir karstam orui. Ir didelis minusas tas, jog grudai aktyviai dziuva kokiam 30 cm sluoksnyje. O tas sluoksnis ima jideti tik tuomet, kai grudu dregme apacioje apie 11 - 12%. Tad norint efektyviai dziovinti bent karta perpilti reikia. Taip pat uzdaryti ventiliacijos anga (jei ventiliatoriai lauke) kuomet nepuciama, nes per anga pritraukia dregmes.

Hmmm.... Idomus jusu pamastymai. Jei su LS100 galima pronart683 su 17 t patraukt tai jau stipru. Nes bandziau su belarusu tempt (nes pusantrinis uzsispyre), tai prikabinus ant slaunu belarusas su 10t rapso ne is vietos nejudino - priekis i virsu ir is dirvos neistraukia. Prikabinau antr kablio kur meslo kratytuvui skirtas - traukia, tik tas kablys per zemai. ir kely vaziuojant akivaizdziai meto, per posukius prieki stumdo.... Bet pronaro pliusas jog keliu rieda lengvai. Jei ne kalneliai, uztektu ir mtz. Va, jei ls gali tokia priekaba tampyt tai jau stipru. O belarusas man nepatinka tuo, jog jis truputi kito standarto. Kol iranga rusiska - viskas gerai. Kai nebe - buna nesuderinamumu. Ir belarusas savo niunansu turi. Nelabai vykusi potrtalini priekini tilta (ls irgi panasios konstrukcijos), kvaila diferencialo blokavima, priekinio tilto jungima, nereguliojamo srauto hidrosistema, silpna darbini, kuriam nepatogu greicius perjungineti, (nors jam pliusas uz tai, jog esant perkrovai juostos buksuoja ir niekas nesilauzo). Silpni ir pasenusios konstrukcijs stabdziai. Be to belarus triuksmingas. Pliusas uz ora bazineje komplektacijoje ir uz tai jog gemia isjungti neraikalingas sistemas - ora, hidraulika, darbini. Su Ls teko vaziuoti. Manevringumas nustebino. Apsisukti galima net ten, kur atrodo jog tikrai neapsisuksi. Tik ta sedesena kazkokia "zema". gal sedyne nesureguliuota buvo. Ir kaip kazkas minejo - su mazuoju new holland panasumu nelabai pastebejau. vien tilto konstukcija be bortiniu pavaru.