MTZokas

Sveiki. Po ilgos pertraukos grįžtu į forumą. Pernai nesant laiko paramos imti nepavyko, tačiau šiemet bandysiu. Iškilo klausimas dėl šio punkto: 40.5. pareiškėjas yra asocijuotos žemdirbių savivaldos organizacijos, kurios veikla apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją ir veiklos trukmė yra ne mažesnė kaip 5 metai, narys (pateikiamas patvirtinimo dokumentas) – suteikiami 5 balai; Klausimas toks: kokios konkrečiai yra tos organizacijos ir ar sunku tapti jų nariu, t.y. - ar spėčiau tai padaryti iki paraiškų paramai surinkimo?

Nemanau, kad galėtų kuo netikt, bet sakau paklausiu, nes nežinau iki galo ar skirtumas tų miežių tik kokybiniuose rodikliuose, ar gal yra ir kokių netinkamų medžiagų.

Sakykit, ar tinka galvijams šerti salykliniai miežiai?

Norėjau pasikonsultuot su jau gavusiais paramą ar pateikusiais paraiškas. Kaip jūs perėmėt ūkį su žeme, technika ir viskuo kitu (iš tėvų ar senelių pavyzdžiui)? Pirkot, dovanojo, perėmėt valdą su tiesioginių išmokų įsipareigojimais?

Sakykit, ar jūsų nuomone apsimoka rizikuoti ir bandyti gauti jaunojo ūkininko paramą (tikėtis palankių balų nauju rinkimu) tam, kuris dabar renka 66?

O famulus į ekstra klasę ėjo? Vakar sėklos užsisakiau.

Derlius famulus sakot nuvyėė. Kaip Olivinas, ar gera alternatyva scagenui dėl išgulimo ir vėlyvumo ir famulus dėl derliaus? Negi nieks neaugina? Paveikslėlyje, kur kažkas įkėlė, tai gražiai laukai atrodė.

O oliviną ar famulus rinktumėtės? Famulus lyg ankstyvesnė. Kaip realybėj vertinant jų parametrus? Neturiu patirties su kviečiais tai klausiu.

Tai oliviną verta vietoj skageno mažiau intensyvioje technologijoje auginti? Panašios veislės, girdėjau šnekant. Kaip šiemet olivinas, žiema, derlius?

Renkuosi tarp Skageno, Famulus, Kena ds ir Linus (1-2 klasė). Liepkit konkrečiai kurią, nes po agrovizijos galva nuo kviečių sprogsta . Skageną sako daug šert reikia.

Ką apie veislę "Kena ds" galvojate?

Jei galit- parodykite iš kur pas jus tiek balų. Pasakykit kas mažiau gavot, nes mane jau neramumas pradeda imt kai vienas 80, kitas 90 surenka.

O 3m. 110 ag. 1025,5 belaruso užtektų?

Tai ūkis turės pasiekt 2 proc. pelningumą? Praleidau kažkaip. Kitas klausimas - kas žino, pasakykite. Ūkio kontrolės laikotarpis bus ne 5, o 8 metai, taip?

Jeigu kas dar skaitot šitą temą, tai atsiliepkit. Planuoju irgi naują traktorių pirkti ir tarp zetor proxima100 ir mtz 1025,5 renkuosi. Pagrindinis klausimas: ar aš netyčia galiu permokėt, ar tokios tos kainos, nes pagal komercinį pasiūlymą už proxima 100 prašo 120000 lt. be pvm., o tumas rašo, jog už tikrai geresnį ir galingesnį proxima Power 120 ir dar su frontaliniu nė 140000 nesumokėjo?

O LS tepalas paskirstytojui imamas iš atskiro bakelio, ar iš ten pat kur dėžei ir transmisijai? Belaruse (nebent 952,3) tai yra atskiras bakelis hidraulio tepalui, tai nebaisu, kad užsiterš dėžė. O kaip patys vertinat hidrauliui tepalą imamą iš transmisijos karterio? Labai daug kur dabar taip daro, bet kaimynas case puma nusipirkęs negali svetimo nieko pajungt: tik pajungia, iš kart servisą į kiemą, nes kažkas su dėže ar transmisija nuo užteršto tepalo pasidaro. Kaip vertinat tokį dalyką, nes zetor proxima 100 irgi tepalą iš dėžės hidrauliniam ima, o aš tokį dabar nužiūrinėju.

Jeigu traktorius patvarus, laiko ir tarnauja ilgai, yra galios tiek, kiek parašyta, tada tas LS visai vertas dėmesio, nes už kainą gerai gauni.

Bandžiau. Pasirodė patogiausias iš visų tarp kurių rinkausi. Viskas vietoje, patogu pasiekt ir taip toliau. Medžiagų kokybė kabinoje, kaip ir hattat, prastoka. LS kaina gundo pagal tai ką gauni, tačiau ta kaina ir verčia suabejoti. Daug visokių įdomių sprendimų, nekeliančių pasitikėjimo, ten pridėta. Pats jo sąstatas nelabai rimtai atrodo. Pats vadybininkas sakė- "patręšt, papurkšt ir pašienaut, ko jis nelaikys.". Man tas ir nepatinka, kad patręšt, papurkšt ir pašienaut jis laikys, bet ar LS 100 plūgą keturių tradicinį gerai trauks, kultivatorių ar efektyviai vilks ir ar ilgai? Kol kas už zetor aš pasiruošęs kiek daugiau sumokėt, bet turėti tai, ką apie jį atsiliepia.

Visiškai nesutinku. Aš jame pasėdėjęs sakiau, kad ir belarusas tada puse velnio. Tikrai maniau, kad bus patogesnis. Jame vien sėdėdamas pavargau, o ką jau apie dirbimą kalbėt, jei reiktų dieną pasisukiot, tai dvi dienas iš lovos, manau, nesikelčiau . O keleivio sėdynę ko ten įkišo iš vis nežinau- atsisėdęs maniau, kad neišlankstyta normaliai, nepatogu, tikrai. Man iš hattat, belarus ir zetor panašių klasių, tai zetor proxima 100 labiausiai patiko. Kaina jo aukštesnė kiek, bet viskas gerai, atrodo, padaryta.

Man aiškino konsultantė, kad jeigu ūkio pajamos sudaro nemažiau nei 50 proc. iš gyvulininkystės, tokiu atveju galima gauti 60 000 eurų.

Jeigu jūsų ūkis bus įkurtas anksčiau nei prieš metus iki tos dienos, kai teiksite paraišką paramai gauti (jeigu ūkis dirbs, pavyzdžiui, jau 1 metus ir 1 dieną ar ilgiau) tada paramos gauti negalėsite.

Rytoj kvietrugius po 100 kg/ha salietros, neilgai trukus dar po 100 į hektarą duosiu. Rudenį gavo po 100 NPK, dabar nepamenu kokiu santykiu. Tręšiu kol kas be tyrimų, "iš akies". Vidurio Lietuva, Raseiniai. Ką manot apie tokią technologiją? Ar gerai tuos 200 salietros išskaidau?

Reikia ta jūsų politika pasidomėt, nes per visą tą laiką man ji dar neaiški. Atleiskit, bet glamžot visą temą iš visų pusių nuo pavadinimo iki teksto. Bent paklaustumėt. Juk gabalėlis tos diskusijos apie ūkininkavimo pradžią gali būti reikšmingas temai "Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas 2014-2020?".

Jeigu pats esat ūkininkas, tai, turbūt, ne iš pašaukimo. Kažkurioj temoj seniau skaičiau kažkokio protingo žmogaus patarimą pradedantiems. Jis sakė, kad ūkininkaut šiais laikais gali tik tie, kurie tvirtai tuo tiki, labai to nori, negali be to gyventi ir jaučia didelį artimųjų palaikymą, nes dabar tai padaryti yra sunku. Aš esu linkęs su tuo sutikti. Aišku, gal kiek per optimistiškai visa tai atrodo augančios kapitalistinės konkurencijos fone, bet juk gyvenimas, net ir dabar, vertas daryti tai, kuo "Širdis dainuoja".

Sutinku su paskutine išsakyta mintim. Kaip ten bebūtų, nemanau, kad remti pradedančius ūkininkus turinčius mažai, arba visai neturinčius nuosavos žemės yra netikslinga. Taip, tai yra rizika, bet tai kartu yra ir paspirtis užsiimti veikla ir lengviau įsivažiuoti, susikuriant reikiamą techninę bazę, įsigyjant gamybinius įrengimus ir kita. Juk tas jaunuolis, kuris gavo paramą ir nusipirko be galo reikalingą traktorių neturėdamas nuosavos žemės, gal po penkerių metų jos bus įsigijęs ir ūkį praplėtęs papildoma nuomojama žeme. Ir dar-žmogus bus likęs Lietuvoje.