miškas

Kadangi tenka pasidomėti , tai truputis faktų apie šiurkščiavilnes. 1998 m. Gyvulininkystės Institutas surengė ekspediciją ir surinko avis, kurios buvo nedidelės, nereiklios ir turėjo vieną bendrą požymį- šiurkščią vilną. Tuo metu šveicarų profesorius Ernst susisiekė su institutu ir užklausė ar nėra išlikusių grynakraujų škudžių avių Lietuvoje. Reikia paminėti, jog vokiečiai šias avis atsivežė iš pabaltijo- Lietuvos 1941 m. ir visą tą laiką jos buvo veisiamos tik tarpusavy inbrydingo metodu, tad žlugus sovietams ir atsivėrus sienoms mokslininkai iškart pradėjo ieškoti "naujo kraujo" šiai archaiškai veislei papildyti, tad ir buvo kreiptasi ten, kur dar buvo galima tikėtis rasti tikrų išlikusių škudžių- į Lietuvą. 1989m. liepos pabaigoje institutas atsakė, jog rado keletą šiurkščiavilnių avių ir nusiuntė nuotraukas ir vilnos pavyzdžius. Vokiečių ir šveicarų mokslininkams tai buvo didžiulė sėkmė. Tad, 1990m. kovo 10d. visos surinktos avys: 8 avinai ir 22 avelės vėl iškeliavo iš Lietuvos ir taip antrą kartą buvo papildytos vokietijos škudžių augintojų bandos iš Lietuvos atkeliavusiomis škudėmis. Tiesa- ne visos atkeliavusios avys buvo atrinktos ir įrašytos į škudžių registrą, kai kurios jau turėjo kitų požymių ir buvo išbrokuotos- turėjo ilgą uodegą ar pan. Vokiečių prof. Fingeris jas atrinko ir atrūšiavo. Ir tik po 6 metų (!!!) 1994m. Baisogalos institutas surengė antrą ekspediciją, kur vėl surinko avis, kurios turėjo šiurkščią vilną. Iš tos antrosios ekspedicijos surinktų avių ir yra kilusios visos dabartinės šiurkščiavilnės avys. Klausimas: kodėl jos yra panašios į škudes? Atsakymas- škudžių genų jose yra labai daug. Pirmos ekspedicijos metu surinktos avys buvo grynesnės, na o antros ekspedicijos metu jau papuolė visokių visokiausių- ir ilgom ir trumpom ir plonom uodegom, ir su ragais ir be ragų. Faktas, kad dar buvo ir grynų škudžių. Tada jas sudėjo į vieną krūvą ir išvedė vietinę šiurkščiavilnę. Teko kalbėtis su žmogum, kuris daug prisidėjo prie viso Lietuvos ūkinių gyvūnų genofondo išsaugojimo, tai minėjo, jog tos surinktos antrą kartą avys buvo labai skirtingos, na bet dabar bendri jų palikuonys turi daugiau mažiau panašesnius požymius. Šiurkščiavilnių avių registruota pora tūkst. Grynaveislių- iki dviejų šimtų, o visos kitos- mišrūnės. Nors ir pati šiurkščiavilnė- jokia vietinė grynaveislė- tai irgi mišrūnė visokių avių, kurios turėjo bendrą požymį- mažos, nereiklios ir šiurkščia vilna. O dar ir pavadinimas "šiurkščiavilnė"- joks veislės pavadinimas, tai klasifikacijos pavadinimas. Tas pats, kas ir karvės veislę pavadinti "atrajojanti" ar kokia "raguotoji". Tad patys galite nuspręsti, kodėl škudę pripažįsta visas pasaulis baltiška, lietuviška, o kai kurie mūsiškiai mokslininkai- ne. Pusė Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo tarybos narių yra iš Baisogalos gyvulininkystės instituto ar kitaip su jais susiję, susiję tiesiogiai ir su išmokų skirstymu, bei patys laiko motininę šiurkščiavilnių bandą- dėl to ir yra pasipriešinimas, nenoras dalintis išmokom, nepripažinimas klaidų , įžeistos asmeninės ambicijos ir noras būti vieninteliais. Europinių išmokų skirstymo fone nebeliko jokių žmogiškų, tautinių, moksliškų ambicijų, principų ir stimulo. Nors..prakalę pirmos ekspedicijos metu surinktas vertingas avis, tai tik padarė gerą darbą ir dėl to mes galime būti dėkingi vokiečiams už mūsų škudžių genofondo išsaugojimą, nes tada pas mus tos avys būtų buvusios sudėtos į vieną krūvą ir išvesta vietinė šiurkščiavilnė (kaip po 6 metų ir buvo padaryta). Aišku iki šiol baisogaliečiai iki pajuodavimo tvirtina, jog apie škudes per mažai informacijos ir jos vokiškos, o pardavė tai vietines šiurkščiavilnes ir škudžių nebuvo. Absurdo teatras- pernai žiemą per genofondo tarybos posėdį atmetė škudžių augintojų prašymą įtraukti škudes į genofondo sąrašą motyvuodami, jog trūksta dar informacijos, šįmet pavasarį, kai pateikėm daugiau informacijos ir faktų- vėl atmetė dėl to, jog... informacija blogai pateikta( ne taip nurodyti šaltiniai ir nuorodos ir t.t.).

Pernai šienavau su Yanmaru ir švediška dalgine 1,4 m. šienapjove. Gal kiek trūksta 16 AG , tai jei koks kalniukas- pridūsta kiek traktoriukas. Šiaip šienaujant su tokia šienapjove reikalingas greitis, kad žolė gultų ant dalgio, o ne virstų į priekį ir kimštų. Rotacinė žoliapjovė gal ir patogiau, bet su dalgine nesumeta į siaurą pradalgę ir džiūna geriau, mažiau vartymo.

Na, o dėl impulsų generatoriaus maitinimo ne tiesiai iš akumuliatoriaus, bet iš akumuliatoriaus per konverterį, tai, manau, per dideli energijos nuostoliai bus ir tas papildomas "tarpininkas" taip pat iškraus greit akumuliatorių. Pernai nemažus plotus užtvėręs buvau ir naudojau akumuliatorius, tai kas porą savaičių pakrauni ir nėra to didelio vargo.

Jei sujungsite lygiagrečiai visas įtampos elektrines virves ir nuo to sujungimo pajungsite įtampą, kad įtampa vienu metu patektų į visas virves, tai taip pat padidins efektyvumą nei įtampa pajungta nuo vienos virvės ir nuosekliai keliaujanti į kitus stulpelio virvės aukštus.

Tinklas avims yra geras dalykas, bet tai tik laikinam aptvarui. Nes ir priežiūra nuo žolės yra sudėtinga. Po elektriniu piemeniu su krūmapjove (trimeriu) apipjauni, o po tinklu nepavyks ir greit įaugs žolė. Tad pats geriausias yra stacionarus vielinis tinklas su impregnuotais kuolais. Bet jei nėra galimybės tam, tai lieka plastikiniai kuoliukai ir 3-5 eilės elektrinės virvės (vielos). Kaip ir minėjo Mikus geriausia yra įžeminti su elektrine virve einančią kartu su įtampos virvėmis. Aš įžeminimo virvę ištempiau pačią apatinę virš jos- įtampos, po to vėl įžeminimo ir pačiam viršuj- vėl įtampos virvė. Taip padidėja efektyvumas, akumuliatoriaus tarnavimo laikas (praktiškai išbandyta ir įsitikinta). Be to neturi įtakos jei į apatinę įžeminimo virvę įauga žolė. Tad priežiūra yra retesnė ir reikalinga tik kai žolė pasiekia įtampos virvę. Nors...jauni avinukai su tankia vilna įsibėgėję vistiek pralenda. Pakeičiau į galingesnį el. impulsų generatorių, pakeičiau į įžeminimą virvėmis- tas pats. Didesni avinukai ir ėriavedės bijo elektrinės tvoros, tačiau mažesni vistiek sugeba išlįsti.

Su "Dobilu", prikabintu prie T-40 grėbiau, tai pakėlė ar tai akmenį, nežinau, ir išmušė galinį stiklą. Tad nedrįsčiau grėbti su atviru mini traktoriuku. Reljefas ten nebuvo lygus, vietomis kalvelės, tai kai kur grėblys įsminga giliau į žemę ir gali pakelti akmenį. Tokia mano patirtis su grėbliu.

Nelabai Jus kolega suprantu, vis blaskotes, pats optimaliausias varijantas tai priekinis peilis, kainos ir atlikto darbo atzvilgiu. Sniego putikui ar kaip jus ten ji vadinat sniego freza, reikalinga hidrauline pakaba priekyje, reikalingas darbinis velenas priekyje tai cia normaliam darbui, bet galit kabint ir gale tai padirbes pora valandu skusites sprando skausmais. Visgi pas mus ne Sveicarija ir ne Sibiras, kad to sniego su lig stogais pribertu ir su pustuvais pjaut pusnyse tunelius su japonisku traktoriuku . O su priekiniu peiliu greit ir efektyvu, tik reik, kad pelis turetu teisinga kampa ir sniegas nevirstu per virsu, o rutuliuotusi i prieki. Teisingai buvo pastebeta, turi but pusremis, kad traktorius neperluztu, atra ziema atvaliau su savadarbiu peiliu ir viskas ok, o buvau ir i akmeni ir i susalusi grumsta atsitrenkes. Visgi, kolega, jei daug sniego, putikas vienintelis gali pagelbeti. Čia iš asmeninės patirties. Praeitą žiemą joks peilis nebūtų pagelbėjęs- man iki namų apie 1 km. miško ir lauko keliukais. Tai yra kelios kritinės vietos laukuose, kur pripusto labai daug. Jei stumdyčiau, tai po keliu kartų viskas užsikištų, o su mini traktoriuku kalnų nepastumdysi. Žinoma, kaklą paskausta po valymo "seanso", dar jei už-pučia vėjas, tai lieki šlapias, bet kelias kartais atrodo kaip tunelis iškastas. Jokių stumdymo žymių, tiesiog gražus taisyklingas tuneliukas. Po to linksma būna, kai sulauki klausimų- "ar tu sniegą išveži?":-)

Nesibaigianti šališka diskusija. Gerb. administratoriau. Kitoje temoje anksčiau ištrynėte visus mano atsakymus ir argumentavimus į Loretos isteriją ir drabstymus purvais. Šitoje temoje jūs gavote tiesiogiai įspėjimą ir protestą apie šmeižtą tiek bendruomenių, tiek fondo atžvilgiu. Argumentuotus. Ir jei norite- su faktais ir įrodymais, ko ponia Loreta niekaip negali suorganizuoti, mat, vis pritrūksta "liudininkų". Jūs ir toliau skatinate ir palaikote šitą nesąmonę? Vėl ruošiatės ištrinti visus mano, Insam ar kitus pasisakymus, kurie nors kiek prieštarauja šiai purvo pylimo akcijai? Žinoma, jūs čia šeimininkas- vienas mygtuko spustelėjimas ir akcija toliau vyksta be trukdžių, be oponentų. Bet ar tai garbinga ir atitinka administratoriaus pareigas ir tikslus? Tai gal ir kelia reitingus, bet ar daro garbės šiam puslapiui? Internete viešai labai greitai galima sudirbti bet ką , reikia tik reikiamu momentu pradėti kampaniją, o jei dar apsimesi auka, tai garantuotas rezultatas ir keršto akcija pavyksta- juk taip gaila būna nuskriaustos aukos, ir taip smagu yra bendrai pulti- faktų internete juk nepatikrinsi. O mes faktus žinome ir patikrinome. Ir atvykome į ponios ūkį, ir matėm situaciją, ir perėmėm avis, ir toliau išdalinome, ir patys dalyvaujam bendroje fondo- bendruomenių programoje. Atleiskit, bet ką patys savo akimis matėm , to mes negalime paneigti, nors tai ir labai prieštarauja tamstos nuomonei ir propaguojamam konfliktui. O jūs ką apie šią situaciją žinote? Isteriškus klyksmus iš ekrano? Išklausykite ir kitą nuomonę. Suraskite ir patikrinkite faktus. Jei bendruomenės apjuodinimo faktas jums neįdomus ir nereikšmingas, susisiekite su fondu, su kitais paramos gavėjais, ar net konkrečiai su Loretos avių gavėjais. Net ir su veterinarijos gydytoju susisiekti būtų naudinga. O tada ir padarykite išvadas. Arba bent paskaitykite fondo taisykles, kad galėtumėt argumentuotai suprasti, ar tas nelemtas Heiferio Baltijos labdaros fondas begėdiškai propaguoja prastą veislininkystę su tikslu nuskurdinti vargšus kaimiečius, ar teikia labdarą žmonėms. O jei vis dar manote, jog atliekate visuomenei naudingą sukčių ir aferistų demaskavimo akciją, tai turiu jus nuvilti- pliekiate savus ir neaišku dėl ko, svarbu, kad pliekiate. Loretos atvejis aiškus. Pati susirado bendruomenę ir pasiprašė avių. Bendruomenė sutiko pagelbėti. Kai atsirado galimybė fondui nupirkti avių, jai buvo pranešta. Bet kažkodėl ji užsinorėjo kitų avių, o ne tas, kurias nusprendė nupirkti ir išdalinti fondas. Jau tada liko labai nepatenkinta, bet nežiūrint to ji vistiek pasiėmė tų avių, tik dar paprašė dvigubai. Kaip anksčiau rašė- būtų paėmus ir dar daugiau, bet netilpo. Pasirinko taip pat pati. Atsivežė, kad ir ne pačias geriausias, bet jau sukergtas avis. Kai neužilgo atsivedė ir banda padvigubėjo išlaikyti tiek prisiimtų avių pasidarė netaip jau lengva, o ir neplanuota. Kai krovėm avis, Loretos vyras prasitarė, jog trūksta šieno. Loreta- tai girdėjom visi, tad net nebandykit neigti. Todėl prisipažinti apie tai, jog per daug užsinorėta ir per daug prisigrobta buvo nenorėjo, tad suorganizavo viešą akciją apsimetant labdaros gavėja- auka. Paprasta situacija- kadangi gautos avys jau buvo ėringos, nei kergti, nei laukti brandos ir faktinis atvestų ėriukų skaičius leidžia įvykdyti įsipareigojimus iš karto, tai buvo galima labai lengvai visus įsipareigojimus įvykdyti labai greitai. Paprastai gavus jaunus ėriukus šeima jį augina, laukia brandos, kergia, laukia kol apsiėriuos, augina prieauglį- įsipareigojimai trunka kelis metus, o čia visas procesas galėjo trukti tik pusmetį. Kai tik ėriukai paūgėjo, buvo galima atiduoti iškarto tą prieuglį ir įvykdyti visus įsipareigojimus fondui- avys automatiškai būtų perėjusios šeimos nuosavybėn, o po to vėl kergti tas avis. Beje, viena iš tų seniausių avių net tris ėriukus turėjo, o kitos trys neatsivedusios buvo, bet nereiškia, kad bergždžios, tad tai rodo, kad ta banda ne tokia jau ir beviltiškai bergždžia ir galima dar ne vieną kartą kergti, ar ne? Arba imti ir atiduoti, kad ir tas pačias gautas avis, o pasilikti prieauglį. Arba po įsipareigojimų įvykdymo dar galima tiesiog tas avis ir suvalgyti. Tiek avienos per pusmetį niekaip neužsiauginsi. Visi variantai tinkami ir suderinami su fondo nuostatom. O ir dabar tos šeimos, gavusios avis taip pat turi galimybę iš karto atiduoti prieauglį ir nebeturėti įsipareigojimų, nes ėriukai neįtraukti į sąrašą gražintinų gyvulių, tik ėriavedės. Tai kam ta nelogiška ir nuostolinga šeimai parodija viešoje erdvėje su kaltinimais ir šmeižtu bendruomenėms, fondui, asmeniškai žmonėms ir visai labdaros veiklai? Fondas iš karto bandė spręsti šią problemą ir perimti avis. Kokius argumentus ir kaltinimus gavo, galite nuspręsti iš šios temos Loretos pasisakymų. Kartą liepė pasiimti, po to nebeleido, po to pareiškė, jog, tiesiog, papjaus. Tai įsivaizduojate, ar lengva buvo fondo personalui bendrauti su tokiu paramos gavėju????? Mūsų bendruomenė perėmė tas avis, tik kai vėl pagaliau teikėsi atiduoti. Beje, praeitoje temoje, kur mano pasisakymai buvo ištrinti ir kai vyko tokia pati diskusija ir Loreta toliau rašinėjo, kaip ją ignoruoja fondas, su ja nesikalba ir t.t., jau kelios dienos prieš tai pati Loreta buvo jau sutikusi atiduoti avis. Viešai kaltino, kad nėra kontakto su fondu, nors jau kelios dienos kai buvo sutarta. Tai pati Loreta prisipažino atsiuntusi laišką man į AŽ. Heiferis ir turi tam tikrus saugiklius, kad veikla ir toliau vyktų. Labai lengva būtų gauti ir po to viską parduoti, suvalgyti. Aišku, galima ir tai daryti, tik pirma pagelbėkite lygiai tuo pačiu kitas šeimas. Vieną vienintelį kartą ir viskas. Toliau darote ką norit. Bet jei įsipareigojimas suteikti pagalbą kitam kam nors nepriimtinas, tai gal tiesiog nelįsti į šią programą, tuo labiau neimti už dyką duodamų avių dvigubai, arba, jei jau taip įvyko ir esi nepatenkintas, tai tiesiog iš karto viską grąžini ir baigta problema. O čia pusę metų, mat, galvojau, sprendžiau, dvejojau, laukiau, norėjau atiduoti, bet neatidaviau, po to vėl sugalvojau atiduoti, bet pagalvoja, kad gaila, man pasakė, o aš ne taip supratau, ne taip perskaičiau ar ne taip išgirdau. O tuo metu tuos pusę metų kiek žmonių sukelta ant kojų spręsti vienos paramos gavėjos kaprizų? O kai atrodo, jau avys išvežtos ir visos problemos jau baigtos- še tau- tai kaltinimai bendruomenei, kad dalina nesuprantantiems apie avis, tai sukelta isterija ir atsisakymas užregistruoti pas tą šeimą gimusius ėriukus, ir toliau pilamas mėšlas ant bendruomenių, fondo, žmonių, veiklos. Ir, deja, jau su administratoriaus palaiminimu. Juk neimi, nedalyvauji ir problemos nėra. Na, man fondo darbas ir principai nekelia abejonių ir pats matau, kaip tokia pagalba vertinga kaimo žmogui. Yra toks posakis- atskirti pelus nuo grūdų. Ne visiems tai gal ir pavyksta, ypač po interneto erdvėje pumpuojamos tendensingos iškraipytos informacijos, o oponentus ištrinant. O dėl gražinimo tai galima ir ne viską gražinti, viskas yra derybų objektas ir viską galima pakeisti, bet faktas, kad nebuvo įmanoma normaliai net diskutuoti su šia šeima, ir tas konfliktas dėl to ir užsitęsė iki pusės metų, nors buvo įdėta labai daug pastangų. Todėl nereikia spekuliuoti teorijom nežinant tikros situacijos. Paklausiau apie kitas šeimas iš Žemaitijos, kurios gavo iš tos pačios bandos avis- na viskas gerai ir puikiai, jokių problemų ir konfliktų. "Miškas"

Klausimas šios temos įkūrėjui Stasiui- Jonui. Pasakykite, prašau, ar jūs savo prieauglį atiduodate dėl to, jog įžvelgiate, jog esate apgauti, ar netinkami, bergždi, bedančiai gyvuliai? Gal fondas su jumis netinkamai elgėsi? Norėtųsi aiškumo ir nuomonės iš žmonių, tiesiogiai dalyvavusių šiame projekte. Ar fondas teikia pagalbą ar tik užsiiminėja aferomis? Ar gavote tinkamą paramą ar netinkamą? Ar normalus bendravimas su fondo atstovais? Norėtusi išgirsti motyvuotos nuomonės, net jei ji ir neigiama. Nes jau atsibodo diskutuoti su isteriška klykiančia ir įžeidinėjančia asmenybe. Gal tikrai Heiferis- tik aferistų kompanija ir jau laikas mūsų bendruomenei baigti bendradarbiavimą?

Sveiki, Ponia Loreta, matau nenusiteikusi užbaigti savo nusišnekėjimų, nuo bergždžių avių su ėriukais vėl pereinate jau ir prie asmeninių užgauliojimų. Nebenorėčiau čia sugrįžti į šią temą ir toliau įrodinėti ką pats mačiau, veikiau ir supratau. Ką atsakyti tiems, kas pirmą kartą išgirdo apie Heiferio fondą, o jau spėjo apkaltinti finansinių piramidžių aferomis ir pasijausti apgautais bei išdurtais???? Jei norite gauti paramą iš fondo ir, kad fondo veikla būtų kilni, padedanti tai ir patys elkitės kilniai, sąžiningai ir laikykitės fondo taisyklių. O kai kurių noras ir ieškojimas galimybės fondo pagalba prisigrobti ir pasipelnyti ir priveda prie finansinių piramidžių ar bergždžių avių su ėriukais. Gaila, bet turiu nuvilti, jog fondo veikla turi būti tęstinė ir jei tamstoms taisyklė atiduoti gautos paramos vieną vienintelį prieauglį kitiems žmonėms(ne fondui!!!!!!!), kurie taip pat nori gauti paramos, atrodo išnaudojimas, tai tik lieka apgailestauti tamstų ribotumu ir savanaudiškumu. O kur dar dovanojamos bulvės, sodinukai, medikamentai, priedai , aptvarai, rengiami mokymai? Norite gauti paramą- ir patys po to paremkite tokius pat kaip ir jūs, nes ir jūs gavote tą paramą iš tokios pat paramos gavėjų. Mums, mūsų bendruomenei tai visai priimtina ir todėl jau esame išdalinę žmonėms pusšimtį gyvulių (avys, ožkos), bei medikamentų, priedų, mineralų, aptvarų. Ir mes mielai priimame ir išdaliname tai, ką Heiferio fondas pasiūlo, bet jokiu būdu nenurodinėjame kaip dirbti ir kokias avis pirkti. Na, nei vienas paramos gavėjas nesikreipė su pretenzijomis ir kaltinimais bei įžeidinėjimais ar nurodymais kokias avis pirkti. O gal po pusmečio pradės kreiptis? O gal išimtinai tik mūsų bendruomenėje tokia situacija ir geri santykiai tiek su fondu, tiek su paramos gavėjais? Po galais, na neimkit jūs nieko iš to fondo. Ramiau gyvensit. Kodėl neleidžiat kitiems žmonėms naudotis parama? P.S. ar tas administratorius kartais ne jūs pati, Loreta? P.P.S. kadangi jūs, ponia Loreta, geriausiai iš visų išmanote ir apie veislininkystę,ir apie avininkystę, ir apie Heiferio fondo darbą, tai gal tiesiog perimkite vadovauti tam fondui? Tada įsivyrautų taika ir ramybė.

"Lietuviai sugeba sugadinti bet kokią gerą idėją, todėl Lietuva taip sunkiai ir kapanojasi."- kaip pirštu į akį, bet tokios savikritikos nesitikėjau iš jūsų

Sveiki, Esu vartotojas "Miškas". Kadangi jau esu dažnai minimas šioje diskusijoje kaip pats blogiausias asmuo, tai norėčiau pasakyti ir savo nuomonę, bei paminėti kai kuriuos faktus. Kitoje temoje diskusijoje apie fondą mano visi pasisakymai buvo ištrinti, tikiuosi šį kartą taip neatsitiks. Nesu Heiferio fondo darbuotojas ar atstovas. Pats auginu pusšimtį avių, atstovauju vienai avių augintojų asociacijai, dalyvauju bendruomenės veikloje, tad savo nuomonę ir supratimą šiokį tokį turiu. Bendruomenė, kurios veikloje dalyvauju, be kitų veiklų vykdo ir programą su Heiferiu, todėl mes dėkingi šiam fondui už galimybę padėti savo krašto žmonėms ir jau esam išdalinę pusšimtį gyvulių, bei visokių priedų, vaistų, įrangos šeimoms. Kadangi pats matau ir tiesiogiai dalyvauju bendroje programoje, beto ir mūsų bendruomenė perėmė iš ponios Loretos tas avis, tad, tiesiog, negaliu klausytis to šmeižto ir melo fondo, bendruomenių ir jų veiklos atžvilgiu. Fondas nuperka avis tokias, kokias augina tie patys mirtingi žmonės. Ir perdovanoja prieauglį taip pat tokį, kokį išaugina toks pat mirtingas paramos gavėjas. Tad jei kokia avis ir šlubuos, ar bus ausis nulėpus, ar uodega kreiva, dantis nulūžęs, tai nereikia kaltinti už tai Heiferio fondo ar pono Landsbergio. Šiuo atveju avys buvo nupirktos iš tūkstantinės bandos, kur tos avys buvo naudojamos ir žmogus iš to verslą darė. Ponia Loreta pati išsirinko tas avis. Po to buvo vieši kaltinimai, jog avys senos, be dantų, praplikusios, bergždžios. 6 avys iš tos bandos buvo nuo 1-4 metų amžiaus, keturios- 6-8 metų. Netgi viena iš tų avių 7 metų amžiaus turėjo 3 ėriukus. Akivaizdu, jog per anksti nurašyti bandą kaip seną. Visos su dantimis. Vienas kitas dantis pas kai kurias gal ir buvo nulūžęs, ar iškritęs, bet tai nebuvo bedantės klipatos. Taip pat kaltinimai buvo dėl to, jog jos bergždžios. 10 avių-11 ėriukų. Nei kergti, nei laukti- gavai jau ėringas avis ir po mėnesio kito banda dvigubėja- 21 avis. Viena avis net 3 ėriukai. Tai ar bergždžios? Dėl kelių neatsivedusių gal nereikia brokuoti visos bandos, nes tūkstantinėje bandoje nesusikergusių avių visada būna. Dėl nuplikimo. Labiausiai nuplikusi buvo 3 ėriukus turinti avis, kitos 3 mažiau. Mes perėmę tas avis iškarto suleidome vitaminų, į pašarą- priedų su mineralais, žinoma ir druskos. Kai perdavėme šeimoms avis, kartu įdavėme ir druską, bei mineralus. Dabar slinkimas jau sustojęs, nes mes palaikome ryšį su tom šeimom. Tai nebuvo, kaip teigė ponia Loreta, joks kailiagraužis ar dar visokios anomalijos. Ir bandoje, kai išsirinko, avys nebuvo nuplikusios. Tai prasidėjo vėliau, kai atsivedė palikuonių. Avies būklę ir sveikatą lemia priežiūra, bei šėrimo kokybė. Ir nuplikimas buvo dėl papraščiausių mineralų trūkumo. Atvežus avis pas mus, jos intensyviai puolė graužti papraščiausią druską. Tad jei jos būtų gavusios pilnavertį maistą, nebūtų ir praplikusios, taip pat ir pieno trūkumo gal nebūtų, nors auginantys avis turbūt žino, jog primaitinti ėriukus, ypač jei jų aviai yra net 3, nėra retenybė, greičiau normali praktika. Na, dėl mano elgesio pasiimant avis. Perskaičiau ponios Loretos versiją apie tai , tai net pats išsigandau savęs. Pasirodo, įvariau visiems baimės, šeimininkai slėpėsi už nugarų kitos bendruomenės atstovams, kai aš po jų tvartus vaikščiojau, net nekalbėjau, nesisveikinau. Gerai, kad galite klaviatūra barškinti, ponia Loreta, o tai liežuvis jau būtų jums nuo melo nudžiuvęs. Tikrai, atvažiavęs nepuoliau džiaugsmingai šnekučiuotis ar glebėsčiuotis, bet ar nepamenant kaip pasisveikinom? Kaip parodėt kur priekabą pristumti? O kai iš kitos bendruomenės pirmininkės sužinojote, kas aš, tai juk ištarėte "malonu susipažinti". Pas jus atminties spragos? O kai aš perdaviau nuo Heiferio fondo jums dezinfekcinio tepalo ir mineralų, tai visai neatrodė, kad išsigandusi esate ir paėmėte visa tai , ir pakalbėjote, o rankos, lyg ir nedrebėjo iš baimės. Tai kiek dar jūs čia ruošiatės tyčiotis ir kaltinti? Kai išvežėme, o po to išdalinome avis , tai su ponia Loreta vėl įvyko konfliktas, kai atsisakė įregistruoti ėriukus, o mes dėl to jų negalėjome registruoti pas naujus šeimininkus. Po isteriško pokalbio telefoną išjungė, ir tik po antro skambučio pavyko susitarti ir nuraminti. Ir tai nepamenat, ponia Loreta? Visai šiai velniavai sutvarkyti lakstė, derino, derėjosi 2 bendruomenės, fondas, keturios šeimos negalėjo registruoti prieauglio. Netiesa ir tai, jog fondas nebendravo ir ignoravo- jau nuo pat pradžių siūlė atsiimti avis, bet buvo sulaukta iš ponios Loretos atsakymo, jog papjaus avis, po to atiduos, po to vėl neatiduos. Tokios šeimos Heiferis dar nėra turėjęs, tad jau esate pakliuvusi į istoriją, ponia Loreta. Jūs viešoje erdvėje šmeižėte fondo direktorių, jog jis nupirko tas avis iš savo draugelio. Jis to ūkininko net nepažįsta, pagal skelbimą surado ir nupirko. Ir tik vienintelei iš visų šeimų jums jos negeros. Dabar kliuvo ir mūsų bendruomenei, kad išdalino avis nieko nenutuokiančioms bobutėms. Ar jūs nustosit pagaliau? Nejaučiat saiko ir atsakomybės? Ar tik iš to ir gyvenat, kad kuriat intrigas ir šmeižiat visus savo kelyje? Yra toks linksmas posakis: nedaryk niekam gero, ir pačiam nieko blogo neatsitiks. Tai labai tinka šiai situacijai. Aš čia išvardinau tik faktus. Tai ką mačiau ir čiupinėjau. Kas labai tiki tokiom sąmokslo teorijom apie begėdį fondą siūlau tiesiog nuvykti pas šeimas, jau gavusias paramą. Jei konkrečiai šioje situacijoje aš galiu privačiai duoti ir tų šeimų, kurios gavo Loretos avis kontaktus. Dar išklausykit pačio fondo nuomonę. Dvi bendruomenės taip pat gali paliudyti apie šią maišalynę. O tada ir spręskite apie bergždžias avis su 11 ėriukų Pagarbiai Kęstutis Samušis Lietuvos škudžių avių augintojų asociacijos pirmininkas Kaimų bendruomenė "Alksnas"

Ponia Gita, jūs kažką sumaišėte. Aš tų fondo avių negavau, mano bendruomenė tas avis perėmė ir išdalino 4 šeimoms. Visa mano banda- kitos veislės avys ir jos mano asmeninės. Ponia Loreta gavo tas 10 avių, nors jau ir turėjo 10 savų. Įsigilinkit į situaciją prieš rašant ir mažiau bus pliotkų

Lietuvos Škudžių avių augintojų asociacija, vienijanti škudžių veislės avių augintojus, šiuo metu jau su džiaugsmu skaičiuoja kelis šimtus šios retos Baltiškos avių veislės avis, nors prieš kelis metus jų Lietuvoje tebuvo tik pora dešimčių. Ši sena ir puikiai prisitaikiusi prie vietos sąlygų avių veislė Pabaltijo regione buvo auginama jau prieš kelis tūkstančius metų. Tai viena iš archaiškiausių ir mažiausiai pakitusių grynaveislių mažųjų avių pasaulyje. Dėl karo, žmonių tremties ir kitų žmonijos negandų šios avys sparčiai nyko, nors dar 1930 m. jų buvo priskaičiuojama net 70 tūkst. Antro pasaulinio karo metu iš Lietuvos į vokietijos zoologijos sodą buvo išgabenta dalis išlikusių škudžių avių. Dėka entuziastingų vokiečių mokslininkų ir avių augintojų, buvo atkurta gyvybinga populiacija ir pradėtos veiti škudės Vokietijoje. Vėliau iš Vokietijos jos atsirado ir Austrijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, Belgijoje ir dar keliose Europos šalyse. Žlugus sovietmečiui 1990 m. vokiečiai atvykę į Lietuvą dar kartą išsivežė keletą išlikusių škudžių avių. Deja, jau ne visos turėjo būdingus požymius šiai veislei, tad tik dalis škudžių buvo atrinkta ir įrašytos į škudžių registrą. Šiuo metu Lietuvos škudžių augintojai savo ūkiuose augina avis, atvežtas iš Vokietijos veislinių ūkių. Tarsi iš tremtinės škudžių avys grįžta į savo gimtinę. Kadangi Lietuvoje yra mažai patikimos, rimtos mokslinės informacijos ir duomenų apie avininkystę, ypač ikikariniu laikotarpiu, tad Lietuvos Škudžių avių augintojų asociacija prašo Pamario gyventojų pagalbos renkant informaciją apie šią retą ir archaišką avių veislę. Jau esame susitikę su keliais pagyvenusiais Šilutės raj. gyventojais, kurie prisimena vaikystėje jų tėvus auginant šias aveles. Taip pat yra informacijos, jog dar prieš trejetą metų tokios avys dar buvo augintos kažkur Šilutės raj. Gal kas iš jūsų pačių ar jūsų tėvelių ar senelių prisimena šias mažas ir nereiklias avis? Gal kas pamena arba turi fotografijų, kitokios medžiagos? O gal dar esate matę kas augina tokias avis? Šios avys buvo labiau paplitusios vakarų Lietuvoje Pamaryje, tačiau galimai galėjo nukeliauti ir kitų rajonų augintojams. Skaudžiai škudžių augintojams atsiliepė Sovietmečio 1970- ieji metai, kai buvo priimti nutarimai naikinti vietines neperspektyvias veisles ir veisti ekonomiškai žymiai vertingesnes kitas išvestines pagerintas avių veisles. Tuo metu daug škudžių išnyko. Kitaip šios avys galėjo būti vadinamos "skudėmis", "škiudėmis","šmulėmis" ar pan. Tai nedidelės, labai nereiklios, atsparios, vislios ir baukščios avelės. Patinai -35-45(50)kg. ; patelės-25-40(45) kg. Spalva- juodos, baltos, rudos arba margos. Įspūdingi yra avinų didžiuliai ir susisukę ragai. Patelės kartais turi taip pat rudimentinius ragelius. Tad, jei turite kokios informacijos, skambinkite, prašau, arba rašykite. Būtume labai dėkingi už bet kokią informaciją. Kontaktai: Lietuvos Škudžių avių augintojų asociacija Pirmininkas Kęstutis Samušis E-paštas: [email protected] Tel.: 8 616 82 683; 8 616 82 685 Tinklalapis: http://www.skude.lt

Gerb. administratoriau, Kadangi ištrynėte mano pasisakymus, kurie neatitiko šios temos, tad būkite objektyvus iki galo ir pašalinkite taip pat ir ponios Loretos komentarus, dėl kurių ir įsiplieskė ši diskusija. Jei pastebėjote, šie pasisakymai neatitinka tikrovės ir yra šmeižiamas Heiferio fondas, jo veikla ir asmeniškai direktorius. Tokie šališki veiksmai nedaro garbės jūsų administruojamam tinklalapiui. Tema turi būti išvalyta iki galo nepaliekant absurdiškų komentarų. Pagarbiai Vartotojas Miškas

Gavau iš Heifer Baltijos labdaros fonod avių su ta pačia problema ir viena atrodo lygiai taip pat. Liga pasimatė tik žiemą, apsiėriavus, o rudenį dar buvo normalios. Visa laimė, kad jas parsivežusi laikiau atskirai nuo savo avelių, tai jos iki šiol lygtai nieko, nors jos ir pabuvojo tų nesveikųjų garduose. Kai atsivežate naujų avių, veterinarijos rekomendacija tokia - palaikyti jas atskirai bent 7 savaites ir stebėti. O še tau - vilnagraužiai daug vėliau išryškėjo. Jeigu and odos nėra pleiskanų ir šašų, vadinasi tai ne niežai (siaubingai užkrečiami, JAV pas save jau išnaikino su visam). Kaip man pasakė net trys vet gydytojai (!) tai greičiausiai vilnagraužiai, kurie irgi užkrečiami kaip ir vištų plunksnagraužiai. Gali persimesti ir ant galvijų, kitų gyvulių, jeigu laikote kartu. Reikėtų tirti laboratorijoje diagnozei patvirtinti. Praskyrus kuokštą vilnos gal pavyks pamatyti greitai išsibėgiojančius vabalukus (taip man aiškino) Arba greitai nusinešti kuokštą vilnos namo, virš juodo lapo ar juodo polietileno gabaliuko (gal ant jo kas nubyrės) po stipria lempa pažiūrėti, ar nerasite glindų. Aš tai neradau nei vieno, nei kito. Gydymas: suleisti ivermektiną (receptinis), bet pasirodo, kad dėl kažkokių priežasčių jis išimtas iš apyvartos ir jo galima gauti tik "nelegaliai". Kitas geras būdas, kuriam reikia sulaukti šiltų orų: nukirpti avis ir išprausti jas tokiu tirpalu: 1 ampulė Neostomosan / 1 l vandens - vienai aviai skirti apie pusę litro. O dar dezinfekuoti tvartus, visus paviršius, kur buvo prisilietę - sienas, ėdžias. Aš ruošiuos kalkinti, kaip padarėme ir rudenį, gal pamėginti į klakes įpilti to Neostomozano. Atėjus šiltiems orams laukia Prieš porą metų buvau Baisogaloje institute. Dalis šiurkščiavilnių buvo taip pat apiplikusios. Mums paaiškino, kad taip būna kiekvieną pavasarį maitinančiom avims dėl mineralų trūkumo. Bet nereikia atmesti ir plaukagraužių. Ivomek+ priedų mineralinių į pašarą būtų pats tas. Ivomek šiaip nuo visų parazitų, nors dar ne pavasaris ir nėra galimybės apsikrėsti "drugeliais", bet kažkiek dar profilaktiškai suveiktų ir pavasarį dabar paskiepijus. O dėl Heiferio fondo, tai jis tikrai specialiai nedalina apkrėstų avių. Galėjo, Loreta, apsikrėsti ir rudenį. O gal ten iš viso ir ne plaukagraužis.

Kai daug varžtų, tai reik surast tą vienintelį reikalingą O jei neveiks nei vienas iš tų varžtų, tai vienas iš jungimo būdų kada galima hidroskirstytuvo šlangą pajungt nuosekliai ant spaudiminės plonos šlangos kartu instaliavus ir kranelį. Svainiui Yanmarui F-7 bandė pajungt skirstytuvą tiesiai nuo traktoriaus originalaus skirstytuvo po sėdyne, bet nepavyko, nes ten perdaug visokių vožtuvų ir t.t. Tad per adapterius pajungė nuo traktorinio skirstytuvo spaudiminės šlangos įdėję kranelį, kuris atjungia papildomą skirstytuvą ir veikia traktorinis arba atjungia traktorinį skirstytuvą ir veikia papildomas. O grįžtamasis storas vamzdis lieka nepaliestas.

Gal padės tokia imformacija What Size Mower Do I Need? There are really 3 things that you need to consider when shopping for a mower. 1- Finish mower or rough cut (brush) mower. A finish mower will leave a nice smooth cut look because it has 3 smaller blades that spin very fast. The blades, however, are more delicate and are not as good for areas with stumps, sticks, rocks, etc. The rough cut mower or brush mower has 1 heavy blade that is great for areas with trash or debris but does not leave quite as nice of finish. With a brush mower you can often mow branches over 1" in diameter without damage. 2- Mower Size. It is a good rule of thumb to have 4 horsepower for every 1 foot of mower. For example, a 16 horsepower Yanmar tractor will have enough horsepower to run a 4' mower. There are obviously exceptions to this rule and a 16 horsepower tractor will not run a 4' mower through 1' tall grass. You will need to adjust this rule to fit your lifestyle and your needs. Below is a chart that will let you see the amount of acres you can cover with different size mowers at different mowing speeds. 80% productivity takes into account the wasted time while turning around and overlapping. . 3- Mower Weight Just because your tractor can power a 5 foot mower does not mean that your tractor can handle a 5 foot mower. The compact design of the Yanmar tractor is one of the things that has made them so popular. It is also one of the things that makes mower selection a little more difficult. If a mower is too heavy it will be difficult to steer and your tractor will want to do "wheelies" when you start to move forward because of all of the weight on the rear of the tractor. If possible, it is a good idea to test out a mower on your tractor before you buy it. You should be able to lift the mower and drive around without the front end wanting to come off of the ground. While it is possible to add weights to the front of the tractor it is best to select the correct mower to begin with. There are many brand mowers, each of which have different designs and different weights. Howse brand mowers, for example, are lighter weight mowers that work well with the compact Yanmar tractor. Modern Manufacturing mowers tend to be very heavy- which is good for extreme durability but is bad if you are looking for a lighter weight mower. You will also want to attach your mower as close to the tractor as practical. The closer to the rear wheels the mower is the less leverage it will have and the lighter the mower will feel.

Pas mane Yanmaras, kaminas toks pat kaip ir pas tavo Kubotą. Turiu omeny skylė dūmams ne į viršų, o į šoną. Ir jo aukštis tai beveik galvos lygy, tai jei bus koks nors trukdymas (pvz.dangtis) ir dūmai nebus išmesti šonan tai teks tiesiai ir kvėpuoti.

Tai kad paprastai duslintuvas turi angą ne tiesiai į viršų, o į šoną. Tad jokių dangčių ir nebereikia. Nes kai niekas netrukdo, tai dūmai lekia į šoną, o kai bus dangtis tai kol pilnai atsidarys nuo didesnių apsukų, tai vairuotojas pakvėpuos išmetamosiomis dujomis, juk kaminas visai netoli galvos ir tam pačiam aukšty. Jei traktoriukas lauke stovi, tai juk galima paprastą nupjautą bambalį užmauti ant jo, kad vanduo nepatektų.

Iš Lytagros nuspirkau besisukiojančią lempą (nepamenu , kainavo tarp 20-30Lt), jungtuką, kuris nebojo vandens(10 Lt) ir laido gabalas. Jungtuką pritaisiau prietaisų skydely. Pajungiau atskirai nuo priekinių šviesų, kad galėčiau įjungti atskirai ir nepriklausomai. Jau kartą teko keisti lemputę. Gal nusikratė, nes kai pagauna rezonansas, tai ant sparno galo dreba gerokai. Po to padėjau guminę tarpinę tarp lempos stovelio ir sparno. Kažkiek gal sugers virpesius. O nuo posūkių jungiant reiks rėlę išmest.

Kubotai detaliu gali gauti Kesko, jei ne, viska galima restauruot, perdaryt ir tt. As savo Hinomoto varikli isardes nuveziau i Europos prospekta, jie pergilziuos, nuslifuos alkunini, lenkuose padarys indeklus, galvos tarpines daro Klaipedoj ir tt. Stumoklius sudesiu ford 1.8 dyzelio. Vienu zodziu - fantazijos reikalas ir varikliukas vel kaip naujas. http://www.skelbiu.lt/skelbimai/mini-tr ... 04455.html Kažkada kalbėjau su Saulium iš Kretagro, tai minėjo, jog už 1,5-2000 tūkst. Lt gali parvežti dėvėtą Yanmar variklį

Na, profesionaliai galima ir su mini traktoriumi ir su mini miško traukėju, ne tik "patuku" miške dirbt. Pas mus vis dar vyrauja nuomonė, kad į mišką tik su dideliais ratais. Juk be plynų kirtimų dar būna ir atvejinių, einamųjų, atrankinių, sanitarinių, kur dar visa eilė ugdymo kirtimų. Iš tokių tarpinų neplynų kirtimų, kur įvažiuoti su didele miško technika sunku ar iš viso neįmanoma, galima pakankamai ištraukti medienos ir uždirbti. Naudojant mažąją miško tecniką ir gaminant ne pačius didžiausius sortimentus, savikaina 1 m3 gali būti mažesnė nei naudojant įprastą, o ir pačios technikos įsigyjimo kaina mažesnė. O ta idėja su medienos griebtuvu tai ne nauja, tiesiog paimta iš miško pramonės mašinų ir sumažintas mastelis. Užtai jiems verta paspausti dešinę. Juk mini traktoriukui griebtuvo pakėlimui galima panaudoti pačią hidrauliką, net jokių elektros varikliukų nereikia, kaip tam keturraty.

Suka hidromotoras. Kai nereikia, tai jis hidrocilindro iškeliamas iš ratų tarpo. Lietuvoje viena firma pardavinėja tokias priekabas. Reklamuoja kaip priekabas mini traktoriams arba keturračiams. Kartu komplektuojamas hidrosiurblys varomas benzininio variklio.

Dažniausiai traktoriukams varikliuose būna mineraliniai tepalai. Geriausia yra pakeisti į pusiau sintetinius iš karto. Ir žiemą lengviau bus užvesti. Tik greičių dėžėse būna tepalas, kuris būna universalus, nes dažniausiai mini traktoriukuose greičių dėžės ir hidraulinės sistemos tepalas būna tas pats. Kažkada iš Litechnijos buvau ištraukęs šiaip ne taip informaciją apie tą tepalą. Sakė, kad markė yra kažkokia Mobil fluid 426. Nors pačiam dar neteko pildyti nei karto nei vienam iš 2 turėtų Yanmarų O tilte, kur nėra temperatūrų didelių, tai gali tikti bet koks transmisinis tepalas. Tik vėl, žiemą bus sunkiau suktis, jei tapalas bus labai tirštas.