Biologas

Normalios obelys man reiškia 4-4,5 metro aukštį, kad su paprastom patogiomis ir pigiomis surememiomis buitinėmis 1,6-2 metrų aukščio kopėčiomis galima būtų pasiekti aukščiausias šakas ir net be problemų rankomis nusiskinti obuolius. Aukštesnes obelis reikėtų pasižeminti patrumpinant viršūnes.Tą sekatorių galima gauti visur, kur yra sodo-žolės priežiūros technika.. Pvz. Senukuose. Pernai buvo akcija, tai kainavo apie 185-190 Lt. Tarp kitko, su jais galima labai smagiai nusiskinti-nukirpti aukštai kabančius obuolius. Tik prieš tai reikia prisitaisyti krepšelį (pvz.nuo plastikinio butelio) į kurį įkristų nukirptas obuolys arba jį nusipirkti kaip priedą (kažkur apie 40 Lt kainuoja..) Aš žadėjau trumpam pas Jus, Loreta, užvažiuoti..bet šią žiemą gamta užvertė sniegu.. Kai pagerės keliai, taip ir padarysiu, kartu galėsiu įsimesti savo žaisliuką, parodysiu kaip su juo žaisti..

O čia tradicinis senasis.. Su juo dirbti neįmanoma. Nukerpi, arba tiksliau sutraiškai (nes su juo gražiai nukirpti sudėtinga) kokią šakelę ir iskaustą ranką...

Siandien suradau savo Fiskariuko nuotraukas, tai įmetu pasižiūrėjimui. Jis labai lengvas, sustiprinto aliuminio, galima genėti viena ranka (su per vidurį esančiu žiedu), neparvargsti genint visą dieną., labai lengva prakišti tarp šakų. Apačioje koto yra burbuliukas, kurį patraukus kerpa per visą ištiestą sekatorių. Aš su juo kerpu iki 3-4 cm storio šakas. Savo sodą prižiūrint pilnai užtenka tokio ir dar mažo gero sekatoriuko. Storesnes šakas pjaustyti reikėtų su pjūklu. Dar labai patogu, kad 90 laipsniu kampu (statmenai) pasisuka "galva-replės" su kuriomis kerpi, todėl itin patogu kirpti viršūnines šakas arba uogakrūmius prie žemės (nereikia lenktis, kišti rankų prie spygliuotų kamienų, pro dilgėles..) Jų yra 3 ilgių. Aš nusipirkau trumpiausią, kad galėčiau įlipęs į obelį tvarkyti susipynusias šakas. Normalioms obelims tvarkyti trumpiausio pilnai užtenka. Nuo žemės ištiesta ranka aš pasiekiu 4 metrų aukštį (taip galima kirpti su bumbuliuku) Va, tik nainuoja nemenkai apie 200 Lt. Bet jo užteks visam gyvenimui. Galima koperuotis su kaimynais, giminėmis. Aš nerealiai patenkintas. Dirbti su juo labai paprasta, vilniečiams galiu parodyti kaip veikia, nes laikau pas save garaže. Super daiktas!

Pritariu. Su laiku reikės naujos temos apie sodo įrankius (genėjimo ir kitus), skiepijimą... Nes kai ką turiu isigyjęs, pvz. su naujoviškais sekatoriais visai kitas darbas- prižiūrėti vaismedžius itin lengva. Ypač, kai reikia neleisti augti viršūninėms šakoms (aš apsikarpau ir eglių viršūnes..)

Prasau Evgenij prie forumieciu nesikabineti.. Manau, kad i visus pateiktus klausimus buvo gana issamiai atsakyta, ner ka ir prideti. Reikia uz atsakymus ir sugaista laiak forumieciams padekoti. O jeigu dar yra klausimu, tai reikia klausti! Sodinti cesnakus ir auginti, tai galima, bet seklos tai nera. Jau dabar lietuviski cesnakai turguje kainuoja 23-25 Lt/kg Galima paieskoti vasariniu pirkti ir seti. Bet kaina, tai kosmosas. Cesnaku paklausa, manau, 2011 m. dar bus didele, o 2012 jau turetu grizti i norma t.y. 10 Lt/kg. Per kitus metus Rusija, Lenkija ir kitos smarkiau nukentejusios nuo karscio ar lietaus šalys turetu atstatyti savo darzoviu seklinius resursus, juolab, kad daug seklu auginama ne Europoje.. Taip kad epizodiskai auginti cesnakus vargu ar apsimoka, ypac kai neturi seklos.. Mes patys, sau nuolat ekologiskai auginamies apie 10-15 kg cesnaku, taip kad, nesu visiškai zalias.. Parasyta, tai aiskiai: po bulviu sodinti nereiketu, neuzleisti pikzolem, megsta mesla ar mineralines trasas (azota, kali), isaugines ropute cesnakas zydi, tad jeigu neauginamas ziedas sekliniams daigams paruosti (mini svoguneliams), tai ziedus reikia nuskabyti arba nupurksti, kad neformuotu ziedu, tada ropeles uzaugs vos ne perpus didesnes, subrendusius ziedinus dziovinti-laikyti merliuje, kad neisbyretu seklos...prideti dar ir filmukai... Zodziu, siulau atidziai viska nuo pradziu paskaityti.

Esant pakankamai deguonies, ir karpiai, ir karosai, žiemą, per atlydžius maitinasi. Juos galima sugauti ir su žiemine meškeryte ant uodo trūklio lervos.. Kažkur Rusijoje esu rades foto kur žvejai sėkmingai iš po ledo gaudė karpius. Tiesa, sniego buvo nedaug. Simet zuvis neturetu dusti, nes isalas nedidelis ir visa sniega nuo ledo lietus nuplove..

Jooo.. gerų dalykų yra. Skiepams itin patogus yra specialus skystas vaškas. Gal kada aprašysiu, gal gausiu foto. Super dalykas, pats maciau kaip su juo skiepijant sparčiai dirbama ir prigija 90 proc. Pumpurai vašką praduria..Tai naujausia skiepijimo technoligija.

abejoju, apgraužia dažnai tamsiu paros metu, o kompaktai tuo metu nespindi Jie nespindi, bet jeigu yra vejas, tai jie be perstojo sukinejasi ir taip gali baidyti baiksciuosius ilgaausius. Nevejuota nakti zverys buna labai baikstus ir , ko gero, is misku nelabai lenda, juk sniegas tada ypac girgzda.. Kitais metais (o gal dar spesiu ir siais) reikes isbandyti- pagal pedsakus sniege matysis, ar buvo zverys ateje ar ne..

Sveiki bulviu augintojai, turiu SIULYMA, gal kas susidomes... Neblogai ismanau sodininkyste, vaismedziu veisles (ne vienerius ir praktikuojuosi, ir rasau straipsnius, nors ju nepasirasineju...), todel noreciau pasiulyti vaismedziu genejimo, formavimo, atrinkimo, patarimu ar kitokia forma barteri mainais i 150-250 kg ivairiu veisliu bulviu sėkla (po maisiuka ar du, gali buti ir ne elitas..) Pas uosvi yra pienininkystes ukis, bulviu gyvuliams ir sau uzsiauginame 1 ha apie 5-10 tonu, taciau jos prasto skonio- vandeningos, minkstokos, saldokos, ligotos.. Tevukai sodyboj uzsiaugina kelis maisus Fasan, tai visai kito skonio bulves (balsvai gelsvos, kietos, vos sukrentancios) Labai noriu uzsiauginti keliu veisliu bulviu ir atsirinkti skaniausias valgymui, bei derlingiausias sau, draugams.. Atsirinkes veisles, kitais metais galeciau ir uzsipirkti didesni kieki (iki tonos ar net daugiau). Pas mus zeme sunkoka, priemoliai, pertresta meslu, jokios chemijos nenaudojam, herbicidu taip pat, tik mesla. Pagal atsiliepimus bulves Laura- isvirus buna skystokos (gal uzaugintos sunkesneje zemeje..), tai tokiu veisliu nenoreciau..tiesa, galiu kokius 10 aru pasisodinti ir kitokioje zemeje (pas tevukus sodyboje)- skurdziame priesmelyje.. Dar noriu isduoti viena paslapti... palaipsniui ruosiu siam tinklalapiui (zemesukis.com), straipsni apie bulviu veisles, tad kas turi foto gali man imesti. Aisku, ir pats tikiuosi uzsiauginti ir aprasyti..Pirmi straipsniai sioje svetaineje jau pasirode.. Vieni neblogi, kiti koreguotini.. Mano stra\rispniai yra siluoges (ryt bus papildytas), vaismedziu sodinimas, nemazai issamiu patarimu-aprasymu sodininkystes temoje.. Gal kas susidomesite ir pagelbesite? )) As galiu atvaziuoti Vilniaus-Kauno-Panevezio-Anyksciu-Moletu-Utenos-Kupiskio-Zarasu regiono spinduliu.. Jeigu nesunku, rasykite i PM t.y. asmeniskai, kad neuztersti rubrikos...

na ir būdas... Gal mėginot kas prikabinėti senų kompaktinių diskų? Bent jau vyšnioms ir serbentams apsaugoti padeda. Įdomu, gal kompaktai ir vaismedžius nuo kiškių bei stirnu žiemą apsaugotų, ypač šakas, nes kamienus galima aprišti..

Pas ką soduose "šeimininkauja" zuikiai nepatingėkite ir apriškite, kad ir dabar, net ir suaugusius, Jums brangius ir svarbius medelius, kol susiformuos stora, bent 1 cm žievė, kokia būna pas senas obelis. Kai kamienas pasiekia 15 cm ir daugiau, tai zuikiams ji graužti tampa sudėtinga- nesugeba tiek daug isšižioti. Panašiai kaip nedidelis šuo- jums nesugebės įkasti į koją, nes nesugebės tiek išsižioti, kad dantimis galėtų užkabinti odą. Žiemos metu eglišakės apsaugos kamieną ir nuo saulės. Eglišakes galima rišti nuo rudens iki žiemos pabaigos, nes tada zuikiai ypač puola vaismedžius, žodžiu, kai tik randate laisvo laiko, tai ir pariškite. Kiškiai graužia visus vaismedžius, ne tik obelis. Tiesa, obelims jie skiria prioritetą Apgraužtas vietas apdirbkite sodo tepalu kaip rašė forumiečiai, po to, tą vietą galite iki pavasario aprišti merle, balta ne sintetine medžiaga ar gabalėliu agroplėvelės, o pavasarį dar užtepti mėšlo-molio mišiniu ir aprišti pvz. bintu ar merle, kad greičiau užtrauktų žievę. Man yra taip tekę gelbėti medelius ir visai sėkmingai- per dvi vasaras žievė atsistatė. Dėl iš po eglišakių kišančių apgraužtų šakelių nieko baisaus. Juk visko neapriši, svarbiausia apsaugoti kamieną ir pagrindines šakas. Pavasarį jaunų obelaičių apgriaužtas ir žiemą sutvarkytas (kip patarė forumiečiai) šakeles reikėtų dar kartą pagenėti iki pirmo gyvo t.y. išsprogusiais lapeliais apačioje esančio (t.y. "žiūrinčio" į žemę) pumpuro. Tada šakelė augs į ilgį ir atsistatys, o ne į aukštį. Na šįmet kiškiai ir nagli, paprastai aprištų eglišakėmis medelių neliečia... Aš jaunus vaismedžius (ne tik obelaites) apjuosiau 1,2 metro aukščio metaliniu tinklu.. Tikiuosi, kad šakų nepasieks (iki atlydžio šakelės lyg ir buvo sveikos..). Tiesa, sodyboj, pavasariop ateina stirnos pasmaguriauti žiediniais pumpurais, o nuo gali apsaugoti tik aukšta tvora... Kiškių reikėtų bijoti labiau, pvz prieš 3 metus pas mano uošvius kiškiai beveik visiškai nugraužė žemaūgę jau derėjusią 6 metų Eliza obelaitę, kuri buvo per 6 metrus nuo nuolat gyvenamo namo! Tie PARAZITAI ne tik ją beveik visą nužievino, bet ir kamieną iki pusės pergraužė. 4 mėnesius reanimavau visais įmanomais būdais, bet liepos viduryje ji sudėjo ginklus ir numiro.. Nuostolius įvertinau 200 Lt. Nes, kol kita, jos vietoje, pilnai pradės derėti, tai kokį 100 kg (jeigu ne daugiau) elitinių žieminių obuolių mes tikrai prarasime... Dabar rudenį apsaugau kiekvieną vertingesnį vaismedį. Taip kad, nepatingėkite, apsaugokite savo vaismedžius ir save nuo didelių nuostolių.

Šiuo metu, manau, galima apgraužtą vietą patepti pašildytu sodo tepalu (šaltas nesiteps), dar geriau ir paprasčiau purškiamas. Po to būtinai dar aprišti nuo zuikių kuo turit. Pavasarį nedideli pažeidimai užgis, didesnius (jei apgraužta žievė beveik aplink visą kamieną, gali tekti skiepyti tilteliu, kad vainikas gautų daugiau maisto). Kuo stipriau apgraužtas medelis tuo daugiau pavasarį jį reikia apgenėt, nes to nepadarius šakoms gali trūkti maisto ir augalas nusilps. Pas ką soduose "šeimininkauja" zuikiai nepatingėkite ir apriškite, kad ir dabar, net ir suaugusius, Jums brangius ir svarbius medelius, kol susiformuos stora, bent 1 cm žievė, kokia būna pas senas obelis. Kai kamienas pasiekia 15 cm ir daugiau, tai zuikiams ji graužti tampa sudėtinga- nesugeba tiek daug isšižioti. Panašiai kaip nedidelis šuo- jums nesugebės įkasti į koją, nes nesugebės tiek išsižioti, kad dantimis galėtų užkabinti odą. Žiemos metu eglišakės apsaugos kamieną ir nuo saulės. Eglišakes galima rišti nuo rudens iki žiemos pabaigos, nes tada zuikiai ypač puola vaismedžius, žodžiu, kai tik randate laisvo laiko, tai ir pariškite. Kiškiai graužia visus vaismedžius, ne tik obelis. Tiesa, obelims jie skiria prioritetą Apgraužtas vietas apdirbkite kaip rašė Jotvingis, po to, tą vietą galite iki pavasario aprišti merle, balta ne sintetine medžiaga ar gabalėliu agroplėvelės, o pavasarį dar užtepti mėšlo-molio mišiniu ir aprišti pvz. bintu ar merle, kad greičiau užtrauktų žievę. Man yra taip tekę gelbėti medelius ir visai sėkmingai. Jeigu įmestumėte į forumą nuotrauką, tai patyrę forumiečiai galėtų pasakyti ar žaizda rimta ar ne.

Pas mane siu uogu, skirtingai nuo tresniu ir vysniu, kol kas, nepuola. Bet jas nesunku apsaugoti, nereikia labai plataus ar didelio tinklo.

Gal Forumiečiai nesupyks, kad įmesiu nuoroda is kur greiciausiai bEgidijus pirko tas seklas (kaip spėju).. Čia yra aprasymas apie dekoratyvią (bet ne dekoratyvinę) Sachalino vyšnią http://www.seemnemaailm.ee/rus/index.php?GID=7837 O čia yra aprašymas apie dekoratyvią (bet ne dekoratyvinę) Kalerio kriaušę. http://www.seemnemaailm.ee/index.php?GID=11708 Rusiški aprašymai yra žemiau, po estiškais. Jeigu yra neskaitančių rusiškai, tai aš galėsiu išversti ir suredaguoti.. Šie dekoratyvus medžiai natūraliai auga Rytuose (vyšnia- Sachaline, Japonijoje, o kriaušė- Kinijoje) kur žiema būna minusas ir iškrenta sniegas, todėl padidinti daigumui būtina statifikacija. Jau dabar reikia sėklas užberti žemėmis (kokius 5 cm), sniego sluoksniu 20-30 cm ir išnešti į balkoną. Aš sėklas sudėčiau po dvi į 200 ml baltas plastikines stiklinaites, jas sudečiau į lovelį ar kelis kibirus su žemėmis, tas stiklinaites apipilčiau žemėmis iki kraštu ir 5-10 cm ant viršaus, bei dar 20-30 cm sniego. Kaime jas galima laikyti nešidomoj patalpoj iki kovo vidurio. Balkone rekia žiūrėti, kad nebūtu minus 25-30... Tokiu atveju geriau laikinai kur nors pernešti kur mažesnis minusas, bet tik ne pliusas (nors sėklos turėtų atlaikyti ir minus 40...) Pavasarį tiems palstikiniams inedeliams nupjauni apačią ir daigini (indelių yra didesnėse parduotuvėse visur). Jeigu sudygsta dvi sėklos, tai prastesnį daigą galima išrauti. Vėliau, liepos mėn. galima bus persodinti stacionariai (iš tokio indelio galima lengvai išstumti augalą nepažeidžiant šaknų). Nestratifikuojant šių medelių sėklų-kauliukų, daigumas gali tesiekti 10-15 procentų.. Spėju, kad mūsų klimato sąlygomis šie medeliai turėtų puikiausiai augti (tiksliau nemaži medžiai ) Jeigu yra polinkis į egzotiką ir yra daug žemės, tai, kodėl gi neauginti. Aš rinkčiausi šiek tiek kitokią egzotiką, nors bEgidijaus paminėtų medelių Lietuvoje yra laaabai nedaug.

Kur čia visi dingo? Negi išvažiavo į kalnus paslidinėti.. Sodininkams noriu pasakyti, kad yra gera proga apkasti sniegu, tinkleliu ar eglišakėmis apsaugotus, vaismedžių kamienus.. Neaišku kokia bus žiema, tad geriau apsidrausti. Ta kamieno dalis, kuri bus po sniegu tikrai neapšals. Jaunesnius medelius aš užkasiau po 1,5 metro sniego stulpais. Aplink sniego stulpą šiek tiek pamažinau sniego dangą, kad zuikiai nepasiektų apatinių šakų. Pvz. Sibire išgyvena tos vaismedžių dalys, kurios būna padengtos sniegu.. Pridedu apkastų kelių 2 metrų aukščio vengrų veislės Gromesta vyšnių medelių foto.. Siūlau ir Jums nepatingėti ir apkasti jaunus medelius..ypač svarbu, kad skiepijimo vieta būtų po sniegu.

Trumpai apie kriauses. Ju Lietuvoje galima rasti apie 50 veisliu... Pavienes kriauses daznai dera prastai, todel geriau sodinti grupelemis po 3-4 (nes kryzmadulkes). Gerai paruosus zeme ir atlenkus horizontaliai sakas (BUTINA!) vaisius galesite ragauti jau 4-5 metais (pridedu foto mano 5 metu Ziul Giujo kriausaite, ji 2010 uzaugino kibira ar du kriausiu). Veisles: vasarines: Mlejevo ankstyvoji, Dunia, Ziul giujo, sunoksta rugpjucio vidury, taciau kriauses nedideles, nepasizymi labai geru skoniu, greitai sutresta (bet uztai- pirmosios! ) vasaros pabaiga: vasarine sviestine (Lietuvoje senokai auginama, turi daug klonu- atmainu). Dideles, sultingos, labai skanios kriauses. Viena skaniausiu vasaros pabaigos kriausiu, sunoksta 08 men pab-rugs. pr. Rekomenduoju! rudenines: rugsejo pab- spalio pr. (pataruoju metu derancioms kriauses buna pacios skaniausios ir didziausios) Kliapo megstamoji skani, gana didele, sultinga, taciau gana greitai sutrestanti kriause. Galima rekomenduoti. Carola- giriama, berods, svediska veisle. Lietuvoje ja tik pradeda auginti, tad informacijos mazai. Patten- giriama, berods JAV veisle. Lietuvoje ja taip pat tik pradeda auginti, tad informacijos mazoka. Suvenyras- isgirta latviu veisle Mramornaja- daug geru atsiliepimu, viena geresniu isbandytu veisliu. Marija- Baltarusijoje ja giria kaip labai gera, taciau Lietuvoje praktines informacijos nera.. Konferencine- prie geru veisliu, taciau neaiskus atsparumas saltoms ziemoms Scedraja, Desertnaja Rososanskaja- raso, kad labai geros, bet Lietuvoje praktines informacijos nerasta Ziemines: spalio vid ir 2-3 menesiai vartojimo: Talgarskaja krasavica- turetu buti labai gera (jeigu rudeni bus pakankamai saules) Beloruskoje pozdniaja- labai gera, skani, ilgai stovi, taciau kriauses vidutinio dydzio Concorde- labai skani, gerai stovi, taciau klausimas del ziemojimo.. Goverla- turetu buti labai gera. REZIUME- jusu isigytos veisles yra geros, taciau to pacio derejimo laikotarpio. Konferencine taip pat yra rudenine veisle, tad nesiulyciau. Siulyciau vasarine- Vasarine Sviestine arba ziemines- Talgarskaja krasavica, Beloruskaja pozdniaja..

Ar yra kas galvoja isigyti vaismedziu? Reikalas tas, kad 2011 metais planuoju pasisodinti 20-30 vaismedziu (nuo 2007 m. kasmet stengiuosi pasisodinti bent 10-20 medeliu). Siais metais itin daug laiko skiriau geru veisliu paieskai. Isanalizaves situacija padariau idomiu isvadu: 1. Lietuviai lyginant su latviais ir lenkais patys mazai uzaugina savo sodinuku, todel apie 50 procentu yra atveztu is Lenkijos ar Latvijos. 2. Is Lenkijos pagrinde vezamos Europines veisles, kurios nera gerai prisitaikiusios prie saltesniu Lietuvos ziemu. Pvz. Sampion masiskai salo 2006-2007 metu ziema, po gausaus 2006 metu derliaus, jie masiskai salo ir sia salta 2009-2010 ziema. Gausiai derancios velyvos rudenines ir ziemines Europines veisles daznai iki ziemos nespeja atgauti jegu, nes Europoje ziema ateina menesiu veliau ir trunka menesiu trumpiau. Todel sodinti sodinuku veisles, kilusias is siltesniu krastu yra pakankamai rizikinga. Nusalusi 4-5 metu medeli as vertinu 200 Lt, nes prarandi ne tik 10 metu (kol normaliai prades dereti vietoje jo pasodintas, praeis dar 5-6 metai), bet ir apie 50-100 kg vaisiu ar uogu. 3. Is Latvijos pagrinde vezamos rusiskos-baltarusiskos-ukrainietiskos-latviskos-estiskos kilmes Latvijoje isaugintos sodinuku veisles, kurios yra ne tik labai geros, bet ir atsparesnes salciui. 4. Palyginus su Lietuva, mano nuomone, paskutinius 20-30 metu Latvijoje daug stipriau dirbama sodininkystes srityje (mes stipriau dirbam pieninkysteje, zemdirbysteje, gyvulinkysteje). Latviai daug daugiau uz mus suvalgo obuoliu, kitu vaisiu ir uogu. Jie veisles atsirenka protingiau ir nesiulo tu, kurios neitin pritaikytos augti ju klimato zonoje. Pas juos kolekcijos didesnes, pastaruoju metu jie isvede ne viena puikia vaismedziu veisle arba ivertine geras veiles savybes eme masiskai platinti. Pvz. baltarusiska obelu veisle "Kovalenkovskoje". Puikia, ryskiai raudonu, sultingu, saldziu, pakankamai atspariu ligom, salciui rudeniniu obuoliu veisle pas save jie greitai ispopuliarino ir ja Latvijoje galima isisgyti visur. O gimtotoje Baltarusijoje ji plinta letokai, nes ten sodininkystes pasiekimu nepopuliarina niekas.. Latviai jau atsisake auginti ir platinti prastokas veisles, kaip Bogatyr, Antaniniai, Grabsteinai ir kt. Vietoje ju siulomos Siugisdesert (puiki sena estiska veisle), Siuslepinis (liaudiskai- vasarinis Avietinis), Auksis, Beloruskoje malinovoje ir kt. Jie neatsisake nei alyvinio, nei ananasinio, nei dar keliu geru senu obuoliu veisliu. Siais laikais Antaniniu obuoliu sultys tinka tik virtiems burokeliams uzpilti, juos vekuojant. As draugams daviau paragauti geru rudeniniu obuoliu sulciu, tai jie nepatikejo, kad jos yra grynos, be jokiu priedu. 5. Lietuvos medelynu tinklalapiuose yra gana daug netikslios informacijos: labai truksta veisliu vaisiu ar uogu nuotrauku, kai kur nuotraukos idetos visai kitos, net nepanasios veisles, aprasymai neretai ne visai atitinka tos veisles derejimo laika, savybes, giriama ko nera, nutylima, jeigu yra problemos (pvz. jeigu veisle jautri ligoms, ar vaisiai rugstoki, ypac, jeigu mazai saules) Tai atsitinka del to, kad musu medelynai labai nedideli, turi labai mazai skiepijimo medziagos, sukaupe nedaug patirties, nesidomi naujovemis, prastai moka dirbti kompiuteriu. Daugelis ju skiepija ir pardavineja tai, ka turi savo kolekcijoje, o ji nedidele, nes sukaupti gera kolekcija reikia 20-30 metu ir nemazai zemes.. Aisku, nemazai atsiveza is kitur, nes pardavineti tai reikai. Pernai apvaziavau 10 tokiu medelynu. Kai kurie is ju yra itin smulkus ir per metus uzaugina 5-10 vnt vienos veisles savo medeliu..is viso 300-500 vnt... Zodziu, 20-30 rimtesniu pirkeju ir jie savo sodinuku jau nebeturi... Cia ir gaunasi problema.. 6. Kadangi i Lietuva labai daug sodinuku yra ivezama, nemaza dalis be vazonu, plikomis saknimis, tai nusipirkti "uztampyta" nuo veziojimo sodinuka padziuvusiomis ar net perdziuvusiomis saknimis yra visai realu. 7. Nera labai dideles reiksmes kur sodinukas uzaugintas- ar Lenkijoje, Latvijoje ar Lietuvoje. Daugeliu atveju jie auginami siltnamiuose, atrameciai pridengiami pjuvenomis, lapais ir t.t. (kaip patvirtinima prisegu foto is Lietuvos ir Latvijos) Svarbiau, kad sodinukai butu sveiki, neperdziuvusiomis saknimis, teisingai pasodinti ir pirmus 2-3 metus gerai priziurimi. Tada 4 metu medelis bus jau 3 metru (arba geni ir neleidi augti) ir prades dereti (bent jau pas mane tai taip gaunasi..) REZIUME: simet galvoju is anksto susitarti su rimtu medelynu (gal but, ir is Latvijos) del medeliu pirkimo gera kaina (obelys iki 12 Lt, kiti vaismedziai irgi nebrangiai), nusipirkti, atsivezti i Lietuva ir pasisodinti. Pirksiu tik geras veisles- obuoliai Suislepini, Agra (labai ankstyva vasarine gana atspari ligosm), Siugisdesert, Raja, Dace, Laima, Kovalenkovskoje, Orlovim, Tiina, Florina, Antej ir kt, kriauses Suvenir ir kt, abrikosu, persiku Maira ir t.t. Sodinu nedideli soda sau ir savo vaikams dviejose vietose: vienoje iki 30 aru ir kitoje iki 1 ha (tame tarpe ir silauoges). Dali vaisiu ateityje planuoju parduoti rekreacinese vietose, savo pazistamiems (Utenos r. tokiu zonu nemazai). Mane itin domina salciui ir ligoms pakankamai atsparios, grazios ir skanios veisles. Pvz. turiu pagristu itarimu, kad panasiu laiku deranti latviu Agra yra geresne veisle nei Geneva Earli (obuoliu isvaizda ir skonis turetu buti labai panasus) ir t.t. Jeigu ka domina kolektyvinis pirkimas gera kaina, siulau kartu spresti logistikos-transportavimo problema (be problemu galima pigiai (parai 100-150 Lt) issinuomuoti mikroautobusa ar sutarti su pvz. latviais, kad puse kelio atveztu (bet geriau paciam vaziuoti ir priziureti medeliu atrinkima ir atkrovima) As gerai gaudausi veislese, daugeli ragavau, turiu daugelio veisliu nuotraukas, pasidares aprasymus, isinagrinejes tiek specialistu, tiek paprastu sodininku atsiliepimus, todel galeciau patarti individualia tvarka. Del pasiulymo prasau rasyti cia arba i PM. Planuoti reikia is anksto, nes reikia atsirinkti veisles, poskiepius. Perkant kartu, gautume didmenine kaina, o medelis nuo sios kainos pabrangtu tik keliais litais P.S. Sonata- jaunoji ukininke su manimi jau buvo susitikusi, nors apie si reikala mes nekalbejome..Esu zmogus rimtas- galite jos paklausti...

Aciu uz tokia nuomone.. Siaip as esu daugiau ekologines auginimo pakraipos salininkas. Manau, kad geriau daugiau pasukti galva, ideti daugiau darbo, bet valgyti svaresni produkta. Taciau auginant didelius kiekius, tai daryti gana keblu- teks organizuoti daug ranku darbo ar tureti specialios technikos, o tai kainuoja. Pries 5 metus VU magistraturoje issilaikes Ekotoksikologijos egzamina pasiurpau, kai suzinojau, kad daugelis musuose placiai naudojamu cheminiu medziagu metu metus neskyla ir migruoja per vandeni ir maista tarp augalu, gyvunu ir zmoniu.. Vandens keliu jos pasiekia net Siaures ir Pietu asigalius! O karencinis lakotarpis dauguma atveju yra toks laikotarpis, per kuri chemines medziagos deka krituliu galimai prasiskiedzia ar nuplaunamos nuo augalu (ar is gyvunu organizmo) iki galimai ūmiai nenuodingo lygio. T.y. daugelis ju taip paprastai neskyla, nes ju cheminis skaidimasis iki nekeksmingu cheminiu junginiu, kurios galetu pasisavinti augalai, kiti gyvunai ar zmogus, naturaliomis salygomis vyksta labai letai- metu metus... o jeigu 3 savaites nebuvo lietaus.. Va cia, zmogus ir susimastai, ar verta nuodyti save ir savo vaikus, anukus.. Jeigu mirtum is bado, tai suprantu, tada nera pasirinkimo. Nors gyvenimas ir gamta daznai savaip pakoreguoja. Pvz. 2010 silta ir lietinga vasara vysnias ziauriai uzpuole grybai, ypac monilioze (veliau persimete i tresnes, pazeide ir slyvas). Teko gelbeti medelius ir ispurksti cheminiu preparatu nuo grybu..nors gelbejau per velai, smarkiai uzleidau grybus.. Purskiau 1 karta. Medeliai antroje vasaros puseje atsigavo. Tik nesu isitikines, kad atsigavo tiek, kad perziemotu sia ziema, nes buvo neteke daug lapu, o atsiaugino palyginus nedaug, taigi atstatyti jegas per lapus buvo problematiska. Jeigu perziemos, tai pavasari sprogstant pumpurams ispurksiu dar karta. Nieko cia nepadarysi, nes tai medeliu gyvybes ir mirties klausimas. Kam idomu, galiu pasakyti, kad 2011 m turetu smarkiai pabrangti tresniu (matomai ir vysniu) sodinukai, nes daug ju issalo ar kitaip buvo pazeista tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir net Lenkijoje. Anksciau jie kainavo apie 20 Lt, prognozuoju, kad kitamet kainuos apie 30 Lt. Si rudeni tresnes Latvijoje buvo vieni brangiausiu sodinuku ir kainavo 6-8 latus, t.y. 28-38 Lt! Tuo tarpu, kai obelu sodinukai tekainavo 15-18 Lt.

Dar viena nieko foto..

Imetu kolonijiniu obelu foto, kad matytusi kaip jos atrodo. Prie kaimyno sodybos yra kelios nepriziurimos 6-7 metu jau dideles kolonijines obelaites su 3-4 virsunemis. Simet per darbus nepriejo rankos pafotkinti.. Imestose nuotraukose yra ir su viena virsune, yra ir su keliomis. Cia bus ir senesniu ir jaunesniu. Turiu gal 8 veisliu foto.. Is ju formuoja istisa gyvatvore...Ja galima daryti su skirtingos spalvos obuoliais- neralus vaizdas.

Siaip, jeigu ka yra tinklalapis vynuoges.lt... Bet ten rasoma kaip auginti ne Lietuvoje- daugiau preiskalnese, visai kitame dirvozemyje.. Atstumas tarp krumu turetu buti apie 1,2-1,5 metro. As sodinciau kas 1,5 metro, nes vynuoges auga laaaabai ilgai, jas gales toliau auginti musu vaikai. Ju saknys nera tokios jau mazos (ne silauogiu), tad 1,5 metro dideliam krumui bus pats tas- kitaip saknys tarpusavyje pinsis, prades konkuruoti del maistiniu medziagu.. Be abejo sakas formuoti i abi puses dviem aukstais, vienas aukstas vienam vynmedziui, kitas kaimyniniam vynmedziui. Intensyviai auginant reiketu sodinti tankiau, bet ir tresti reikes intensyviau. Atstumas tarp eiliu turetu buti toks, kad galetum praeiti ar pravaziuoti- pasirinktinai. Siaip, musuose, vynuoges gerai auga ir noksta tik siltnamiuose. Ten uzaugina dideles kekes su nemazomis gerai prisirpusiomis uogomis. Lauke vynmedziai uzaugina pavienes, gerokai menkesnes kekes, saltis joms nera baisus, jeigu yra sniego ar ziemoja pridengtos. Latvijoje yra sodininkas, kuris turi gal 100 veisliu, jas augina siltnamiuose ir rengia mokamas ekskursijas, kartu su degustavimu.. Is praktikos manau, kad vynuoges yra daugiau mados reikalas, tinkantis pasizaidimui arba reikia jas sodinti is pietines pastato puses (pvz. fermos, ar kluono, ar grudu sandelio, ar galu gale, namo, ir, butu gerai, kad stogas nebutu siferio..). Va siltnamyje, jos uzdera labai neblogai..

Kodel mane linciuoja? As juk rasau, kad viska darant su galva, lengvoje zemeje nedideli meslo kiekiai niekur nei toli, nei labai giliai nenusiplauna, na nebent yra slaitas.. Ten kur bus meslo kruvele, saule labaiu isildys zeme ir susidarys balute, bei greiciau iseis isalas, taigi issiplauti i sonus neturetu. As gi nesakau isversti sviezio karves ar kiaules meslo priekaba. Juk triusio ar aviu meslas yra kitos konsistencijos- kas ten is tu, spiru, gali labai issiskirti? Gal cia rasineja ukininkai kurie nera laike nei aviu, nei triusiu? Siaip, as magistraturoje studijavau aplinkotvarka ir aplinkosauga..jeigu ka..todel nesamoniu nerasyciau

Kad Derlius butu normalus, avietes butina purenti-mulciuoti, ne tik laistyti. Pievoje-velenoje avietes deres labai prastai. Anksciau uz braskes deranciu avieciu nesu mates. Noreciau tokiu gauti. Gal kas gali ateinanti pavasari pasiulyti?

Apie veisles. Lietuva pasiekia arba auginama apie 100 silauogiu veisliu. Buvo nepaminetos: Weymouth, Bluetta, Collins, Sunrise, Puru, Bluehaven, Elizabeth, Coville, Rancocas, Ama, Berkeley, Dixi, Gila, Gretha, Heerma, Meader, Scammell ir t.t. Renkantis veisle svarbu, kad jos butu kuo maziau jautrios deguliams, nes jau is Lenkijos si liga uzvesta, butu maziau reiklios agrotechnikai ir dirvozemiui (jeigu tingesite priziureti) ir atsparesnes salciui (bent iki minus 25). Tiesa, po sniegu perziemotu praktiskai visos veisles, bet pas mus buna ir besniegiu ziemu.. Daznai tos pacios veisles salia auganciu krumu derlingumas tais paciais metais gali skirtis net 3-4 kartus! Nuo 2 kg iki 8-9 kg nuo krumo! Cia priklauso nuo individualiu krumo savybiu: stiprumo, derlingumo, imuniteto ir kitu individualiu savybiu. Zodziu, nederlingas krumas gali visa laika prastai dereti..ir nuo prieziuros mazai priklausys.. Lietuvoje del anktyvaus ir vesaus rudens rekomenduojama daugiau auginti ankstyvesniu veisliu silauoges. Jos sunoksta nuo liepos pradzios iki rugsejo vidurio. As siulyciau rinktis taip: 15-20 proc. liepos pr. (pacios ankstyviausios), 20-30 proc. ankstyvos (liepos pirmos dekados pabaiga), 20-30 proc. vidutinio ankstyvumo (liepos antra dekada ir pabaiga) ir 15-20 proc. rugpjucio menuo. Kad silauogiu uogos butu skanio ir saldziarugstes ar saldzios, joms reikia saules. Lietuvoje geriausiai tinka vidutinio ankstyvumo silauoges (liepos vidurys-antra puse), nes ankstyvasias gali pakasti pavasariniai salciai, o velyvosios gali nespeti igauti savo skonio (tiesiog pritruks sauletu dienu). Siaip uoga nuostabi, kai tampa melyna, reikia dar panokinti apie savaite ir tik tada valgyti (bus daug skanesne), nors matant tokias grazias uogas ant krumu sunku susilaikyti ju nesuvalgius anksciau laiko... Sunokusios ant krumo laikosi gerai. Kur isigyti? Lietuvoje parduodama 95 proc. Lenkijoje isaugintu sodinuku ir tik apie 5 proc. vietiniu, nes kas juos augina, tai daugiausia augina sau, praplesti savo silauogynus. Todel visur prekiaujama lenkiskomis silauogemis, net ir tame paciame silauogyne, kur esu idejes foto (gal kokia veisle ir turi savo). Siaip, pagal isankstine sutarti gal ir padaugintu, bet uzsisakyti reiketu nemazai. Teko skaityti, kad Silutes r. viename silauogyne platina savo isaugintus sodinukus (po 18 Lt uz 60-70 cm 2-3 metu krumeli)

Sodinimas. Silauoges krumai auga 30 metu ir daugiau, dirva butinai turi buti puri, laidi vandeniui ir humusinga. Is esmes tokia zeme galima paruosti visur- sunkesneje dirvoje iskasus giliau, ant dugno pripylus priesmelio, o krumelius sodinant siek tiek auksciau horizonto. Pradinis duobes paruosimas tures didele reiksme augimui ir derlingumui pirmus 2-6 metus. Duobe reikia ruosti kaip ir visiems vaismedziams: skersmuo nuo 0,6 m iki 1 m, gylis 0,5-0,6 m (minimum 0,4 m). Ju saknys randasi negiliai, tad geriau sodinti zemiau zemes pavirsiaus ir kartas nuo karto ar kas antri metai mulciuoti spygliuociu pjuvenom, spygliais, rudosiomis durpemis. Sodinant didesni kieki daromas Siaures Pietu kryptimi griovys, kur supilamas kompostas, durpes, pjuvenos... Sodinant pavieniui tarp krumeliu galima palikti bent 2 metrus, kad galetum prieiti is visu pusiu. Sodinant daug, eilemis, tarp sodinuku palieka 1-1,5 metro, o tarp eilu tiek, kad pravaziuotu technika: 2,5-3 metrai. Kai kuriu veisliu 6-8 metu silauogiu krumai jau gali siekti 1,8-2 metrus tiek i ploti tiek i auksti (retesnis variantas, bet kai kurios uzauga iki 1,8 metro ir daugiau). Uogynuose krumu augimas i sonus ribojamas- jie kasmet ar kas antri metai karpomi. Kai kurioms veislems tai daryti butina, nes susmulkeja uogos (nors derlingumas islieka panasus). Labai svarbu, kad silauoges nemirktu ir neperdziutu, tad jas gali tenkti karta per savaite laistyti- po kibira krumui. Raso, kad juos ziauriai megsta kiskiai, tad ziema reikes su sautuvu saugoti nuo kiskiu, o vasara nuo dvikoju vagisiu.. Imetu foto kaip atrodo silauogynas (priekyje mano princeses) ir kokio dydzio turetu buti normali duobe vaismedziu ir silauogiu sodinukams (tik prasau negaukite infarkto)..