Biologas

Literaturos lietuviu kalba nedaug, bet kaip viena geresniu saltiniu galiu rekomenduoti zurnalu serija "Augalu pasaulis" Nr.33 "Silauoges". Si zurnala galima nusipirkti daug kur, pvz. zurnalo "Sodo spalvos" redakcijoje Vilniuje. Kitas neblogas zurnalas- "Silauoges ir kiti vertingi uoginiai augalai", 2010 m. Jis isejes, kaip zurnalo "Mano ukis" priedas atskiru zurnalu. As pirkau UAB Jusu sodai silauogyne, bet manau galima gauti ir Kaune zurnalo redakcijoje.

Bet ten keli medeliai.. jeigu lygi vieta, tai nemanau, kad is nedideles kruveles kazkas labai nutekes..(ypac aviu, triusiu meslas). Svarbu siaudu nepagaileti, su jais gerai suvolioti. Aisku, pavasari kazkiek prasiskies, tai faktas. Cia tuo atveju, kai meslo yra i valias ir nera kur jo deti (kaip pas mano uosvius). Va, jeigu visa priekaba be siaudu tiesiai is fermos isvertus, tai tikrai pavasari pasklis placiai... Pavasari per darbus gali ir primirsti medelius... O ziema paruostos kruveles jau bus siek tiek perpuvusios, na ir, aisku, polaidzio vandens siek tiek praskietos, tad beliks tik sumesti arciau medeliu ir perkasti..

Apie silauoges si ta ismanau, bet tikrai ne viska. Siais metais daug domejausi vazinejau i plantacijas, perskaiciau daug literaturos, pasisodinau kelias (Spartan ir Toro), ir t.t. Uogos simet puikiai sunoko ir buvo neraliai skanios. Taigi prasom klausimus- gal ka ir patarsime..

Visai teisingai Jotvingis paaiskino. Arklio meslas yra vertingas del to, kad nera toks koncentruotas, jo nereikia maisyti nei su siaudais, neis su zole ir laukti kol perpus, ji galima is karto deti i zeme ir perkasti, jis supuna labai greitai. Karves mesle itin daug susikaupusio azoto, kurio perteklius uzmusa mikroorganizmus, todel ji reikia pudyti ar skiesti. Taciau savo naujam sodui ponas Diktatoriau turetum nepagaileti ir kalio bei kalcio... Na, aisku, jeigu dirvozemis neutralus ar sarminis (t.y. dirvozemyje i pavirsiu iseina kalcio-magnio karbonatai), tai kalcio nereikes, o kalis nepamaisytu. Nezinau kaip Anglijoje, bet Lietuvoje per ziema pelenu susidaro apsciai, o pelenuose, ypac lapuociu, yra daug kalio. Trap kitko Lietuvoje galima auginama obelu veisle James Grieve ir dar keletas retesniu veisliu, kurias sodinai. Dalis tu veisliu yra reiklios dirvai, mikroelementams, tad reikes jomis rupintis. As tamstos vietoje imciau arkliu mesla ir nesukciau sau galvos. Tiesa, jeigu yra galimybe retkarciais gauti pauksciu meslo- tai irgi pasiimk, nes ten daug fosforo, kalcio, kalio, sieros, ir kitu svarbiu mikroelementu. Tik pauksciu meslo reikia nedaug. Siaip mineralines trasos (be chloro) yra irgi neblogas dalykas. Juk jos gaminamos is uolienu.. Pagrindinis organiniu trasu privalumas yra tas, kad jos keicia dirvozemio struktura t.y. padeda susidaryti humusingam (puriam ir derlingui) sluoksniui, o mineralines trasu perteklius, kurio nespeja pasiimti augalai, gana greitai issiplauna... Puikiausias to pavyzdys Lietuvoje yra kolektyviniai sodai. Ten is smelio tipo dirvozemio po 10-15 metu savo 6 a miestieciai paverte juodzemiais. Aisku, tie kurie nuolat dirbo su ta zeme...

"...Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės..." Tai ištauka iš APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ MĖŠLUI IR SRUTOMS TVARKYTI Sutinku, oficialiai- draudziama. Bet 20-ciai medeliu paruostos kelios kruveles meslo gamtai tikrai bedos nepadarys. Tas draudimas skirtas ukininkams, kad neveztu masiskai ant lauku, is kuriu su polaidzio vandeniu viskas patenka i melioracijos griovius ar upelius, vandens telkinius ar ezerus..ir sachtinius sulinius.. Is nedideliu kruveliu, jeigu arti nera jokio vandens telkinio ar upelio, isplautas meslas niekur nedings. Be to, triusiu ir aviu meslas gerokai tirstesnis, nei kiauliu.. Jeigu atvirai, tai pagal kita ES direktyva, vasara ganant laukuose galvijus, reikes juos nuolat vedzioti i tualeta , nes atvirai sikti pievose bus draudziama (bo gaunasi atviro tipo meslide...). Cia jau yra filosofinis klausimas- keliu karviu "tortai" ir kokiu minimaliu atstumu jau skaitomi meslide..(as turiu galvoje pvz. vasaros melzimo aiksteles ar girdymo vietas..) Manau, viska reikia daryti su galva!

"Labas rytas, Kaip suprantu kiauliu mesla nera tinkamiausia trasa. O sakykite aviu ir triusiu meslas butu tinkamas ? bet tiek vienas tiek kitas butu pavasariop neperpuves, o sviezias." Meslo rusis nera labai svarbus, svarbiau, kad jis nebutu visiskai sviezias ir issikyres amoniakas ar rugstys neapdegintu plonu sakneliu, todel as siulyciau kelis variantus: -atkrauti kur nors tvarte ar kur yra silciau nei lauke (gal net laikinai siltnamyje) su siaudais ar isedom sumaisyta mesla. Per kelis menesius mikroorganizmai palaipsniui iki balandzio pabaigos jau spes padirbeti, atada isnesti i lauka ir sudeti ant zemes, o perkasti birzelio antroje puseje. - isnesti dabar i lauka ir supilti nedidelem kruvelem per kokius 3-5 metrus (minimum) nuo medeliu, aiku, jeigu pavasari polaidzio vanduo visko nesuplaus ant medeliu (daug priklauso nuo dirvos ir vietos). Palaukti iki liepos menesio kol meslas papus ir tada perkasti. Be abejo, su siaudais ar zole maisyti butina (ir kuo anksciau, tuo geriau, nes tarp siaudu isikuria mikroorganizmai)

Pasisodinus nedaug vaismedziu, juos galima tresti organinemis trasomis. Azoto daug buna supuvusiame komposte ar supuvusiame mesle. Kalio pelenuose (spygliuociu pelenai gali parugstinti dirva, todel po vaismedziais geriau nepilti arba pilti kartu su kiausiniu lukstais). Nemazai fosforo yra vistu mesle bei punanciame komposte ar zuvyje. Tad pelenus ir lukstus neismeskite, o kaupkite. As jaunus medelius tresiu: puse ar kibiras seno karviu meslo ar 1-2 lopetos seno vistu meslo, lopeta pelenu ir sauja kaimisku (be dazu) kiausiniu lukstu, 0,3-0,5 m nuo kamieno ir viska negiliai per puse lopetos ar lopeta perkasu. Kai turiu dar imetu 4-5 zuvis. Geriausias meslas yra pauksciu, bet jo reikia naudoti 10 kart maziau, nes jis labai koncentruotas, toliau arklio, toliau karves... Kiaules turetu buti neblogas, taciau butinai reikia maisyti su siaudais ar karviu isedom ir papudyti, kad butu mazesne koncentracija. Didelius kiekius vaismedziu jau reikia tresti mineralinemis trasomis, skaiciuojant ne hektarui, o vienam medeliui, kadangi neretai susodinimo tankis skiriasi kelis ar net 5 kartus (priklausomai nuo vaismedzio rusies ir poskepio). Sodinant Lietuvos mastais labai daug- kelias desimtys ha mineralines trasos skaiciuojamos ha, nes nebus laiko zaisti tresti po viena medeli...

Loreta, gal zinote kokias veisles isigyjote? Butu aisku, kurios jautrios grybiniams susirgimams ir jas reiketu labiau priziureti. O senu obelu sakas reiketu sutavrkyti- susirgusias veziu ispjaustyti, aisku, ten kur imanoma. Kada galiu pravaziuoti pro Jus ir patarti ka daryti..nes vos ne kas savaitgali vaziuoju pro Utena.

JOOOO.. Ziuriu, kad kartais pas zmones fantazija liejasi laisvai.. As nerasiau. kad vezys lipa kamienu. Vezi gali sukelti grybines kilmes pazeidimai, jie tokie patys, kaip ir rauples, monilioze, kokomikoze ir t.t. Sitie grybai auga hifais, kurie sudaro grybiena-miceli. Jis auga medienoje ar vaisiuose ir tam tikroje savo augimo stadijoje-laikotarpyje formuoja ivairaus dydzio sporanges-aukslius ar ju santalkas-vaisiakunius, kuriose subresta mikrosporos. Vat jas ir isnesioja vejas. Valgomi grybai taip pat yra susiformave grybienos vaisiakuniai, formuojantys sporas, kuriomis jie dauginasi. Taciau, kad spora sudygtu jai reikia tam tikru salygu. Daugumai grybu reikia rugscios terpes. Tokia terpe pvz.gali formuoti samanos, iskirdamos rugstis, todel grybai gerai auga simbiozeje (kartu sutardami) su samanomis. Medelio kamienas yra TERPE. Jauno medelio kamienas ir jaunesnes sakeles dar neturi is apmirusiu lasteliu susiformavusios zieves, todel yra lengvai pazeidziami. Jeigu ant ju yra mikro-itrukimas, tai cia, vejo ar vabzdziu pernesta spora gali sudygti ir apkresti medeli. Kalkinant medeli, keiciamas terpes rugstingumas, todel sudaromos nepalankios salygos augti grybams. Pridejus vario, dar labiau stabdomas grybu augimas. Sename sode sodinant jaunus medelius jais butina iki 5-6 metu rupintis, nes cia yra daug uzkrato arba reikia sodinti rauplems ir veziui pakankamai atsparias veisles. Be to, balinant medelius, sumazeja zieves itrukimo tikimybe, medeliai tampa ne tokie skanus kiskiams. Balinti galima ir sakas (joms nuo to bus tik geriau), bet balinimas kainuoja...ir ne taip jau mazai. Balinti galima visus medelius, ne tik vaismedzius, kurie jautrus grybinems ligoms arba kuriu zieve linkusi trukineti. Cia kaip ir plonos namo lentos- jeigu jos nenudazytos ir neapdirbtos fungicidais gyvuos neilgai. Storesnes atlaikys ilgiau, o desimtmecius istrauks tik stori rastai.. As rasiau. kad ypac svarbu apsaugoti jauno medelio kamiena, nes i ji isisukus veziui, medelis po kurio laiko zus. Be to, yra ir kitas grybas, kuris tam tikra prasme lipa kamienu, "isgrauzia" dreves t.y. supudo medeli is vidaus. Juo serga ir obelaites (esu mates labai grazia derancia 6-8 metu obelaite, kurios pagydyti jau nebeimanoma). Sitas grybas yra dar pakankamai retas. O kovoti su grybais nera sudetinga ir tikrai nebeviltiska. As pats esu sename uosviu sode pasodines nemazai vaismedziu, tai vezi pasigavo kol kas tik viena obelaite (jos kamienas kazkodel labai skylineja, be to, neatsimenu kokia ten veisle ..). Ja dar tikiuosi isgelbeti. Siaip yra patarimas- sename sode sodinti veziui ir rauplem pakankamai atsparias veisles arba kiekvienais metais naudoti prevencines priemones. Iki 6-8 metu amziaus..

Del balinimo Sonata teisingai parase.. Galima dar pridurti, kad tokia snieginga ziema medeliu kamienus galima kuo auksciau uzkasti sniegu (tada saule uzkasta dali neprikaitins, o saltis taip pat nebus baisus). Ypac lengva apkasti, jeigu aplink kamiena yra koks sietelis ar apvyniota eglisakemis. Koks metras nuo medeliu reiketu sniega ratu nukasti paliekant kokius 20 cm, kad susidarius sniego plutai kiskiai negaletu pasiekti apatiniu medeliu saku. Dar galima apristi medelius baltu popierium, agroplevele ar kita kvepuojancia medziaga (politelenas netinka, medelis gali perkaisti ir zuti). Tinka ir eglisakes. Po to vasario pabaigoje ir kovo pirmoje puseje nurisus, galima is karto ir nubalinti. I balinimo misini galima ideti siek tiek vario fungicido- tada kamiena ir sakeliu apacia apsaugos nuo vezio, kitu grybines kilmes ligu bei kai kuriu kenkeju. Mat, kai kuriu veisliu jaunos obelaites labai neatsparios veziui. Vezys pazeidzai visai jaunutes 2-3 m obelaites, neretai pagrindines ju vainikines sakeles... Isgydyti neimanoma, nes dar per plonos sakeles (nera ka pjaustyti) ir vainika tenka formuoti is naujo.. Taip prarandami 2 metai..

Gerb. Remigijau, malonu, kad parasete. Dar smagiau, kad patikslinote kaip auginama zuvis. Nesusilaikiau su savo komentarais, todel, kad forumo lankytojai dauguma diskutavo apie zuvu auginima tvenkiniuose. Suprantu, kad intensyviai auginat nedidelese uzdaro vandens ciklo talpose, galima pasiekti visai kitu rezultatu. Kaip suprantu Jusu pasiektas rezultatas yra 1 kg zuvies su 2,2 kg pasaru? Dar reiketu parasyti, kad tai specialus koncentruoti ir subalansuoti pasarai zuvims, tikiuosi be modifikuotos sojos baltymu.. Musu visu tikslas dalintis praktine informacija. Tikiu, kad Raseiniuose, ileidus 100-200 g karpiokus per vasara papildomai juos seriant po 4 kg pasaru karpiokui gaunasi 1 kg zuvies. Nepamirskime, kad tie karpiokai nemazai maisto susiranda telkinyje, kuriame gyvena (manau kad dar koki 1-2 kg/vnt), nes maitinamieji telkiniai buna seklus (iki 2 metru), greitai ir gerai isila, yra zoliu, dumblo kur susidaro puikios salygos gyventi gausioms kolonijoms smulkios faunos. Bet reikia parasyti, kad i savo nedideli tvenkini ileidus samu, jame po keliu metu mazai kas beliks.. Labai aciu Remigijui, kad patikslino kastus. Kaip matyti, sanaudos siekia 15 Lt/kg. Pasarai sudaro mazesniaja sanaudu dali.. Finale, zuvienos kaina gaunasi gerokai brangiau uz mesyte.. As galvoju, o jeigu bandyti auginti talpose ekstensyviai. Karviu fermoje itaisius 5-10 t vandens talpa, koks turetu buti zuvu tankis, kad nereiktu papildomai aeruoti, o vandeni prafiltravus karta per savaite? Juk karviu fermoje ziema buna pakankamai auksta temperatura, o vasara, kai galvijai pievose, zemesne. Kokios ersketu ir samu kritines temperaturos? Ar galima juos maitinti ne tik gyvulines kilmes maistu, bet ir kvieciais, kukuruzais ar zirniais (mano ziniom nei samai, nei ersketai augaliniu maistu nesimaitina, taciau koncentruotose pasaruose jo, manau, yra)? Ar maitintusi smulkinta saldyta zuvimi (pvz karosais) ar apvirtom vynuoginem sraigem? Ar reikalingas sioms zuvims apsvietimas? Gal mes sukursime ir praktiskai isbandysime ekstensyvia ersketu auginimo technologija.. Dar norejau padekoti Remigijui, kad randate laiko parasyti apie savo praktine patirti, nes zuvininkai yra pakankamai uzdari zmones..

Chebryte, nezinau kas kam galvoje, bet as is Lietuvoje auganciu zuvu biologijos esu apsigynes ir praktikos darba, ir diplomini, be to, pastaruoju metu daug reikalu turiu su zuvu auginimu tvenkiniuose. Nemanau, kad net auginant backose imanoma su 1 kg pasaru uzauginti 1 kg zuvies, nors is biochemijos puses, tai kvepia fantastika.. Paskaiciuokime, paimi grudu 1 kg (savo uzaugintu, savikaina 0,2 Lt) ir gauni 1 kg zuvies, kurios didmenine kaina yra apie 5-6 Lt (as nekalbu apie kuojas ar karsius), butu nerealus virspelniai, visi tik zuvis ir teaugintu. Cia net su logika prasilenkiama, na nebent reiketu serti atominiu kuru.. As jau nekalbu apie energijos tvermes desni, kur vienai sukauptai energijai virstant i kita neimanoma isvengti nuostoliu. Zuvys ne augalai- is oro (CO2+saule) mases nepriaugins. Tokiu stebuklu gyvunijos pasaulyje nebuna!!!! Jeigu norite rasyti nesamones ir klaidinti zmones, tai galite daryti kitoje svetaineje. Jeigu kazkas augina samus ar ersketus ir nori juos pobrangiaja paplatinti po Lietuva- prasau. Tik nerasykite nesamoniu, o pabandykite savo tvenkinyje prisileisti daugiau zuvies ir pamaitinti Jusu nustatyta norma...per metus ar siek tiek trumpesni laikotarpi- 1 kg. Pasiziuresim kas gausis.

Skaiciau skaiciau ir nesusilaikiau nepakomentaves, nes yra siokiu tokiu netikslumu diskusijose.. )) Su zuvimi gyvenima "draugauju", teko patarti ir tvenkiniu savininkams.. Izuvinant tvenkini, pirmiausia reiketu nuspresti ar jame is karto auginsite egzotika (samus, ersketus) ar musu vandenu zuvis (karosus, lynus, lydekas, eserius, starkius, na dar karpius..) Noriu patikslinti del maisto: kad zuvis laisvai judedama tvenkinyje priaugintu 1 kg reikia maziausiai 10 kg maisto, o plesriai zuviai gali prireikti ir gerokai daugiau.., priklausomai, kiek zuvims reikes ideti pastangu ieskant maisto.. Auginant fermose mazose talpose zuvis juda itin nedaug, todel visas suvartotas maistas "eina" i svori.. Naturaliuose tvenkiniuose pirmus metus geriau is viso neleisti jokios zuvies. Siulyciau pasisodinti vandens augalu ir uzveisti dafniju. Ju galima surasti senose balose, kanalose, kur nera arba mazai zuvies. Po pirmu metu matysite koks susidaro vanduo. Jeigu aplink buvo daug tresta (nesvarbu ar mineralinemis ar organinemis trasomis) vanduo gali pradeti "zydeti", su lietaus ar polaidzio vandeniu gali pakliuti daug siu medziagu. O tai labai negerai. Nedidelis kiekis- gerai, bet vandens papildomai "tresti" nepatariama. Jeigu yra durpinga vieta, tai vanduo bus tamsus, i juoduma ir ruduma, t.y. rugstus. Kai kurios zuvu rusys tokiam vandeni negyvens ar prastai jausis ir beveik neaugs. Antrais metais siulyciau ileisti karosus, lynus, kelis placiakakcius ir amurus. Amurams siulyciau karta per savaite pasienauti zoles ir imesti i tvenkini. Zoles reikia imesti tiek, kad jie ja suestu per 2-3 dienas. Per vasara tokiu budu amurai uzauga nuo 0,5 kg iki 1,5 kg ir daugiau. Rudeni dali amuru galima pasigauti ir suvalgyti (jie lengvai gaudosi ant kabliuko uzrisus zole ar uzmovus geles zieda). Siaip tokiu budu seriant galima ju laikyti ir daugiau, taciau dekoratyviniu augalu sodinti nepatariama, nes jokiu garantiju nebus.. (sotus amurai leliju neliecia). Placiakakciai filtruoja vandeni nuo fitoplanktono ir zooplanktono. Gausiai pasidaugines fitoplanktonas sukelia zydejima. Dafnijos maitinasi fitoplanktonu, taciau jeigu yra mailiaus, tai dafniju beveik nebelieka, o jeigu yra placiakakciu, tai nelieka ir dafniju, o tai mailiui jau negerai.. Jeigu ileisite karpiu, tai nedideliame ir negiliame (iki 3 metru) telkinyje vanduo bus sudrumstas.. Si zuvis ieskodama maisto itin megsta rausti dugna.. Ileidus karosu, po keliu metu atsiras daug mailiaus. Kai kuriuose tvenkiniuose isnersia ir karpiai. Atsiradus mailiui, po 1-2 metu galima uzveisti eseriu (jie auga gerokai leciau uz kitas plesrias zuvis), o dar po metu ir lydeku. Plesrias zuvis siulyciau pradeti intensyviai zvejoti po 3 metu. Tvenkinyje butinai turi buti siek tiek augalu, nes kitaip lydekos ir eseriai po 5-6 metu gali isgaudyti visas smulkias zuveles...Liks tik siumetukai ir stambios motinines zuvys. Lydekom uzaugus iki 3-5 kg (per 3-4 metus) jos prades gaudyti jau gana stambias zuvis, jas gali suzaloti.. Tad stambias lydekas reiketu kiekviena rudeni isgaudyti. Samu leisti nesiulyciau, nes jie yra dar didesni plesrunai nei lydekos.. Jiems reikia itin daug maisto (na nebent sertumete papildomai)- per metus intensyviai augdamas samas gali suryti 50-100 kg zuvies.. Karpius-lynus-karosus galima sekmingai serti nebeicuotais kvieciu grudais. Kita dali maisto jie susiras esdami vandens augalus, ar dugno gyventojus.. Eseriai taip pat puikiai maitinasi vandenyje gyvenanciais smulkiais gyvuneliais.. Protingai tvenkini priziurint, po 5-6 metu galima bus dziaugtis graziais laimikiais. Aisku, galima ir nusipirkti stambios zuvies ir ja isizuvinti, bet reikes papildomai serti, kad nenusilptu ir nezutu. Leidziant smulkesne zuvi (30-80 gramu) galima isauginti ir be papildomo serimo, taciau zuvies tankis tures buti nedidelis- kaip rase 1 m3 1 zuvis...ne daugiau..ir ne lydeka.. Tai tiek bendrais bruozais.

Su vynmedziais yra keli svarbus niuansai. Vynuoges, kaip gana zemas augalas turetu buti sodinamos sodo pietineje puseje, kad nuo kitu, aukstesniu vaismedziu ir vaiskrumiu ant vynmedziu nekristu seselis. Spalerius istemti reikia S-P kryptimi, kaip ir sodinant lauke bet kokius augalus, nes taip gaus daugiausiai saules ir mes ant kitu augalu maziausia seseli. Be to, Lietuvoje vyraujantys vejai yra Vakaru-Rytu krypciu, tad sia kryptimi ziema sniega supustys, bet nenunes.. Vynmedziams itin svarbu labai gerai paruosti zeme, nes jie auga iki 100 metu ir ilgiau.. Itin svarbu sodinant ne prie namo, kur nera uzuovejos, o plyname lauke yra iskasti 60-80 cm gylio griovi ir sodinimo vietose pripilti geros lengvos zemes (su organika, kompostu, lapuociu pjuvenom, gyvuliu kaulais, kiausiniu lukstais, kompostu), o tarp sodinimo vietų priesmelio. Griovio iki galo neuzkasti- palikti bent 20-30 cm iduba, kadangi i ta iduba rudeni reikes sudeti vynmedzio sakas-uglius ir uzpilti zememis, lapais, pjuvenomis ar kitu mulcu, o ziema apkasti sniegu (vejas turetu griovi uzpustyti. Taip daryti rekomenduojama bent jau pirmus 3-5 metus po pasodinimo. Gruntas privalo buti lengvas, besifiltruojantis, kad griovyje nesikauptu vanduo ir neuzmirktu vynmedziu saknys. Jeigu yra priemolis ar molis-sunki zeme, tai iskasta tokia zeme reikia isvezti, o ne pilti atgal ar i krastus. Reikia nepamirsti, kad vynmedziai yra pietu augalas ir bijo salciu, bei pasalimu. Griovelio pagalba galima puikiai ispresti sia problema, be to, salta pavasari, esant reikalui patogu pridengti agroplevele.

Permetu, ko gero, geriausia informacija apie vasarines obelu veisles Gali issirinkti: http://lt.lt.allconstructions.com/porta ... icle/10296 Tiesa, kaip parode si vasara, obuoliu sunokimo laikas gali svyruoti net iki 3 savaiciu (pas mane popieriniai simet sunoko net 3 sav. veliau t.y. rugsejo pirmomis dienom..) As siulyciau: Geneva early- jautri ligom, bet daug kas ja prekiauja, kaip rase musu forumietis skonis super. As rekomenduociau saldine- Konfetnoje (irgi nesunku gauti). Atrodo labai gera- latviska Agra (Latvijoje ja labai giria) Dera 08. men pr-vid., obuoliai vidutiniai ir dideli, geltonai raudoni, saldziarugste, salciui ir ligoms pakankamai atspari. Pas mus retoka veisle- turi Rimantas Stankunas prie Joniskio.. Jis prekiauja ir Siauliuose, kartais buna Kaune, Vilniuje. Dar geros derancios 08 men veisles yra suomiu Maikki (08 pr-vid.), latviu Doc Melbi (08 pr.-vid.), Jelgavas Vasaras (08. pab-09 pr.). Geneva Early dauginama Lenkikoje ir paskutiniai 4 metai masiskai vezama i Lietuva. Rusai giria ekloginiams sodams skirtas veisles Izbranica, Orlovim.( abi dera 08 men pab.- 09 pr.) Dar siulyciau Popierini (08 vid.-pab.) arba alyvini, bet kad sunokes butu baltas ir turetu viena astria ryskia briauna- sitie anksciau sunoksta, didesni ir skanesni. Dar labai skani rugsciasalde Suislepinis arba liaudiskai avietinis, bet ja sunkiau gauti (dera 08 pab.). Yra dar keletas, kaip speju, geru veisliu, bet gauti jas galima ne visur... Kada tos veisles sunokina vaisius yra atsiustam aprasyme-internetineje nuorodoje (reikia uzvesti kursioriu pelyte ir nuspausti ENTER). As siulyciau pirmiausiai susisiekti su pardavejais ar medelynais, is kuriu ruosiates pirkti, ka tures 2011 m. , po to, pasiziureti aprasymus, pasitarti forume ir tada pirkti, nes laiko iki pavasario dar yra i valias. Is savo patirties galiu pasakyti, kad medelynu aprasymuose buna gana daug svelniai tariant netikslumu... Ypac didelis neatitikimas yra su alyviniais. Lietuvoje yra daug klonu, kurie skiriasi obuoliu dydziu derejimo laiku. Dalis klonu ateje is Latvijos (R.Stankunas raso, kad pas ji yra labai geri alyviniu obuoliu klonai). Todel labai svarbu nuo kokio klono buvo paimti iskiepiai ar akeles. Esu mates smulkius alyvinius obuolius, kaip raso Lietuvos pomologijoje, bet pvz. pas uosvius Kupiskio r. yra senos negenetos trys alyviniu obuoliu obelys (daugiau panasiu i popierinius), kuriu obuolius smulkiais nepavadinsi. Jie yra vidutiniai, o kai kurie ir gana dideli (iki 150-180 g.). Todel alyvine reiketu pirkti is zmogaus, kuris tikrai turi gera motinine obeli, o ne aisku is kur gautus sodinukus (pvz. mano sodybos kaimynas nusipirko prastoka alyvine..)

Ivykdziau Loretos prasyma- ivedziau miesta, nors paspaudus, berods "profile", matosi anketa ir is kokio miesto.. Pvz. Jotvingis is Alytaus.. Siaip, as šuruoju pro Utenos r. beveik kiekviena savaitgali..taip kad Loreta gali nepergyventi- skiepugliais galiu pasidalinti O Utenos r. nebutinai yra saltas..Prie Vilniaus yra salciau.. Pas mani, mano tevu sodyboj, salia Alauso ez. yra labai silta, nes ant kalniuko, aplink miskas, dar ezerai, zodziu, susidaro mikroklimatas. Mes ten "isikure" jau 4 metai- ne tik kad nenusalo, bet ir neapsalo ne vienas medelis, o pas kaimyna puikiausiai auga jaunas graikiskas riesutmedis. Vat jeigu iduboje, ar laukuose, tai jau taip- ten reikia pagalvoti kur sodinti ir kaip apsaugoti jautresnius medelius nuo saltu veju ar pavasario salnu. O pas uosvius, Kupiskio r. netoli Šimonių, laukuose, tai medeliai ir nušala, ir apšala.. Šiais metais jau pradėjau saugoti juos, bet ne viską padariau, kaip planavau.. Turiu super geru ideju, bet jas realizuoti reikia prisiruosti.. Pvz uzdengi nedidelemis skylutemis plastiku, kazkur 0,5 m- medeliui, tada supyli sniega (kai jo yra) ir tuo paciu laistai vandeni is laistytuvo...sniegas sukimba, siek tiek sukieteja, taip galima "uzdengti" sniegu medeli iki pat saku. Tada ir vejas neispustys tokio sukietiejusio sniego. Ji nuplautu nebent lietus. Cia, jeigu is rudens nespejai prisirinkti lapu ir sukisti juos i tinkla prie kamieno... Pridedu, kaip galetu atrodyti nedidelis medelis ar krumelis (ten as "paslepiau" silauoge, nes simet sniego nedaug, o saltis jau atejo nemenkas)...

Slyvos.. Turiu "Skoroplodke" (Greitute) ir "Kometa", dera kasmet gausiai, medeliu forma slyvos is esmes panasios. Apvalios, geltonai raudonos, ant saules sunoke- skaisciai raudonos, skonis i salduma, dera rugpjucio pradzioje ir uogos buna iki 2 savaiciu. Slyvos vidutinio dydzio, bet ne mazos, labai sultingos. Neitin ransportabilios, saldytuve gali isstoveti tik iki savaites. Iskirtinai desertines. Rekomenduoju kaip butina slyvu veisle, nes atspari ligoms, salciui, pas mus suvalgomos iki paskutines slyvos.. Uleno Renklodas- zalsvai geltonos apvalios ar apvaliai nedaug pailgos slyvos. Sauleje gali buti visiskai geltonos. Vidutinio dydzio (pas mane sodyboje dydis, kaip Greituciu (Skorolodkiu). Skonis- saldzios (gerai sunokusios saldesnes nei skoroplodkes). Simet derejo pirma karta, (gal, kad siek tiek atlenkiau sakas, o gal tiesiog sutapimas), sunoko rugpjucio viduruje ir valgem iki 2 savaiciu. Visiskai netransportabilios, saldytuve stovi iki savaites, pernokusios suskysteje, isskirtinai desertines. Kas megsta saldzias slyvas- rekomenduoju (as jos labai norejau ir ji man labai skani, taciau pardavimui netinka, nes vos nuskinta tuoj susimaigo ir praranda prekine isvaizda..). Raso, kad ji bijo salciu, bet sodyboj Utenos r. tarp ezeru ant kalno misko apsuptyje pernai ji ne kiek nepasalo (nes vejas nepratraukia). Katenka- reta veisle (Lenkijoje sutinkama dazniau), bet saldi, skani, vidutinio dydzio, apvali ar siek tiek apvaliai pailga, melynos slyvos, zemei reikli (reikia derlingos), salciui ne itin atspari (Kupiskio r. ne prie misko, kur prapucia, apsalo..) Sunoksta 08 men. viduryje, vartojama 2-3 savaites. Nebloga veisle, bet yra ir skanesniu, deranciu rugpjucio viduryje ar antroje puseje. Nerekomenduoju Viktorija- zinoma, placiai paplitusi, dideliais kiausiniskais melsvai-vysniavai-violetiniais su apnasu vaisiais. Kauliukas atsiskiria lengvai, saldziarugstes arba i salduma. Sunoksta rugsejo pradzioje. ir valgomos 3 savaites. Saldytuve gali isstoveti iki 2 savaiciu. Transportabilios, puikios isvaizdos, taciau gali prameciuoti (pas mane sodyboj simet buvo labai nedaug, dar didele dali slyvu "suvare" monilioze, o pernai buvo labai daug), neatspari salciui (Kupiskio r. ukyje trimete simet nusalo..) Matomai reikia uzdengti saknis (pamulciuoti, apristi eglisakiais, popieriumi) Veisle labai skani ir gera, nereikli dirvai, rekomenduoju. Yra panasaus tipo slyvos Aleksona, Renklod Ranij Doneckij. Gal kas turit, kaip dera? Stenli- labai skanios, saldzios vengerku tipo pailgos melynos (gerai sunokusios), ar vysniavai melynos vidutinio dydzio slyvos. Sunoksta rugsejo pabaigoje ar antroje puseje. Galima dziovinti, bet buna tokios skanios, kad pas mus dziovinimui nelieka. Deja, salciui nera pakankamai atsparios. Reikia saugoti. Praejusia ziema Kupiskio r. ukyje, pasalo visos dideles apatines sakos (50 proc. viso vainiko saku), nors medelis didelis, jam jau gal 12 metu. Nezinau ar sia ziema atlaikys. Labai rekomenduoju, bet reikia saugoti ziema nuo veju.. Yra dar viena gausiai deranti, graziomis gana didelemis slyvomis, panasiomis i vengerkas, bet ne vengerkos, salcio nebijo. Jos rugstokos, prastoko skonio. Veisles dar nenustaciau, nes auga pas uosvius, Kupiskio r. ir niekas neprisimena kokia veisle. Kai identifikuosiu- parasysiu, kad nerekomenduoju... Mane labai domina anksciau uz skoroplodkes (greitutes) ar kometas derancios veisles (raso, kad sunoksta nuo liepos vid.): Ruth Gerstetter, Čačana Rana, Kresu, Opal. Gal kas turit? Be to, domina labai domina Lasė arba vietinė geltonoji (geltonos pailgos vidutinio dydzio vengerku formos slyvos)..

Labai smagu, kad dalinames savo praktiniu patyrimu... Noreciau "Jotvingio" paklausti- kada tiksliai simet jau valgei "Ženeva Early" ir "Katia"? Pagal aprasyma, kad turetu sunokti kelios dienos anksciau nei alyviniai, tai man nieko nesako. As ieskau obuoliu, kurie sunoksta rugpjucio pirmoje puseje ar viduryje. Simet pas mano uosvius Kupiskio r. ir sodyboje pas kaimynus Utenos r. alyviniai (sunoke is zaliu tampa gelsvi) sunoko tik rugpjucio pabaigoje-rugsejo pradzioje. Popieriniai (sitie sunoke tampa labai balti ir turi viena ryskia briauna) sunoko savaite anksciau, bet irgi velokai. O "Konfetnoje" sunoko rugpjucio pradzioje, nors raso, kad turetu sunokti tuoj po alyvinio (tiksliau popierinio, nes daug kas maišo sias veisles). Simet net "Lietuvos cukrinis rožinis" sunoko anksciau uz popierini (buvo 08 men viduryje). Sios dvi veisles (Geneva ir Katia) mane domina. Geneva turejau, bet pirmais pasisodinimo metais zmona pjaudama zole apie vaiskrumius ir vaismedzius su trimeriu sugebejo sia obelaite su valu-zilka nupjauti (pats kaltas, kad neaptveriau ir neapkasiau..) Daugiau zole pjauti jai leidziu tik su zoliapjove.. Jotvingi, gal prisiminsi kada tiksliau prinoko pirmieji obuoliai tiek Genevos, tiek Katios.. Dar idomu ar Geneva praejusia lietinga vasara sirgo (ir ar smarkiai) rauplemis, nes raso, kad rauplems neatspari (alyviniai sirgo siaubingai, popieriniai maziau, bet irgi buvo gana smarkiai pazeisti). Siaip vasariniu veisliu obelu vaisiai buna maziau pazeisti, nes trumpesne obuoliu vegetacija ir maziau gauna lietaus (kiti ant obels kabo dar du papildomus menesius ir grybai turi grazaus laiko pasidarbuoti...) Pridedu kelis aprasymus is interneto: ‘Katja’ – labai derlinga veislė, sukurta Švedijoje. Vaisiai skinami rugsėjo pirmoje pusėje, saugykloje (+1 - +2 oC) išsilaiko iki gruodžio. Jie apvaliai kūgiški ar kiaušiniški, lygūs ar truputi briaunoti, labai gražūs, vidutinio stambumo, vienodi, gana atsparūs rauplėms, saldžiarūgščiai, skanūs. Odelė vidutinio storio, švelni, lygi, žalsvai geltona, beveik ištisai padengta ryškiu išsiliejusiu raudoniu. Minkštimas gelsvas, sultingas, tvirtas. Vaismedžiai vidutinio augumo, auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais, vainikas plačiai piramidiškas, vidutinio tankumo, vyrauja trumposios vaisinės šakutės. Vaismedžiai vidutiniškai ištvermingi žiemą, dera anksti ir gausiai. ‘Geneva Early’ - ankstyva derlinga veislė, sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vaisiai pradeda nokti keliomis dienomis anksčiau negu ‘Popierinio’, ne vienu laiku, todėl skinami 2-3 kartus. Jie vidutinio stambumo, plokščiai apvalūs, odelė žalsvai geltona, didžioji vaisiaus dalis padengta skaisčiu raudoniu. Minkštimas kreminis, sultingas, aromatingas, gero skonio. Vaisiai neatsparūs rauplėms. Vaismedžiai vidutiniškai augūs ir augūs, derėti pradeda anksti, auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais. ‘Konfetnoje’ – derlinga veislė, sukurta Rusijoje. Vaisiai skinami rugpjūčio pradžioje tuoj po ‘Popierinio’, vartojami apie 10 dienų. Jie vidutinio didumo, apvalūs, šiek tiek briaunoti, tinkami transportuoti, saldūs, skanūs, vidutinės išvaizdos, vidutiniškai atsparūs rauplėms. Odelė vidutinio storio, lygi, šviesiai žalia, saulės apšviestoje pusėje padengta raudonais dryželiais, truputi rudėta. Minkštimas sultingas, švelnus, aromatingas. Vaismedžiai vidutinio augumo, auginami su MM.106, B.118, P 14, M.26, P 60, B.396 ir M.9 poskiepiais, vainikas rutuliškas, vidutinio tankumo, vyrauja trumposios vaisinės šakutės, žiemą ištvermingi. Obelu veisliu aprasymuose, Katja priskiriama prie ankstyvuju rudeniniu, bet, jeigu pas Jotvingi Alyviniai sunoko 09 men pradzioje, tai tada realu, kad Katia galejo sunokti savaite anksciau, nes simet tie obuoliai, kurie yra i salduma (saldziarugsciai), sunoko savaite anksciau, o tie kurie i rugstuma (popieriniai, alyviniai, antaniniai) sunoko 2-3 savaitem veliau, nei iprasta... (bent jau pas mane taip gavosi..) Nors gali buti, kad ten ir ne Katia...

Mano uosviu ukyje dalis vistu dedekliu (apie 20 vnt) ziemoja nesildomame 30m2 tvarte. Ten daugiau gyvuliu nera. Minusas buna pastoviai ir vos ne per visa ziema (pernai..) Reik pasakyti, kad pernai nuo salcio nekrito ne viena vista.. Taciau dali ziemos jos buvo sukisamos (ot vakarais buvo uzsiemimas) i medine deze su dangciu, nes buvo isisuke seskai. Tiesa, kiausiniu, tai jos beveik nedejo.. (O kita dalis vistu, siltoje fermoje prie karviu kiausinius neblogai dejo..) Siulau pasidaryti deze, kaip triusiams, bet, aisku, be groteliu (ilgis 1-1,5 m, plotis 0,5-0,7 m ir aukstis 1 metras), ja kazkiek apsisiltinti, kad siluma neiseitu ir tos 5 vistaites puikiai perziemos. Sviesa galima itaisyti taip: pravesti nuo lubu laida, pragresti dangti ir itaisyti 20 Watu lempute su gaubtuku. Isjungejes turetu buti kur nors toliau, patogioj vietoj. Ijungti tik dienos metu. Bet nezinau, ar del 5 visteliu verta zaisti?

Sveiki, manau reikia palaikyti tema, todel noriu trumpai parasyti apie vaismedzius ie ju vaisius: Obelys Vasarines: Konfetnoje- simet sunoko 3 obuoliai 08 men pradzioje. Obelaitei 3 metai (pas mane antras sezonas). Vienas obuolys buvo didelis ir skanus (viena sugrauze kirmeles, kitas nukrito dar zalias, bet jau buvo saldus, tad ji suvalgiau.. L. skanus saldiniai sultingi obuoliai, taciau neilgai stovintys- greit sutresta.. (saldytuve - iki 2 sav.) Alyviniai, popieriniai- abi veisles panasios tiek isvaizda, tiek skoniu, taciau simet derejo veliau nei iprasta ir obuoliu skonis buvo siaip sau, simet rugstoki (tiesa, pavieniai obuoliai buvo skanus..). Rekomenduociau labiau popierini, bet vasariniu veisliu, manau, yra geresniu (butu idomu suzinoti apie Geneva Early, Orlovim, Persikinis, Izbranica ar latviskas- Doc Melbi, Agra ir kt. derancias 08 men. butent iki 09 men) Gal kas turit? Ankstyvos rudenines (09 men): Berzininku ananasas- tikrai skani ir gera veisle, bet yra ir geresniu.. Sodinant bent 20 obelaiciu- rekomenduoju. Arba pasiskiepyti i kelias sakas. Minusas, kad gali prameciuoti ir obuoliai ilgai nestovi (balkone iki 2-3 sav.), taciau skonis tikrai geras (kol nesumilteja) Lietuvos cukrinis rozinis- vienas skaniausiu saldiniu obuoliu, labai sultingas. Ilgai nestovi, taciau jie suvalgomi jiems nespejus sumilteti.. Rekomenduoju saldziu obuoliu megejams. Avietinis (Suislepinis)- sena labai skani veisle, vidutinio dydzio, labai sultingais rugsciasaldziais obuoliais. Minkstimas ruzavas su keliais raudonais dryzeliais. Senai jos ieskau, bet mazai kas beturi.. Rekomenduoju. Grabsteinai- mano nuomone pasenusi veisle, simet buvo rugstoki. Vietoje jos rekomenduoju Witos, Auksis, Melba, Feedom. Yra labai panasius obuolius (nespecialistas neatskirtu) i Grabsteinus, Rudens dryzuotaji uzauginanti estiska veisle Siugisdesert, taciau ju skonis pasakiskas. Ji yra gana atspari ligoms. Kitais metais zadu ja pasisodinti. Rudenines veisles (valgomi 10 men): Auksis- super veisle, valgomi jau spalio viduryje ir rusyje issilaiko iki 01 men. Vienas trukumas- jautri veziui. Pas mane simet ant 6 metu obelaites buvo net 200-300 g puikaus saldziarugscio skonio obuoliai (aisku, buvo ir mazesniu..) Vakar kelis su zmona pasimegaudami suvalgem- pas mus skanesniu nera. Dviejuose vietose turiu 3 obelaites, bet sodinsiu dar kelias (jeigu nesuvalgysime, tai spausime sultis). rekomenduoju visiems kaip viena geriausiu, nelepiu ir gana atspariu ligoms (iskyrus vezi) veisliu. Kovalenkovskoje-super skani saldaus skonio sultingais raudonais obuoliais veisle. Ligoms pakankamai atspari, obuoliai gali isstoveti iki Nauju Metu. Rekomenduoju kaip viena geriausiu saldaus skonio obelu veisliu. Kostele- saldiniai, neblogo skonio, kietos konsistencijos zalsvai gelsvi obuoliai panasus i antaninius. Gali stoveti menesi. Neblogi, bet Kovalenkovskoje tikrai skanesni. Antaniniai- rekomenduoju pasiskiepyti kelias sakas mesos ar saldiems kepiniams, obuolienems (sultims jie per rugstus). Tai daugiau perdirbimui, o ne valgymui skirta veisle. Simet labai velai sunoko- reikejo skinti spalio viduryje. Anksciau nuskintu skonis buvo rugstokas, luobeles spalva zalia be gelsvumo. Tie, kurie "megsta" situos obuolius esant pasirinkimui nejucia ismaino i kitus, skanesnius, pvz. Auksi. Rekomenduoju tik sodinant daugiau obelu. Siaip geriausia pasiskiepytio kelias sakas. Slava Pabediteliam (Slava Premozcam)- labai sultingi, grazus ir skanus obuoliai. Labai tinka sultims ir trumpam valgymui, nes laikant ne saldytuve per 2 savaites sumilteja.. Minusas- neatsparus rauplem. Gera veisle, obuoliai gana nemazi, tikrai labai grazus ir skanus, taciau yra ir geresniu sio laikotarpio veisliu. Gal kas turit Witos (Vitos), Delikates, Antej, Rubin (zekiska ir kazachtaniska), latviskas Dace, Bercis? Jos mane domina, taciau dar nesu pasisodines arba pasisodinau tik simet pavasari... Senasias veisles (vyniniai, auksinis renetas, pepinas ir kt.) net nerasiau, nes jos, mano manymu, nevertos demesio. Ziemines veisles (kurios issilaiko iki 01 men ir ilgiau): Bogatyr- skonis siaip sau. Nors dera kasmet, gana gausiai, obuoliai dideli, taciau del prastoko skonio nerekomenduoju. Geleziniai (liaudiskai Akmeniniai)- obuoliai grazus, vidutiniai arba gana dideli, dera gausiai, kasmet, neserga ligomis, isstovi iki liepos men. (pas mane pagal islaikymas rusio salygomis- be konkurencijos), taciau galima valgyti tik nuo 04 men, tada jau galima ikasti ir atsiranda pusetinas skonis... Iki tol kieti kaip velnias..Rekomenduoju tik tuo atveju, jeigu bus sodinama daugiau kaip 20 obelu ir turint vesia nepersalancia patalpa- norint paciam pasmaguriauti savo obuoliais geguzes men. Pardavimui netinka. Literaturoje raso, kad iki 06 men. galima islaikyti Eliza, Topaz (simet pasisodinau Topaz). Gal kas auginat? Tellissare- sena estiska veisle. Nebijo ligu, salciu, nereikli, dera kasmet, obuoliai labai gerai stovi iki 03-04 men., bet skonis tik neblogas. Nera sultingi. Geresne uz Bogatyr, taciau yra ir geresniu. Spartan- nenauja, labai skani, taciau linkusi auginti smulkokus obuolius (su metais smulkeja) obelu veisle. Pardavimui obuoliai bus per smulkus (nebent ant zemaugio poskiepio), sau gal ir verta tokia obelaite tureti. Lobo- super skanus obuoliai, taciau labai jautri rauplem ir rudajam puviniui, todel islaikyti ilgiau kaip iki 01 men sunku. Pardavimui tinka tik tuo atveju, jeigu obelys purskiamos fungicidais.. Sau galima auginti, taciau dregna vasara obuoliai gali atrodyti siaip sua, nors skonis nuo to beveik nenukencia...Viena obelaite vis tik galvoju pasisodinti- labai jau skanus obuoliai. Pas mus su zemaugiais poskiepiais augo ar auga Eliza (sodino zmona, bet pernai kiskiai ta obelaite sutvarke.., nors miskas uz 1 km), Noris, Sampion.. Jie buvo pasodinti i sunkesne zeme, tad sunkiai auga. Sampion ismeciau, nes pernai smarkiai pasalo- iki poskiepio. Eliza (jau derejo), Sampion, Noris (labai jautri rauplem) lepios veisles, sunkesnej dirvoj prastai auga. Simet sodinau Beloruskoje malinovoje, Topaz. Jeigu kas turit Beloruskoje malinovoje, Topaz, Sampion, Eliza, Aldas, Alwa, Staris, Noris, Ligol, Lodel, Florina, Honeygold, Sinap orlovskij, Kulono renetas, Rubin (cekiskas), latviska Raja ar kitas zemines veisles, prasau, parasykite savo nuomone, nes tai gali pakoreguoti mano pasirinkima pleciant savo soda. Labiausiai mane domina ligoms atsparesnes veisles, patikrintos praktiskai..

Aciu uz pagyrima, bet didesniu prof-u tai tikrai yra. Tik tie prof-ai turi daug darbo, reikalu arba neturi laiko, nenori ar nemoka rasineti i forumus. Beveik absoliuti dauguma ju yra nuo 50-ies ir daugiau metu, tad darbas su klaviatura jiems teigiamu emociju nesukelia. Man dar tik 44 Be to, as jau toks, visuomenininkas- ka zinau tuo dalinuosi su visais. Be to, ko nezinau, ar neisitikines, pasitikslinu ar patikrinu praktiskai. Svarbu, kad galva dirbtu, nes informacijos nunai yra labai daug ir labai priestaringos... Reikia moketi atsirinkti ja. Pvz. R.Grineviciute uzvaziavo su nitritais ir nitratais..bet normalios informacijos ir nepateike. Planuoju paruosti idomu straipsni sia tema kokio niekur nerasite.. Galesiu i foruma imesti. Siaip nitratai, nitritai t.y. su jais patenkantis azotas organizme dalyvauja ir medziagu apykaitoje, ir yra organizmo statybine medziaga (azoto yra ivairiausiuose medziagose- baltymuose, fermentuose ir t.t) Azoto perteklius is organizmo pasalinamas per prakaita, kaip slapimas ir t.t. Speju, kad be azoto zmogus isgyventu gal kokias 2 savaites, maksimum. Azotas organizme skaldomas (redukuojamas t.y. atimamas deguonis ir issiskiria energija, kuri panaudojama cheminem reakcijom daugeliu atveju tokia tvarka nitratai-nitritai-nitrilai-amoniakas) labai greitai, tad laikinai susidares perteklius sunaudojamas kitos paros begyje. Bet, jeigu nuolat naudosime didelius kiekius nitratu ir kitu azoto daug turinciu junginiu, jiems suskaldyti neuzteks fermentu ar kitu organizme esanciu cheminiu medziagu ir jie bus laisvi, nesujungti, ko pasekoje gali susidaryti junginiai vadinami laisvaisiais radikalais, o jie savo ruoztu dirgina organizmo audinius, organus ir gali "padeti" lastelems supyktibisketi.. Bet koncentracija-slenkstis kiekvienam oragnizmui yra pakankamai individuali, be to, priklauso nuo imuninteto, su laiku organizmas prisitaiko prie dideliu kiekiu pvz. siu medziagu ir pradeda gaminti didesni jas isisavinanciu ar skaldanciu-salinanciu fermentu kieki. Taigi azoto junginiai (tame tarpe nitratai, nitritai) organizmui butini, taciau kiekiai turi buti "normalus". Vien tik per uztersta vandeni, geriant kasdien po 2 litrus galima gauti maksimalia rekomenduojama doze, tad darzoviu valgyti jau butu kaip ir neberekomenduojama. Bet galima gi padaryti makaronu diena, zuvies diena, miltiniu-varskes patiekalu diena, vaisiuose nitratu buna labai nedaug ir t.t. As pats issityriau savo augintas ir valgomas darzoves is dvieju vietu (ukio ir sodybos) ir rezultatai nenustebino.. Nepamatuotai purskiant fungicidais, kita chemija, bedos galima prisidaryti daug daugiau ir greiciau.. Tai tiek "trumpai", manau, daugeliui aktualia tema.. Prasau nepykti uz nukrypima nuo temos..

Del baltymu- ju daug turi savo seklose ankstiniai augalai, kaip, pupeles, pupos, zirniai, turi ir kukuruzai, baltymu itin daug yra piene, rugpienyje, varskeje, mesoje (net ir riebioje mesoje, kaip lasiniai), zuvyje. Baltymu esme yra amino rugstyse, kurios yra viena is svarbiausiu augancio organizmo statybine medziaga (mesa-raumenis sudaro baltymai, kurie savo ruoztu sudaryti is amino rugsciu...) Riebaluose kaupiama daug atsarginiu medziagu ir vitaminu, taciau juose puikiai tirpsta ir kaupiasi ir organines kilmes chemija.., kaip dioksinai (pesticidai, herbicidai, fungicidai, insekticidai ir t.t.) Todel auginant ekologiskai vistom reiketu pamesti savo kiaules lasiniu, o ne kaimyno kiaules.. Del aliejaus- parduotuvinis, rafinuotas, dezodoruotas ir nerafinuotas daznai turi savyje konservantu ir maziems cipciukams netinka. Svieziai spaustas labai brangus, tad siulau geriau duoti lesti aliejiniu augalu seklu- moliugu, linu, rapsu, saulegrazu, sezamo- naudos bus daug daugiau. Jas galima issiauginti pries metus, issidziovinti maisioka ir duoti savo augintiniams kol bus svieziu. Vistos puikiausiai seklas issilukstena ir sulesa. Bet ar verta taip zaisti?

Patarimas. Pastarosiomis dienomis staiga gana zenkliai nukrito temperatura, o sniego tai nera.. Siulyciau siais metais sodintu vaismedziu saknis pridengti-pamulciuoti lapais, pjuvenom, perpuvusiu meslu, siaudais ar durpem. Tikrai medeliams nepakenks, nes saltis zada laikytis ilgai (artimiausias 2 savaites tai tikrai). Idomu, ar simet "gydytojos" naujai isigytas sodas nederejo, kad neaisku kas per veisles auga? Siaip pavasari visi sodai (ypac obelys) zydi gausiai ir nuspresti kiek uzmegs ir isaugs obuoliu butu sunkoka.. 40-45 metu obelys yra pacio to amziaus- gerai priziurimos duoda labai gausius derlius, kai kurios obelys ir 200 kg!!! Obelu normalaus derejimo amzius yra 70-80 metu, gyvena dar ilgiau. Zodziu, i obeli (ne zemauge, nes jos biologinis amzius tera 20-30 metu) reikia ziureti kaip i zmogu. Ar 45 metu zmogus jau yra senas? Pas mane kai kuriu veisliu tokio amziaus obelys simet uzaugino gana daug 200-300 g obuoliu, o pavieniai svere ir visus 400 g. (Berzininu ananasas, Bogatyr ir dar viena obelis , kurios veisles niekaip negaliu nustatyti- obuoliai velyvi rudeniniai-ankstyvi zieminiai, kuo ilgiau kabo tuo tampa skanesni, obuoliai nevienodos formos, bet daugiau cilindriski-pailgi, neryskiai kampuoti,i apacia smailejantys (kugiski), be apnasu, atsparus rauplem, puviniui, nesunoke ar gave mazai saules gana ryskiai zali su ryskiomis zalsvai balsvomis lecitelemis, gave saules- zalsvai gelsvi ar geltoni su raudonais taskeliais ir dryzeliai, kurie gali issilieti iki 40-60 proc. raudonio, leciteles tada beveik nesimato (vos matomi rausvo taskeliai), minkstimas saldziarugstis ar net saldus, aromatingas, isskirtinio skonio (labai primena ananasini tik saldesnis), tik nuskinus kietos konsistensijos, minkstimo spalva nuo zalsvos, kurie gavo maziau saules, iki gelsvos, zalios spalvos sunokusiu obuoliu minkstimas siek tiek palaikius savo konsistencija man primena avokado vaisiu, sunokes laikomas siltai palaipsniui milteja, gali isstoveti rusyje iki vasario men., sultingumas kaip ananasinio, dydis ivairus, bet dauguma 150-200 g., nemazai yra ir 300 g., ar net 400 g. Isivaizduokite 3 obuoliai ir 1 kg. Gal kas tures ideju kokia tai veisle? Medziui apie 40-50 metu, itariu, kad is europos ar latviska-estiska veisle, obuoliai pailgi siek tiek kampuoti, taciau yra ir apvaliu ar net suplotu, siek tiek kampuotu, kugisku, tiek mazesniu, tiek milzinisku - 300-400 g, bet tokie sudaro iki 20-30 proc, skonio nesumaisysi su kita veisle. Jeigu kas tures kokiu ideju- parasykite, nes man "fantazija baigesi"..

Gyvulinius riebalus vistom galima duoti. Net sakyciau reikia, nes jose yra nemazai vitaminu. Tik nepadauginkite. O zuvies galima nesunkiai prisigaudyti, kai kimba (pas daug ka yra kudros su karosais..) Tas zuvis sumeti i saldymo deze ir uztenka ilgam: ir siltnami patresti, ir medelius, ir vistoms, ir katinams, ir kitiems gyvunams. Nuo pusantro menesio galima duoti zuvi perpilta verdanciu vandeniu arba pavirinta keleta minuciu. Nuo dvieju menesiu galima duoti ir nevirta. Tik nereikia jos primesti kilogramais. Kokie 300-400 g 10 broileriu ar dedekliu. Ir taip kas antra diena. Gyvuliniu riebalu mes vistom duodam, bet retai, kai atlieka nepanaudoti, jos riebalus tiesiog dievina- lesa kaip isprotejusios..(kiekius reikia riboti, o tai isaugs pas vistas snapuose dantys ) Vis tik, pagrindinis vistu patiekalas yra grudai, sutintos bulves, burokeliai, ivairios darzoves, varke, rugpienis ir isrugos, dilgeles, (l.megsta sunokusius pomidorus) t.y. augalines kilmes.. Dar labai geras baltymingas maistas yra sraiges (vynuogines ar kitokios, sliekai), aisku, ten kur ju yra. Galima sutraiskyti kiauta ir pamesti arba perpilti verdanciu vandeniu..

Del pigiu visciuku (1 Lt/vnt).. Matyt, uosviene pataike ant "ispardavimo" Kupiskio r. Bugailiskiu kaime.. Ten vezioja kazkokio paukstyno atstovai, tai gal buvo kokiu prastesniu ar "nekondiciniu" partija, nes uz 30 vnt sumokejo 30 Lt. Tiesa, 8 vnt menesio begyje krito..nors buvo maitinami kombikormom.. davem dar ir aliejaus su vitaminais.. (( Loreta rase, kad maitinant zuvimi gyvunai igauna zuvies kvapa.. Galiu pasakyti, kad tai neimanoma, nes zuvis suvirskinama iki molekuliu... Bet, jeigu zuvis nuolat dideliais kiekiais bus maistui skirtame lovyje, o patalpa bus maza, tai patalpa ir gyvunai savo pavirsiumi gali igerti zuvies kvapa.. Teoriskai cia kiap ir kvepalai- kuri laika "kvepes"... Siaip zuvis turi gerokai daugiau maistiniu ir cheminiu elementu, nei dilgeles ir tai yra vienas geriausiu ir kokybiskiausiu maisto saltiniu, koks yra dilgeles augalu tarpe..