Biologas

Yra ir toks kelmų "naikinimo" būdas..bet kol nupūs šaknys teks laukti 5-8 metus.. Iš nupjauto kelmo obelys, trešnės atšakų paprastai neleidžia, kriaušės ir slyvos rečiau, o vyšnios gali išleisti.. Iš vieno kelmo galima padaryti stalą, pavėsinę, laikys 5-8 metus, kol nesupūs šaknys... Vaismedžių mediena yra itin kieta, beveik kaip ąžuolo, todėl kelmai pūna labai ilgai..o pridengus plėvele gaus mažiau drėgmės ir gali pūti dar ilgiau.. Bet čia kiekvieno pasirinkimas. Man nupjauti sode kyšantys kelmai labai ne prie širdies..ir negražu, ir trukdo pjauti žolę..

"siandien buvau savo sode, norejau obelis geneti. Irankius (ivairius pjuklus ir pjuklelius) pirkau Senukuose, taip pat maciau Gardenos irankius Ermitaze ir Scheteling parduotuveje. (Beje, purskiamam tepalui dabar nuolaida, kainuoja 15 lt, tepamas su biciu vasku-7lt.) Bet as susiduriau su kita problema, kadangi sodas labai senas, pasirodo jame visos obelys serga veziu. Kamienai daugumoje be zieves, raudoni, sakos gumbuotos ties atsisakojimais, zodziu, abejoniu, kaip ir nera. Gal gerbiamas Biologas galetu patarti, nes galvoju, kad visas 27 obelis reikes ispjauti ir saknis iskasti. O kaip soda atsodinti? Ar reikia laukti, ar galima jau si pavasari jaunus medelius, atsparius veziui ir rauplems sodinti? Gal jus ir i Nemencines puse vazinejat? Ir as jus arbata ir pyragu vaisinciau. Taip jau sodo gaila, jeigu nors koki viena kita medeli isgelbeciau, labai buciau jums dekinga" Vakar grįžau pavargęs iš ūkio, todėl nebeturėjau jėgų parašyti atsakymą.. Pailsėjęs, šiandien sugalvojau, kad jeigu Gydytoja-sodininkė duos leidimą, tai bus galima jos sodą padaryti kaip praktinį-patariamąjį variantą kitiems forumiečiams. Aš asmeniškai nesu susidūręs su taip baisiai atrodančiu (kaip aprašyta sodu), nors matęs ir tvarkęs tikrai daug senų sodų. Gal čia daugiau emocijos? Užauginti didelę obelį reikia laiko. Man senų obelų sodas yra be galo gražu. Aš jį tapatinu su parku, ypač, jeigu po obelimis yra pjaunama žolė. Todėl niekada žmonėms nesiūlau jo naikinti. Geriau aptvarkyti obelis, palaipsniui dalies atsisakant ir pasisodinant naujų skanių ir atsparesnių ligoms veislių. Taigi, bandysiu asmeniškai susisiekti su gydytoja-sodininke ir patarti ką daryti vietoje.. Po to, bandysime aprašyti kaip atrodė ir ką nusprendėm padaryti jos sodui.. Obelis tvarkyti: tiek genėti, tiek iškasti kelmus, tiek sodinti- galima iki rugpjūčio pirmos dekados. Genėti jau atėjo laikas, tačiau dabar apgenėtos obelaitės ir kriaušaitės vasarą gali išleisti itin daug taip vadinamų vilkūglių (augančių vertikaliai į dangų), todėl ne visada geriausias metas genėtis seną sodą yra iki žydėjimo. Susenusioms, susisukusioms obelims, tai taip. Daugeliu atveju geriau genėti po žydėjimo. Jaunus medelius irgi geriau genėti birželio mėn. Kalbant apie didelius pramoninius sodus, metų bėgyje darbai pasiskirsto kitaip: prieš pavasarį genima, vėliau purškiama, trešiama, šalinami vilkūgliai, vėl purškiama ir t.t. Ten genėti birželio mėnesį nėra laiko, be to, didesnė ligų plitimo tikimybė, nes pramoniname sode po genėjimo susidariusių niekas žaizdų neužtepinėja..Sodas prieš pat žydėjimą yra nupiurškiamas fungicidais, o vėliau purškiamas kas 20-30 dienų, todėl su chemija sustabdomas lligų plitimas. Savo sode galima tvarkytis visai kitaip. Dėl sodinimo.. kelmus galima išrauti su technika, kai išsausėja žemė, kad neišmaurotų sodo. Arba galima išsikasti pačiam. Aplink kelmą iškasi 2 metrų duobę, nukapoji šaknis ir išverti kelmą. Toks "malonumas" užtrunka 1-2 valandas. Per dieną galima iškasti 3-5 kelmus..nes darbas fiziškai gana sunkus. Pats iškasinėjau nemažai senų obelų, kriaušių, slyvų, tai žinau, kad galima susitvarkyti ir su motoriniu pjūklu, lopeta, kirviu bei laužtuvu. O sodinti galima, kad iš karto. Svarbiausia reikia pasiruošti sodinimui. Tam būtina turėti kompostinės žemės, kaulų, kiaušinių lūkštų, perpuvūsio mėšlo ar mineralinių trąšų. Sodinti medelį į neparuoštą žemę yra labai negerai. Jeigu sodinama į seno sodo ar net vaismedžio vietą, tai reikėtų su karučiu dalį žemės pakeisti- seną išvežant ir atvežant naujos.. Sodinant šimtus vaismedžių be technikos apseiti bus sunku ir darbai pasiskirsto kitaip..

Smagu, kad tiek daug geros patikslintos informacijos galima rasti šiame forume! Reziume: pirmiausia reikia žiūrėti ne kiek triušiai atsiveda, o kiek vidutiniškai pavyksta išaugti iki prekinio dydžio. Kai išmoksime iš vados užauginti vidutiniškai per metus 7-8 triušiokus , tada galima bus galvoti ir apie didelę triušių fermą ir veisti Hyplus, Zika, Hyla ar kitus hibridus, nes tai jau kitas lygis. Šiuolaikinė produktyvioji veislininkystė (ne tik gyvūnų) eina dviem kryptimis- hibridizacijos (t.y. ieškoma optimaulaus varianto maišant esamas veisles, nevedant naujų veislių, kas vyksta triušininkystėje) ir genų inžinierija (kam priešinasi dalis visuomenės, pvz. modifikuota soja..)

Šiandien be emocijų įvertinau situaciją, todėl galiu pasakyti, kad čia joks kriminalas. Tokius triušius veislei pardavinėja daugelis veisėjų (kai tėvas tas pats), bet jų tarpusavyje kryžminti jau negalima (na nebent auginant mėsai) t.y. jie yra ne porelė. Veisėjas turėjo dėl to perspėti (tiesa, tai nėra privalu). Aišku, galėjo sąmoningai ar nesąmoningai ir užmiršti apie tai informuoti, juolab, kad pardavė žmogui, kuris nėra įregistravęs veislyno. Veisiant triušius veislei reikėtų šiek tiek pasiskaityti apie selekciją. Dabar tas žmogus turės ieškoti dar dviejų negiminingų triušių (patelės ir patino) norint, kad galėtų dauginti veislei. Jų palikuonys bus jau antros eilės pusbroliai ir pusseserės ir juos galima bus tarpusavyje kergti, bet toliau tarpusavyje kergti vėl netinka.. Žodžiu, gaunasi ne itin geras variantas, reikėjo pirkti tik patiną arba dvi pateles. Atsiprašau veisėjo. Kas perka veislei žinokite, kad dažniausiai iš to pačio veislyno triušiai kergti tarpusavyje veislei gali netikti, na, nebent tai bus skirtingų veislinių linijų (t.y. niekas iš tėvų nesusietas artima giminyste)..

Prieš perkant reikėtų pagalvoti ką su kuo reikės kergti, kad nereikėtų tarpusavyje kergti pusbrolių ir pusseserių..

"na skiepai man irgi itartinai atrodo, bet gal tie triusiai atsparus, nes juos laiko su motinine triuse vos ne iki pjovimo, tai imuniteta per piena gauna. bet, jei triuse zindo triusiukus, tai kaip ji atsiveda tas 4 vadas per metus. zindant ovuliacija kaip ir nevyksta." Užmečiau akį ir supratau, kad yra nemažai rašančių neturinčių praktinės triušių auginimo patirties... Turiu savų argumentų apie įvairias auginimo metodikas, todėl noriu išskirti svarbius auginimo momentus: 1. Technologijos yra dvi: - intensyvi auginant dideliais kiekiais specializuotuose triušių fermose. Čia triušiai dažniausiai apvaisinami dirbtiniu būdu, vedamos minimum 6 vados per metus, minimalizuojamos išlaidos narvams (narvas su girdykla ir šėrykla gaunasi iki 100 lt), visada skiepijami, patelės nusialina ir tampa netinkamos kergimui per 1-2 metus ir t.t. - Mėgėjiška arba neintensyvi, auginant "minifermuose", narvuose ar kubiluose Čia daugiau kaip 5 vadų per metus vidutiniškai pasiekti bus neįmanoma (pabrėžiu, vidurkis!)- duok dieve pasiekti metinį 4 vadų vidurkį. Patelės bus kergiamos natūraliu būdu, jas kergti bus galima 3-4 metus ar net ilgiau, bus persileidimai, jauniklių išmetimai iš lizdų, nenoras kergtis, susikergs sesės su broliais, ko pasekoje žus visa vada ir t.t. Ir čia visiškai nesvarbu ar ta "technologija" yra Michailovo ar Baltkrol ar dar velnias žino kieno. Auginant gyvūnus reikia būti pasiruošus viskam (pasiskaityti literatūros, iš anksto pasidomėti kas laukia). Teorija yra teorija. Auginimo metodai aprašomi esant idealioms sąlygoms kas praktikoje beveik neįmanoma. 2. Mėsinėje triušininkystėje tokių terminų, kaip "miniferma" ir triušis akceleratas nėra. Jeigu mes kalbam apie dekoratyvinę triušininkystę, tai galima vadinti kaip tik širdis geidžia, kad ir pupsikais Man gražiai nudažytus ir tvarkingai padarytus narvus pavadinti minifermomis neapsiverstų liežuvis. Tai paprasčiausi keli sujungti ir patobulinti narvai. Tie patobulinimai padidina savikainą, ar jie verti tos kainos sunku pasakyti, reikia išbandyti ir paskaičiuoti. Žodis akseleratas taip pat neaišku ką reiškia. Ar tai triušis atsparesnis ekstremalioms augimo sąlygoms? Kas yra tos ekstremalios sąlygos- vandens trūkumas, šaltis (šildomi narvai..) Manau, kad ne. Šiaip moksle dabar plačiai naudojamas žodis tarpveislinis "hibridas", kai gaunami palikuoniai yra geresnių ūkinių savybių ir atsparesni ligoms nei jų tėvai. Tačiau tolimesnėm kartom dažniausiai šios gerosios savybės neperduodamos.. Šiuo atveju galima būtų šnekėti apie triušių hibridus (nors man atrodo, kad tai daugiau yra naujos veislės) kaip Hyplus, Zyka ir t.t. bet tikrai ne apie kažkokius neaiškius akseleratus. Dar daugiau, šie triušiai (tipo akseleratai) auginami dažytuose iš klijuotų plokščių pagamintuose narvuose, kas neleistina mėsininkystėje, ypač ekologiškoje. Juk tai chemija!!! Kas garantuos, kad toks triušis neprisigrauš tos chemijos! Taigi, aš vadinčiau auginimą tuose gražiuose narvuose daugiau dekoratyvine triušininkyste ar mados reikalu. 3. Žindančią triušę jau 5-7 dieną po triušiukų atsivedimo galima kergti ir pienas niekur nedings (pasak mokslininkės, auginančios ir triušius dr. N.Gaidžiūnienės). 4. Imunitetas ir atsparumas ligoms nėra visiškai tapatūs dalykai. Imunitetas stiprėja esant geroms gyvenimo sąlygoms, maitinant kokybišku ir įvairiu maistu, ilgiau leidžiant triušiukams žįsti-gerti motinos pieną, jeigu kergiami triušiai yra skirtingų veislių ir t.t. Be to, imunitetas yra ir individualus dalykas- vienoje vadoje bus ir stipresnio imuniteto, ir silpnesnio imuniteto triušiukų (su dydžiu nėra nieko bendro, nors teoriškai didesni triušiukai gali turėti didesnį imunitetą, bet nebūtinai taip bus ). Kai kurioms ligoms imunitetas įgyjamas tik persirgus ta liga. 5. Galima puikiai auginti nedideliais kiekiais triušius ir jų neskiepijus (aš žinau kas neskiepija 5 metus ir dar nekrito nė vienas triušis), bet jeigu triušiais keičiamasi ar atsivežami nauji triušiai, tai atsiranda didelė ligų grėsmė..O auginant masiškai teks keistis triušiais... 6. Jeigu triušė maitina pienu savo triušiukus iki 3 mėnesių, tai, manau nerealu, nes: - patys triušiukai kažkur nuo 2 mėnesių dažnai jau nebežinda mamos. Kad 3 mėnesių dar maitintusi mamos pienu nesu nei matęs nei girdėjęs (pas mane kartais būna kartu iki 3 mėnesių, bet triušiukai tikrai ne žįsta mamą, o ją "tvarko" - 3 mėnesių triušiukų patinai jau sveria 2-2,7 kg ir tampa seksualiai aktyvūs, kas smarkiai sutrikdo triušių idilę ir ramybę. Tada gali atsirasti bėdų: koks 4 mėnesių anksčiau lytiškai subrendęs brolis apvaisins savo sesę ar mamą.. Ir tada didelė tikimybė, kad visa vada neišgyvens.. - jeigu triušė laikoma kartu su triušiukais iki 3 mėnesių, tai kiek gi ji atsivęs vadų per metus? 2 vadas (tiksliau 2,5 vadas)!!! Aš skaičiuoju vidurkį. Čia tai tikrai bus dekoratyvinė triušininkystė- auginama dėl grožio, nes viena patelė per metus duos 16 triušių mėsai.. Tai kokia čia atsiprašant metodika (Michailovo?)? Ar čia antimetodika? - triušės po 14 triušiukų neveda!!!! Geriausiu atveju (retais atvejais), triušės atsiveda 12 triušiukų. Duok dieve, kad jie visi sugebėtų užaugti. Jeigu triušė veda po 9-10 triušiukų, tai yra labai labai gerai. Mėsinėje triušininkystėje skaičiuojama, kad vidutiniškai iš vados per metus galima išauginti 8 mėsinius triušius. Čia skaičiuojama, jeigu augina profesionalai. Pradedantieji gali skaičiuoti 6-7 išaugintus triušius 1 vadai. 7. Jeigu per metus už vieną triušį gausite 40 Lt, tai bus gera kaina. Skerdieną po 25-30 Lt/kg galima parduoti pavieniais atvejais (paskerstas neperaugęs triušis turi iki 2 kg skerdienos) Nepatariu skaičiuoti tokiomis kainomis, nes šią vasarą, tikėtina, kainos labai kris, iki 15-18 Lt už triušienos kg (tokia mano prognozė). Gyvų triušių vasarą reikės gerokai mažiau, tad visi pradės masiškai skersti savo triušius, o tada kainos kris.. Atrodo, surašiau viską kas mane neramino.. O tai prisiskaitys pradedantieji nesąmonių ir parašys sau tooookius biznio planus, kad gyvenime jų neįgyvendins..

"Sveiki, Nespėjau suvalgyt pernai atvestų triušių. Jie jau perkopė 5 mėn. amžių. Kaip manot kas geriau: pasipjaut kada reikia ir iš kart suvalgyt(bus šviežia, bet 6-8mėn.) ar papjaut 5mėn. ir užšaldyti iki 3 mėn. laiko(mėsyti bus jaunesnio triušio, bet iš šaldiklio)?" Kadangi yra pageidavimas, tai ir šiuo klausimu pareikšiu savo nuomonę. Yra bakterijų, kurios sugeba gyventi tiek labai žemose, tiek labai aukštose temperatūrose (manau, kad tai žino daugelis). Todėl maistas yra vertingiausias šviežias. Esu sveiko maisto šalininkas ir stengiuosi maitintis sveikai, bet, deja, ne visada išeina tai, kaip nori. Šiuo atveju patarčiau taip: - triušiai, ypač stambesnių veislių, palaipsniui auga iki 7-8 mėn. amžiaus, tad jie vyresni turės daugiau mėsos. Reikia atskirti patinukus nuo patelių, nes subrendęs 5-7 mėnesių patinukas įgauna specifinį kvapą. Patinukus aš pjaunu pirmiausiai. Subrendusios patelės turi didelę paklausą, jas galima gana brangiai parduoti ( kainos yra nuo 60 Lt už suaugusią patelę); - iš vados galima pasilikti 1-2 geresnes pateles bandos atnaujinimui ir vėliau pasipjauti vyresnes prastas ar agresyvias pateles (t.y. jas pakeisti geresnėmis ar jaunesnėmis); - mano šeima triušį valgo kas savaitę, tad per 3 mėnesius mes suvalgom vieną vadą.. Triušius geriau pasilikti gyvus, nes užšaldžius šaldiklyje, kaip taisyklė ten triušis lieka ilgam.. todėl triušiena išsausėja, praranda savo vertingąsias savybes. Didesnius (vyresnio amžiaus) triušius reikės pavirti ar patroškinti 20 proc. ilgiau, bet, nemanau, kad tai problema; - su laiku didės ligų ir mėsos praradimo tikimybė... Baiminantis TO, siūlyčiau daryti konservuotus stiklainius pvz. autoklavo pagalba (taip mes darom su vištiena, kiauliena), nei šaldyti, nes, kaip minėjau, užšaldytas dažnai užsiguli per ilgai...Jeigu užšaldoma kelioms svaitėms ar mėnesiui, tada kitas reikalas. Bet tokiam laikotarpiui nesunku triušį ir palaikyti narve, ypač kai yra žolės.. - man ne kartą teko valgyti metų ir senesnį triušį ir nepasakyčiau, kad mėsa labai skiriasi lyginant su 3-5 mėnesių triušiais. Čia kaip kaimiškas broleris turintis 1-1,5 kg skerdienos ir 3-5 kg. Skirtumas yra, bet skaniai pagaminus praktiškai jo nelieka (mėsa gali būti kietesnė ir viskas..)

Ir aš prisijungsiu, nes labai mėgstu skaičiuoti.. Auginant sodyboje triušius per dvi vietas (kad sumažinti ligų perdavimo galimybę, bei antra vieta tarnautų kaip karantino zona), kiekvienoje vietoje prieš imant ant rankų keičiant chalatus-rūbus, didžiąją dalį pašarų auginantis pačiam, 1000 Lt/mėn pliuso galima turėti iš 17-20 patelių. Tiesa, dar kai kurie bet: - dažnai pirmą kartą vedančios patelės dar neturi motiniško instinkto ir neaugina vaikų.. Tad, kad jos sėkmingai išves savo pirmąją vadą tikimybė 50 proc. (taigi, pirmavedės patelės nėra patikimas reikalas); - norint, kad triušės gerai vestų vėlyvą rudenį-žiemą reikėtų pliusinės temperatūros arba gerų, šiltų narvų (kad netrūktų šieno); - 17-20 patelių reikės minimum 40 narvų, nes po 1,5 mėn reikės triušiokus atskirti nuo mamos, o 2,5-3 mėn. vėl reikėtų perskirstyti pagal lytį; - reikėtų kelių rezervinių narvų, kad kas 3 mėnesiai būtų galima lauke narvus išplauti su dezinfekcinėmis priemonėmis ar pvz. kalio permanganato tirpalu ir juos gerai išdžiovinti; - įsigytus naujus triušius reikėtų bent 3-4 savaites paauginti atskirai nuo bandos, t.y. daryti karantiną;Tai yra labai svarbu, nes ligos dažniausiai yra atsivežamos su naujais triušiais.. Viską TAI padaryti nėra sudėtinga, tačiau teks kasdien skirti 2-4 valandas (įskaitant pašarų sodinimą, nuėmimą ar nupjovimą, paruošimą, narvų darymą ir t.t.) Teks užvesti užrašus ir nuolat pildyti: kada atsivedė triušiukus, kada vėl kergti, su kokiu patinu, ar jau galima kergti pauagusius triušiukus ir t.t. Dar prisidės triušių realizavimo klausimas..Žodžiu, skirti laiko ir dėmesio reikės. Tai nebus taip, kad įmetei morką ir ramu.. Optimistiniu atveju, šeriant savo pašarais galima turėti 1000 Lt ar daugiau pajamų per mėnesį įmanoma ir iš 10-12 patelių, tačiau kiekvienais metais taip nebus.. Aišku, yra ir pesimistinis variantas, kad užpuls ligos, neves patelės, žus prieauglis.. Bet čia kitas karštutinis atvejis.

Eksperimentas. Vakar su šeima baigėm valgyti 1,9 kg skerdienos turėjusį triušį (valgėm 3 dienas). Surinkau beveik visus virtus kaulus ir pasvėriau.. Gavosi iki 200 gramų (kažkur 170-180 g). Šie skaičiai mus, triušienos mėgėjus, nuteikia smagiai Pvz. man su gausiu garnyru pavalgyti užtenka maždaug 200 g triušienos (įmetu foto), jeigu ten būtų tiek mažai mėsos, kiek rašo knygelėse, tai man neužtektų 1 porcijos.. Taigi žalios mėsos-kaulų išeiga turėtų būti gerokai didesnė nei 60 proc. (kažkur apie 80 proc., nes verdant kaulai gerokai palengvėja) Tęsiant eksperimentą reikėtų nukaulinti triušio skerdieną..Kol rašiau šį laiškelį atsirado patikslinti duomenys.. Ačiū Timeshuttle, nes manau, kad jo duomenys yra pakankamai tikslūs- mėsos išeiga nuo skerdienos gaunasi apie 80%, o nuo gyvo svorio apie 40%. Vat dabar, tai realiau.

Vakar kalbėjausi su dr. Nele Gaidžiūniene, tai noriu parašyti apie kai kuriuos pastebėjimus, skirtus pradedantiesiems triušininkams. Knygelėje "Mėsininė triušininkystė" yra šiokių tokių netikslumų, iš kurių kai ką neteisingai naudoja savo teikiamoje informacijoje kai kurie forumo dalyviai. 1. Kai kalbama apie mėsos išeigą, tai turima galvoje skerdienoje esančios mėsos ir kaulų santykį, todėl geresnių triušių veislių ar hibridų jis siekia 60 proc. Mes, triušininkai mėgėjai, daugiau matuojame skerdenos ir gyvo triušio santykį, atmetus kailį, galvą, letenas ir vidurius. Šis santykis yra apie 45 proc. ir retai kada siekia 50 procentų. Tad, jeigu gyvas triušis sveria 4 kg, tai skerdena sieks iki 2 kg (1,8-2 kg). Taigi, iš 4 kg gyvo svorio triušio gauname 1,1-1,2 kg grynos mėsos (be kaulų). Tiesa, pasakius šiuo rodikliu net pirkėjai nelabai vadovaujasi. 2. Kitoje knygelės vietoje buvo parašyta, kad per metus užauginant 4 000 triušių gaunama 12 tonų skerdenos. Čia yra redagavimo klaida, nes tiek (12 tonų) užauginama gyvo svorio triušių, o skerdienos gautusi apie 4,5-5 tonos. Čia tiems, kas ruošia biznio planus ar šiaip nori žinoti kiek gali gauti skerdienos iš savo užaugintų triušių. Pas mane yra patelių, kurios sveria 6 ir daugiau kg, bet niekas mėsai 7-8 mėnesių amžiaus triušių nepjauna. 4. Daugelio veislių ir negrynaveisliai triušiai auga iki 7-8 mėnesių, tačiau nuo 5 mėnesių jų mėsa pradeda sausėti ir kietėti, todėl pati skaniausia esti 3-5 mėnesių. 4 mėnesių triušis jau sveria 3,5-4 kg ir, priklausomai nuo veislės ar paveldėtų tėvų savybių, gali augti dar 2-3 mėnesius, bei pasiekti 6 kg ar daugiau svorio. Tačiau kaulai stambės, mėsa prastės, o santykinė mėsos išeiga palaipsniui kris. Tokie triušiai tinka reprodukcijai t.y. dauginimui, bet ne valgymui. 5. Auginant itin intensyviai, atsivedus prieauglį po 5-7 dienų ar šiek tiek vėliau, bemaitinančią pienu savo triušiukus triušę, galima jau dirbtinai apvaisinti. Pieno ji nepraras ir po mėnesio vėl atsives triušiukus, tačiau per metus atsivedusi 8-10 vadų ji tiek "išsisunks", kad ją teks nurašyti.. Tad auginant sau, ne intensyviai, patariama daugiau 6 vadų per metus neplanuoti. Idealu- 4-5 vados. Tada triušė sėkmingai ves triušiukus 4 metus. 6. Tinkliniai narvai, kai apačia padengta ištisu tinklu, nėra labai gerai, nes triušiai yra kaprofagai (ėda savo apvirškintas skystos konsistencijos pirmines išmatas, kuriose daug vitaminų ir kitų jiems reikalingų medžiagų). Per tinklą šios triušiams svarbios maistinės medžiagos iškrinta, tad susilpnėja triušių imunitetas ir sveikata. Aišku, šeriant itin gerai subalansuotu maistu šis trūkumas, gal būt, kompensuojamas. Tai tiek pastebėjimų pradedantiesiems, gal kam pravers...

Pamačiau, kad diskutuojat apie magnolijas.. Kadangi apie jas esu nemažai domėjasis, tai noriu pasidalinti mintimis. Lietuvoje Šilutėje įvairiose vietose jos auga jau beveik 100 metų. Iš jų sėklų išaugintos magnolijos buvo pasodintos ir kitose Lietuvos vietose (kai kur) . Pats pernai fotografavau žydinčias magnolijas 2 vietose Vilniuje: Antakalnyje ir važiuojant link aerouosto. Turiu nuotraukas, galiu nurodyti vietas. Medžiai dideli, 6-7 metrų. Jos visos yra japoninės magnolijos (Kobus). Pastaraisiais metais Lietuvoje galima įsigyti ir kitų rūšių magnolijų, tarp jų ir ružavų, geltonų (Susan, Sulanžo). Šios magnolijos nuo žiemos vėjų apsaugotose vietose gali Lietuvoje sėkmingai žiemoti, tik jaunus medelius reikėtų žiemai apsukti 3-4 sluoksnių agroplėvele ir šaknis pamulčiuoti pvz. žieve.. Pridedu apie magnolijas gražų straipsnelį: http://lt.lt.allconstructions.com/porta ... icle/10472

Sveiki jaunimas ir kolegos pagal forumą.. Ir aš siūlyčiau baigti šią diskusiją, nes kaip suprantu vieni pripažino savo klaidas, kiti jiems atleido. Tema "Nesąžiningi triušininkai" labai reikalinga, bet joje nebereikia "skalbti" šito, konkretaus atvejo. Pirtinis (Molėtūno triušiai) gali individualia tvarka per PM baigti derinti "galus". Manau, kad šią temą reikia išvalyti ir atnaujinti tada, kai atsiras kitas nesąžiningas mums žinomas atvejis. Straipsnius rašau 15 metų, todėl galiu pasakyti, kad surinkti informaciją, išgryninti ir įdomiai ją pateikti tikrai nėra lengva. Dar reikėtu tą informaciją patikrinti (pageidautina pačiam, praktiškai). Todėl parašyti tikrai gerus, originalius straipsnius (jau nekalbant apie knygą) nėra lengva. Reikia tam skirti daug laiko... Bet kuriuo atveju, daugiau ar mažiau, teks naudoti kitų žmonių paskelbta informacija. Tai neišvengiama. Nūnai įprasta eiti paprasčiausiu keliu: "copy-paste". Internete "klaidžioja" daug klaidingos informacijos. Kažkas (nespecialistas) kažkur kažką neteisingai parašė (ar išvertė iš kitos kalbos), kitas nukopijavo ir ta klaidinga informacija jau masiškai tiražuojama kopijuojant. Arba informacija pateikiama pvz. auginant idealiomis sąlygomis, kurias galima sukurti mokslinėje laboratorijoje. Pvz. ar kas bandė užauginti ridikėlius per 18-21 d, kaip kad yra nurodyta ant kai kurių ridikėlių veislių pakuočių? Nuo sėklos pasėjimo iki normalaus ridikėlio... Žodžiu, siūlau rašyti tai, ką praktiškai patikrinote, arba prirašyti informacijos šaltinį. Šituo, konkrečiu atveju, jeigu nematėte kaip atrodo baltasis milžinas, tai ir nedėkite jo nuotraukos. Arba aprašykite tas veisles, kurias auginate. Milžinai ir zelandai akivaizdžiai skiriasi galvos, ausų, kūno forma ir t.t. Tai visai skirtingų grupių triušiai. Taip neatsakingai darant galima rimtai apsijuokti prieš kolegas. Pirtini, šaunu, kad pastebėjai negražius dalykus, bet būk geras, uždaryk arba išvalyk šią temą, nes kolegos tavęs jau kelis kartus atsiprašė ir, manau, padarė atitinkamas išvadas.

O žuvys krito iš karto, dienos- dviejų bėgyje? Reikėtu straipsnelio atskirai apie ižuvinimą.. Duodu 99 proc., kad Jusu plačiakakčiai buvo pirkti 2010 04 mėn. Išlauže. Balandis buvo karštas.. Jus visus 4 plačiakakčius vežėte viename maiše, žuvys buvo smarkiai apsidaužiusios, į maišo vandenį nebuvo įpilta kalio permanganato, į tvenkinį įleidote, ko gero, iš karto..todėl tos žuvys greičiausiai žuvo nuo nepalankių sąlygų, o ne nuo dydžio. Manau, kad čia buvo su pervežimu susijusios problemos. Prašau parašykite kaip buvo. Atvirai pasakius geriausiai pervežti ir įžuvinti 200-300 g žuvis. Arba jau peržiemojusius pirmamečius "einančius" į antrus metus..

Kazka galeciau bet tai nebutu kazkas ipatinga, tad tegul apie ezerelius ir tvenkiniu zuveles biologas papasakoja. Na va, paruošiau straipsnelį, tai įmetu nuoroda tiems, kurie nerado tituliniame psl.: http://www.zemesukis.com/straipsniai/zu ... niu-zuvys/

Kad priesmėlis būtų 7 pH- retas atvejis. Paprastai būna nuo 6 pH ir mažiau. Nesu šilauogių auginimo specas, bet paskutinius du metus jomis itin domiuosi. Esu keletą veislių pasisodinęs, suradęs paprastus sodininkus mėgėjus, kurie be jokio specialaus rūgštinimo ar nuolatinio mulčiavimo durpėmis savo kolektyviniuose soduose užaugina gerus derlius nuo pavienių krūmelių. Tiems krūmeliams jau 15 metų. Latvijoje (nekalbant apie Lenkiją) yra šilauogių krūmų, kurių aukštis ir plotis siekia per 2 metrus, o amžiaus per 25 metus, taip kad tos praktikos yra, tik informacijos labai trūksta. Jau rašiau straipsnyje apie šilauoges (tituliniame psl), kad pvz. Lenkijoje daug kuršilauogės sodinamos į smėlio (priesmėlio)-pjūvenų mišinį, o dirvožemis, esant reikalui, parūgštinamas per laistymo sistemą įdedant atitinkamą kiekį sieros miltelių. Iš praktikos galiu pasakyti, kad šilauogėms daug svarbiau lengva, puri, humusinga žemė ir drėgmė (kad dirvožemis neperdžiūtu), nei dirvožemio rūgštumas. JAV nemažai šilauogių veislių sėkmingai auginama 5,5-6 pH rūgštingumo dirvožemiuose be papildomo dirvožemio rūgštinimo! Gal būt, didesnis rūgštingumas turi įtaką didesnio derliaus gavimui. Jeigu svarbu nuo vaiskrūmio vidutiniškai priskinti ne 4 kg, o po 5 kg, tai tada reikia pedantiškai laikytis technologijų. Aš laikausi nuomonės, kad sodinant jaunas 2-3 metų šilauoges 1 krūmeliui pakanka įberti 2-3 l rudųjų durpių ir 5-10 l spygliuočių pjūvenų ir viską sumaišyti su lengvu dirvožemiu. Po metų kitų reikėtų kasmet ar kas antri metai pamulčiuoti 2-3 l spygliuočių pjūvenomis (nes jos gerai lokaliai rūgština dirvą) arba rudosiomis durpėmis. Eksperimento tvarka kelis šilauogių krūmelius specialiai esu įkišęs į gryną molį. Tiesa, iškasęs duobę išvežiau molį, o į duobę pridėjau smėlio-beržo pjūvenų mišinį, iš viršaus pabėriau pušų spyglių. Pirmus metus viskas buvo gerai. Kaip toliau bus matysime, tačiau remiantis ilgamečiais paprastų sodininkų mėgėjų stebėjimais viskas turėtų būti tvarkoje. Be abejo, taip galima žaisti su keliais ar keliasdešimt krūmų. Tiesiog noriu pasakyti, kad nėra taip, kad šilauogės neaugs ar nederės 5-6 pH dirvožemyje. Joms svarbiausiai humusas, pralaidumas orui ir vandeniui. Ir svarbu jas neperdžiovinti! Prie ūkininko iš Klaipėdos r. minėto mišinio pridėčiau šiek tiek spygliuočių pjūvenų, įsirengčiau laistymo sistemą ir drąsiai auginčiau šilauoges. Primenu, kad čia mano subjektyvi nuomonė, tad būtų gražu, jeigu išgirstume daugiau nuomonių.

"Vakar pabandziau nuimti laika, tai 4min cia jau pilnai paruostas pakavimui, be puku ir t.t. net pats nustebau o kam laikyti uz koju???" Aš tai doroju lauke, be stalo, tad kažkam laikant triušį už kojų (dažniausiai žmonai ) kailiuką lengviau numauti, o prapjovus pilvą viduriai iš karto išvirsta žemėn (o čia jų jau laukia klientas- šuo).. O kiap vienam pačiam numauti kailiuką, jeigu nepririštos kojos? Juk rankos, tai slysta.. Pasidalinkite patirtimi..

Aš vieno triušio skerdieną paruošiu kažkur per 10 min., bet manau, galima ir greičiau, nes jie dorojami labai lengvai, ypač, jeigu yra kas palaiko negyvą triušį už užpakalinių kojų..

Labai gražus narvelis. Tik dugnas turėtų būti ne iš rastelių, nes "kakucius" reikės siurbti su siurbliu, bo kitaip jų iš tarpų neiškrapštysi.. P.S. Įdomu, ar triušiai miklins dantis į tuos rastelius ar paliks ramybėje..

iki 75d. kazkur 10-12lt pasarams, o per ta laika galima pasiekti 1,6kg skerdienos, kiek cia pas tave butu gyvo svorio? kazkur 2,8kg, aisku buna ir daugiau. Kosmosas! O gal pievos... Pasinagrinekime skaicius... Pirma. Kiek zinau, jauno triusio mesos iseiga buna mazesne (kailio-mesos santykis. Cia kaip ir arbuzo- zieves ir minkstimo santykis). Siaip, prisiedusio triusio mesos iseiga yra 45-50 proc. (max 55 proc.), kad butu 60 proc., negirdejau (as kalbu apie praktika).. Na, nebent, labai nupenetas triusis, paliekant maksimum kaklo, visus taukus, gal dar pridejus kepeneles... Antra. kad triusis per 2,5 menesius uzaugtu iki 2,8-3 kg arba tiksliau virs 3 kg (nes, kad butu 1,6 kg skerdienos, tai reikia 3-3.4 kg triusio), tai sunku patiketi. Geromis salygomis 3 menesiu triusis tiek jau gali sverti. Jeigu tokius stebuklus galima ispesti is Hyla triusiu, tai reiketu ir rasyti, kad Hyla. Nes dvi savaites triusiui tai yra beveik 0.5 kg gyvo svorio.. (cia as turiu galvoje, jeigu imama daugmaz..o mes kalbam tiksliai, diena dienon) Tik nepykite ant manes, nes as viska analizuoju: pats skerdziu, sveriu, stebiu prieauglio greiti ir t.t.

Na ne vienas "ismincius cia taip rase", o galaiusiai seria komb. pasarais. Jei kalbam apie hobi, tada taip galima ir savais pasrais, jei kalbam apie versla-tik komb. pasarai. Ne gerb biologas uzduosiu klausima, kaip zadat kovot su kocidijoze?? Aš tikrai nesu išminčius ir nelaikau savęs triušių specialistu. Tačiau nesiruošiu šerti kombinuotais pašarais, todėl kad triušiai tėra pagalbinis užsiėmimas, o pašaro jiems užsiauginti galima į valias. Man 400-500 triušių per metus užtenka. Parašiau todėl, kad didelė dalis žmonių augina ar ruošiasi auginti pakankamai nedidelius triušių kiekius ir pirkti jiems pašarus nėra būtina. Auginant vien tik triušius ar 1000 vnt ir daugiau per metus be kombinuoto pašaro jau būtų sudėtinga, nes reikėtų kasdien sužiūrėti kelis šimtus narvelių.. tuo tarpu 20-30 narvelių galima nesunkiai sužiūrėti per kelias valandas. Dėl ligų.. Tokios ligos, kaip "kocidijoze", tai nežinau.. Tikriausiai turėta galvoje kokcidiozė. Su ja kovoti "nereikia". Svarbiausia jos pas save neatsivežti. Jeigu aplinkoje pilna sukėlėjų, tai apsisaugoti bus sudėtinga, nors su kokcidioze kovoti, gal būt ir galima. Reikia rudenį minimalizuoti triušių kiekį, žiemą pakovoti su griaužikais, parinkti tokį tinklą, kad pelės pas triušius nepatektų, triušiams skirti pašarai neturėtų būti graužiami ar "apgraužti" graužikų, na ir, aišku, gydyti (nors iš tikro geriau pasilikti vadą ar dvi, o patelę atskirti ir papjauti). Per žiemą, manau susitvarkyti galima, nes gamtoje sukėlėjai per žiemą žus (arba sumažės iki minimumo). Vanduo turėtų būti tik iš gręžinio arba virintas. Šią ligą išnaikinti 100 procentu praktiškai neįmanoma, nes triušius ilgai šeriant pirmuonims, kirmėlėms ar kitiems ligų sukėlėjams toksiškais preparatais pažeidžiamos kepenys, per kraują nedidelė dalis gali patenkti į mėsą.. Ir visai nesvarbu, ar šitos medžiagos yra išskirtos iš augalų ar ne (pabandykite pusę metų nuolat pagerti kokių nors vaistažolių ir pamatysite kas gaunasi..) Be to, stipresni triušiukai gali atsilaikyti prieš šią ligą t.y. neapsikrėsti, nes gyvūnų, kaip ir žmonių, atsparumas (imunitetas) ligos ar sukėlėjams yra individualus. Kitos ligos, kurias platina vabzdžiai yra rimtesnės. Pas mane triušiai neserga jokiomis ligomis (bent aš nematau simptomų). Reikia nepamiršti, kad ligos ne plinta, o jas pats atsiveži, todėl rimti triušininkai į savo triušides retai ką įsileidžia.

pradedant augint manau visi pradeda ekologiskai ar bent dauguma, tai tikrai pigiau manau nei kombikorma jei laikai nedaug o jei laikai tarkim 1000-2000 galvu tai rankom cia jau neprisodinsi darzoviu, reikes technikos.Su kombikorma daug patogiau ir greiciau laisva laika gali skirti narvu gamyba ir taip didinant banda. Ir kas kad turesi technikos ir prisiauginsi darzoviu, grudu, zoles? mitybos tiksliai nesubalansuosi, ir rezultatai bus prastesni, ir jie nebus ekologiski, nebent visas zaliavas auginsi ekologiskai, ir net tada tas triusis nebus ekologiskas, nes reikia igyvendinti dar daugiau reikalavimu gyvunui. O jei to nepadarai, tai tavo uzauginti triusiai bus tolygus pramoniu budu uzaugintiems, ir tai tik kainuos brangiau, tad nematau cia biznio, tik saves apgaudinejima, kad siandien sutaupei... Ir kur jus matot ta piguma seriant naturaliai? grudai iseina kazkur 30proc pigiau, nei kombikormas, bet tik grudu neuztenka, visa kita irgi kainuoja, o triusis auga gerokai ilgiau, reiskias is to pacio ploto uzaugini maziau, o dar darbo sanaudos ir visa kita. Jei tai hobi, sutinku, jei nori uzdirbti, nieko nesigaus. Ta ekologija visiems kala i galva, o visi tik ir iesko, bet kai suzino kainas, apsisuka ir nueina. Zurnaliugos panika kelia ir tiek. Jei Kinai prades valgyti saukstais, ir tokie nederliai uzsites, tai jau ne ekologijos ieskosim... Prieš rašinėdami apie ekologiją ir galimai ekologiškai išauginto triušio kainas bei rinkas ar bandėte apie TAI pasidomėti ir išbandyti praktiškai? Pirma, siūlyčiau pasiskaityti apie herbicidus, pesticidus, fungicidus ir kitus -cidus, bei jų poveikį organizmui ir sveikatai. Šios medžiagos metų metus cirkuliuoja gamtoje, nes jų niekas nesugeba suardyti. Antra, ar bandėte be "kombikormų" užauginti triušius? Parašyti, kad maitinant šienu, daržovėmis, grūdais triušiai auga daug lėčiau yra mažų mažiausiai neatsakinga. Gal būt, vaikiška ar net piktavališka. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad šeriant šienu, grūdais, daržovėmis 2010.10 mėn pradžioje atvesta triušių vada 2011.02.12 dieną svėrė 4-4,2 kg gyvo svorio. T.y. būdami 4 mėnesių. Ar tai lėtas augimas? Kiek susidūriau praktikoje žiemą, retai kur kombinuotais pašarais maitinami 4 mėn triušiai jau sveria 4 kg, o dažniausiai jų svoris būna 3,5-3,8 kg. Aišku, priklauso ir nuo veislės. Aš auginu ne veislinius, paprastus kaimiškus triušius, kuriuos maišau su veisliniais stambesniais patinais (tiesa pasakius ir jie yra ne grynaveisliai, be dokumentų) ir tai gaunasi gana neblogi rezultatai. Jeigu auginčiau kalifornus, zelandus ar kokius hyplus, tai gal dar greičiau užauginčiau. "Kombikorma" nėra taip jau gerai subalansuotas pašaras, kuris daro stebuklus, nes gamintojas stengiasi sumažinti gamybos savikainą. Pačiam ūkyje auginant sau grūdus, daržoves savikaina gaunasi labai nedidelė, aišku, jeigu ūkis nėra labai mažiukas ir skirtas ne triušininkystei.. "Kombikorma" "laimi" dėl patogumo, nes triušiai netiek priteršia narvus, kaip ištampę ir sutrypę šieną, jeigu yra "automatinės" šėryklos ir girdyklos, jų priežiūrai užtenka 2 kartų per savaitę. Šeriant šienu, daržovėmis pas triušius eiti reikės kasdien.. Trečia, triušių skerdienos kainos svyruoja tarp 16-28 Lt/kg. Vilniuje, Kaune paklausa milžiniška, sakyčiau, kad net triušienos trūksta. Manau, kad galimai ekologiškai išaugintų triušių skerdienos savikaina yra mažesnė, o pardavimo kaina tikrai nėra aukštesnė. Tai daugiau kiekvieno individualus sugebėjimas parduoti. Tad rašyti, kad ekologiškai išauginto triušio pardavimo kaina yra didesnė, tai tikras absurdas! Vadinasi, nemokama auginti. Aišku, jeigu visus pašarus pirksite (ir šieną, ir daržoves, ir grūdus), neturėsite kur pašarus sandėliuoti, tai, be abejo, situaciją keistų. O šiaip, pvz. daržovių augintojai nekondicines morkas pardavinėja po 5-10 ct už kg. Runkelius nesunkiai galima užsiauginti pačiam. Vasaros antroje pusėje likusius grūdus ūkininkai pardavinėja po 15-30 ct/kg. Šieno 800 kg rulonas kainuoja 20-30 Lt (be atvežimo) ir t.t. Žodžiu, siūlau netingėti, pasukti galvą ar paieškoti variantų, nes maistą nesunkiai galima pakankamai gerai subalansuoti ir pačiam.

Ir aš pasidalinsiu savo pastebėjimais.. Šiltnamį geriausia statyti ten, kur nuo kokios 17-18 val. (iš vakarų pusės) krenta šešėlis. Tada šiltnamis neperkaista. Jam svarbiausia, kad kuo anksčiau sušiltų (ryte). Todėl ir vadinasi šiltnamis, o ne saulėnamis.. Pas mus geriausiai pomidorai auga prie seno sodo, kur nuo obelų po pietų pradeda kristi šešėlis. Dėl pomidorų..tai yra tokios veislės kurios mezga ir prie labai aukštų ar svyruojančių temperatūrų: Brooklyn, Jasmin, Raisa, Tolstoj, Tamaris ir kiti pomidorai skirti profesionaliems augintojams. Jų sėklos yra brangesnės ir pardavinėjamos vienetais. 10 vnt kainuoja 7-13 Lt. Jie yra kietesni, sunokę ilgai stovi. Manau, kad verta kokį trečdalį tokių pasisodinti, kad netyčia nelikti visai be derliaus.. Paprikas, tai jau pats laikas sėti (pas mane jau sudygo). Persodinti sudygusius daigus reikėtų į pvz. 200 ml plastikines stiklinaites (po 2-3 ct/vnt). Tada sodinant į vietą nepažeidžiamos šaknys (stiklinaitė lengvai išsispaudžia apačios). Pas mus pernai geriausiai užderėjo Maksiminės paprikos.. T.y. pirktos iš Maksimos parduotuvės, išimtos sėklos ir neužilgo pasodintos.. Tiesa, forma buvo kita (pailgos), nes ten hibridai. Už tai labai gausiai derėjo ir buvo l.gero skonio.

Dėl pelių.. Praktiškai yra patikrinta, kad pelės vengia tų vietų, kur pjaunama žolė (bent 4-5 kartus per sezoną ir rudenį nepaliekama aukšta). Žolę reikia surinkti. Matomai, joms ten yra labai nesaugu ir maisto nebelieka.. Aišku, tas tinka nedideliems sodams (iki 1 ha). O mulčiuoti sodinukus reikia tada, kai jau yra susidaręs įšalas. Tada pelės jau būna įsirengusios žiemojimo vietas. Taip tvarkantis, dar nemačiau nė vieno pelių pagraužto medelio...

Na, rodė, o kas čia tokio baisaus. Pavasarį nereikės sodinti. Svarbu tinkamai viską atlikti, o neprigijimo atvejų būna net ir patį tinkamiausią laiką parinkus. man nera tame nieko baisaus tik tas dalykas musuose gal neiprastas. sake, kad kai zemes temperatura buna apie +4, augalu saknys auga ir pleciasi. medelis prigyja kuo puikiausiai. cia konkreciau ir tiksliau gal Biologas jau galetu papasakoti Jooo.. Parašysiu ir aš savo nuomonę.. , nes prieš 15 metų esu turėjęs savo laidą per LTV gamtos tematika, be to, nemažai susidūręs su žurnalistais, pažįstu Vilmą Čereškienę ir t.t. Pirmas dalykas yra tas, kad 90 proc. žurnalistų neturi žalio supratimo apie tai ką rodo ar rašo žmonėms. Ir nepasidomi. Todėl kartais gimsta fantastiški dalykai. Nemačiau aš tos laidos. Bet.. ar kas nors bandė žiemą iškasti duobę? O iškasti medelį? Jeigu tas medelis plikomis šaknimis, tai jam 100 proc. amen. Jeigu tas medelis yra vazone, tai visai realu, kad jis peržiemos, jeigu prieš tai žiemojo lauke, o ne kokiame šiltnamyje. Bet ar įmanoma kokybiškai žiemą paruošti duobę sodinukui? Negi pavasarį vėl reikės persodinti medelį? Kam reikalingos tokios titaninės pastangos? Gal čia sportinis interesas.. Ir dar, koks proto bokštas pasakė, kad žiemą žemės temperatūra yra +4? Jeigu kalbėsime apie 1,5-2 metrų gylį, tada taip. Paprastai įšalas siekia 60-80 cm ir tokiame gylyje būna minusas. Ir didelis minusas (iki minus 5-6). Kas turi rūsį turėtų prisiminti pernai žiemą, kai rūsio sienos pavirto ledu ir šaldė ne ką blogiau nei šaldymo dėžė. Gal galite papasakoti kokias dar nesąmones rodė BTV ir kokia tai laida? Nepatingėsiu paskambinti ir paprašyti, kad galvotų ką rodo.. Pasižiūrėjau aš tos laidos anonsą.. Ten aiškiai matosi, kad daroma reklama Smoriginui ir laidai. Duobės, tai normaliai neparuoštos, o obelaitės užpilamos sniegu! įdomu, ar rodė, kaip darbuojasi su laužtuvu ruošiant tas duobes? O gal laužus kūreno? Kadangi obelaičių šaknys su žemėmis, tai, manau, kad daugelis jų prigis, bet, augs prastai, nes pavasarį žemė sukris ir užlenks šaknis. Gaila, kad nėra medelių gynimo organizacijos! Už medelių kankinimą reikėtų Smoriginą ir laidos organizatorius į teismą paduoti!

Genint senas obelis pats tas, o, kadangi pas Jus, Loreta, yra daug senų obelų (kaip rašėte), tai pasirinkimas geras. Ilgiausiais (iki 6 m) teleskopinis genėtuvas jau sunkokas..visą dieną su juo nepadirbsi..Pas mane yra tas trumpiausias (kažkur 1,6 metro), nes genint tenka landžioti tarp šakų..o su kopėčiomis nesunkiai pasiekiu neaukštų obelų viršūnes.. Be to, su juo patogu tvarkyti vaiskrūmius. Žodžiu, sveikinu įsigijus l.gerą įrankį.