kai buvau anglijoje teko diirbt ivariu darbu, tiek traktoriu vairuot tiek salotas kirst, tiek vadovaut, mane suzavejo begaline pagarba traktoriui, pamatydavo miestelyje kur traktoriu vaziuojant istolo praleidzia, tik ranka kelia visi, zodziu vaziuok ir netrukdyk mums ramiai vaziuoti, mes gi jausdavomes pakileti, bet tikrai isauklejo i gera atsakyt geru, keliukai siauri vingiuoti per veidrodi paziurejai jau stovi 3 masinos is paskos viskas suki i kelkrashti ir praleidi, zmones pravaziuoja , dar ziurek kokios panos pamojuoja, taip gera ant dushios...
grizau namo tikrai kurkas samoningesnis nei isvaziavau, tiesiog mentalitetas musu liaudies dar iki to nedaaugo, mes negerbiame kitu, o gaila, butu visiems nuo to tik geriau, visi be streso sau gyvena ir vargo nemato, o policija ziurek sustabdys ir kavos pasiulys, sako kiek valandu vaziuoji kad taip vinguriuoji, gal miego truksta?
zodziu prisiminimai tikrai labai silti