kestoxs

Aš manau, kad yra, bet kaip sako, labiausiai apsimoka kai pieninis jautukas gimsta negyvas. Nes, kad ir kaip tu skaičiuosi tai tie 600 kg, gyvo svorio kokia dabar kaina 1,6 Eur? Tai čia dar labiau neapsimoka negu Telyčia veislei

Intensija, buvo ir yra, suseklinti nesiseklinancias karves, reiškiasi pratęsti jų gyvenimo trukmė, o veršis tokioje bandoje kaip šalutinis produktas, reiškiasi jo tolimesnis likimas, keliauti pas žydus ar italus, arba rasti šeimininką Lietuvoje, tolimesniam gyvenimui… I ta kolegai užduoti klausima, pirma seksuotos spermos kaina apie 30 euriuku, gerai ji kalbame apie tas kurios kimba per 1 ar antra karta, bet atsiranda tokiu kur 3-4-5 kartai, reikiasi čia jau susidaro pinigas, jei laikytis grynai seksuotos linijos, tuomet verslo auginimas pirmi 3 mėnesiai pienas bent po 8 litrus kas šių dienų kainai vien pieno gaunasi apie 4-5 eurai vienai dienai, tai pirmosios 90 dienų gaunasi apie 400 Eur vien pienui. Tai paprastai skaičiavimais savikaina geros telyčios užauginimui, sakyčiau, kad viršija 1000 Eur. Na ir tuomet klausimas kiek tas ieškotojas pasiryžęs mokėti, nebežinau kiek šiais laikai la rinkoje telyčia kainuoja, seniau būdavo 1200-1300 Eur. Menka ta matematika…

Apie auginimo technologija, kažkaip nelabai ir norėčiau ginčytis, ir diskutuot, klausimas buvo labiau kaip čia tiksliau įvardinti gal kaip genetinės medžiagos, reiškiasi jo potencialas. Del to mišrūnų atsiradimo kaip bizinio, ne viskas ir nevisada būtent taip, buvo tarkim bizinis su belgais, buvo tikrai neblogai, dabar pastaruoju metu, pasidarė ganėtinai menkas bizinis, tačiau tarkim nesenai atsirado angusu vadinama triple Sekla, kuria pradėjo Lietuvoje pieniniai ūkiai naudoti, to pasėkoje dabar atsiranda tokiu mišrūnų, ir pas mane skaičiuoju jog iki vasaros kokiu 15 vienetų jų atsiras, klausimas ką su jais daryti, nes tarkim man auginimas mėsai nėra aktualu.

O tai visai nurašote tarkim motina-pieninė karvė, tėvas-angusas, palikuonis?

Gal maišote pasakymą, šaknys neina aukštyn. Vienas dalykas dėti į ta pačia vaga turi ribotai, dideles normos negali dėti, kitas dalykas šaknis tai lenda žemyn, o granule lieka prie grūdo, čia dar ir stiebas lipa. Esmė kad šitas būdas technologiškai sėjamosios gamintojui pigesnis ir paprasčiau išsprendžiamas. O aš kalbėjau, kad geresnis būdas yra dėti giliau kelis centimetrus po sėkla.

Tada gali kilti kitokiu klausimu, prieinamumas, susisluoksniavimas ir panašiai, šiai laikais kai stengiamasi žeme judinti kuo mažiau tai darosi dar labiau aktualu. Iš principo čia nuo žmogaus ir jo pasirinktos technologijos viskas. Pvz su pienininkystė viskas vyksta greičiau ir lengviau sureaguoti, pamatei, kad gyvuliui technologija nevisai, padariai pakeitimus, kelios, dienos, kelios savaites ar keli mėnesiai,ir matai rezultatus. O čia tarkim pasirinkai viena technologija, atidirbai kelis metus, nieko nepamatei, dar kelis pažiūri atgal, kažkad negerai, kol priimi tinkama sprendimą, dar kiek metu praeina kol įsivažiuoji, kažkas pasikeitė, vėl sezonais skaičiuoji. O ūkininko gyvenime ne tiek ir daug tu sezonu yra visdėlto.

Niekas ir nekalba apie tai, kad augalas iškarto pasisavins visas granulėje esančias maisto medžiagas, bet nepamirškime jog iki pavasario yra maždaug 6 mėnesiai o iki liepos visi 9 , kitas dalykas nepamirškime jog kalis ir fosforas yra mažai judrus, ir ne garantuojame, kad paprastai išbetos trašos ir įterptos paklius po sėkla, i ta šaknų sluoksnį. Tai reiškia, kad trašos kurios liks viršutineme sluoksnyje jos turės pačios nusileisti žemyn… Iš principo viskas yra įmanoma ir fosforu ir kalių pasitręšti trims sezonams i priekį, bet šiuo atveju eina kalba apie efektyvumą.

Pirmiausia tai yra du skirtigi sėjamuju tresimo tipai. Vienai kai dedama į ta pati guoli(yra minusus šitoje technologijoje), kitas kai dedama giliau, po sėkla, tai reiškiasi šaknys eina link trašos, taip greičiau, ir efektyviau pasiimdamos paduotas maisto medžiagas. Tas būtent ir nusako, kad toks trešimo būdas yra efektyviausias.

Taip. Deminio pasiprašyk pamatysi.

Toks kultivatorius kaip vaderstad nzm, gerai tvarkosi ir skutime

Tarpas tarp guoliavieciu ir šėrimo tako 3,5 metrai. Dviejų vietų guoliavietės 5 metru užtenka, gaunasi jau su tarpu per vidurį. Kitas takas tarp guoliaviečiu 2,5-2-7m guoliavietės prie sienos darėm 2,85 m

Ar kam teko jau susidurti su infrostrukturos mokesčių? Kaip jūsų savivaldybėse, kiek tenka susimoketi už žemės ūkio pastatus, ar gaunate kokias nuolaidas, kompensacijas ar kažką panašaus?

Apie Kinija: Jei gerai girdėjau, buvo kalba apie viena įmonė ir 750 tonu, kas yra 30 mašinų. Man nepasirodė, nei Kinijai didelis kiekis, nei Lietuvai. Bet jaučiu tuoj gausiu velniu.

Tai apie ką ir sakiau, ką nutarė, nes šiai dienai ūkininkas pretenduoti į parama per aplinkos ministetija negali. Vienintelis būdas pasistatyti su parama, tai per modernizavimą, bet tuomet įsipareigojimai kiti.

Ką nutarė? Bus atskiras rėmimas ūkininkas ar tik iš to pačio modernizavimo?

Galvoju ar aš buvau įvardintas kaip tas trečias, ar dar būsiu, ir kiek dar užtruks kol bus aptarta mano asmenybe Na bet pabandysiu savo nuomone išdėstyti kiek galima pagarbiau. Lyg ir konstitucinis teismas pasisakė, kad nėra prasmės, bet kiek suprantu paliko galimybe. (Galima situacija) Tarkime koks nors nepatenkintas ponas kuris ėjo į Akropolį ir ten nepatekęs dėl GP neturėjimo paduotu į teismą valstybe, nes jam buvo sutrikdyta jo laisvė nusipirkti Akropolyje, tarkim triusikus, to pasėkoje jis patyrė finansine žala, kadangi triusikus reikėjo pirkti internetu ir dar mokėti papildomai už atsiuntimą, ir neturtine žala, negalėjo pačiupinėti triusikų švelnumo, ir kelias dienas turejo vaikščioti su senais suplušusiai. Teismas jo ieškinį priima ir jiem kyla abejonių dėl buvusiu ribojimų teisėtumo, to pasėkoje žemesnes instancijos teismas kreipėsi į konstitucinį ir byla atnaujinama. Aš taip supratau, gal esu neteisus. Apie politinius kalinius. Man kažkaip užtruko kito save laikančio politinio kalinio, kuris jau turi 6 metu biuletenį, bet ten dar trūksta Lansbergio parašo. Ilgokai kažkaip O kalbant apie šita tai kažkaip lyg pamenu, kad ir pats turbūt kalbėjote, kad ta asmenybe kaip ir niekas ir niekam neįdomi, o juo labiau koks jis politikas. Žmogus kuris laiko save einantis prieš sistema. Man labiau primena besityčiojantis sistema. Buvo nubaustas už padaryta nusikaltimą, butų juokinga jei byla butų nutraukta vien dėl to, kad nekiršintu visuomenės, patikėk butų keisčiau. Dėl nuosprendžio, norint labai teisingai įvertinti reiktų skaityti byla. Bet kiek aš matau tai reikia nepamiršti, kad teisme yra vertinama ne tik įtaka nusikaltimui, bet ir visu nusikaltimo dalyvių Asmenines lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, kas gali lemti nuosprendžio sušvelnina. Ir šiuo konkrečiu atveju šitas žmogus ryškiai pašiko sau. Ten ir buvo įvardinta kas konkrečiai lėmė nuosprendžio nesušvelnina.

Taip taip kolega, o truputi aukščiau, kai yra sprendimas, kažkaip atsiranda abejonių, kodėl taip greitai čia viskas. Kol neatsiranda tinkamas atsakymas, tol galima apeliuoti.

Atrodo viskas juodu ant balto, bet vistiek, nepatinka sprendimas, prasideda interpretacijos, ir visokie išsiteiškimai “ konstitucinis teismas mėšlo krūva ir panašiai”…

Vienas Antanas jau pakliuvo į Takėši pilį. Tai atvės gal truputi.

Būna politikos persisotinimas, tada tyla ir ramybė, geriausias vaistas.

FullSizeRender.mov

Tavo teksto suvokimas, baisesnis negu mano pirmoko sūnaus. Kaip Kubilius sakė visdelto nereikėjo mums sviestu savo tanku sutepinėti, o kadangi Kinijon pieno ir neteko vežti, tai ir ateiti nereikės… O kad pienas nustojo būti priklausomas nuo rusu, tai cia didelis laimėjimas…

Tu apie mažas imones kurios pardavineja kinietiskas prekytes? Drįsčiau paprieštarauti, kad labai abejotina, kad jos kažką apskritai pajautę ar pajaus, ne taip Kinija veikia, savo prekytes jie į Europa tiekė ir tieks įprastai, galiausiai ir sandėliai yra Europoje, net ne Europoje, Latvijoje ir Estijoje. Ir su muitais tam gan įdomiai, klausimas ar tos prekytes pakliūva damos i sandėlį buvo apmokestintos. O i didesnes šalis kuriuose tau yra tekę pabūti, jos ne tik prekytes tiekia, bet dar ir parduotuves su kinietuku pardavėju stato, negana to, jei tose šalyse įprasta sekmadieniais prekybos centram nedirbti, tai kinietukamas tai negalioja. Ar tai yra nauda. Tau spręsti… Kitas dalykas santykiu griuvimas buvo prasidėjas dar prieš Landsbergiui pasirodant eteryje, buvo dalai lamos priėmimas ir kas išprovokavo pieno rinkos uždarymą. Tada buvo VSD ataskaita, tada uosto investicijos. O jei apie kinu rūstybę, tai labai paprastai iliustruoja Darylo Morey šeši žodžiai. Na dar labai nesenai buvo Erneso Kanterio manevras. Galvoju kokios svarbia tie žmogeliai tokia didinga Kinija sugeba įsiutinti… Nu bet kiek suprantu tu vistiek nesuprasi…

Ne ne, Lietuvoj prekybininkas Antkainio tikrai nemažins.

O aš minėjau, kad paskirstymo kaina buvo sumažinta? Bet čia taip tyliai be fonfaru kaip sakoma. Lansbergis matyt pamiršo pasigirti 2021 metai: Klientai, atsiskaitydami už elektros energijos persiuntimo paslaugas, taip pat privalo atsiskaityti ir už viešuosius interesus atitinkančių paslaugas teisės aktų tvarka nustatyta kaina. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020-10-28 nutarimu Nr. O3E-1013 nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina nuo 2021 metų sausio 1 d. yra 0,01124 Eur/kWh be PVM (=0,0136004 Eur/kWh su PVM), nuo 2021 metų liepos 1 d. yra 0,01006 Eur/kWh be PVM (=0,0121726 Eur/kWh su PVM). Atsiskaitymą už viešuosius interesus atitinkančių paslaugas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas. 2022 metai : Klientai, atsiskaitydami už elektros energijos persiuntimo paslaugas, taip pat privalo atsiskaityti ir už viešuosius interesus atitinkančių paslaugas teisės aktų tvarka nustatyta kaina. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021-10-29 nutarimu Nr. O3E-1420 nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina nuo 2022 metų sausio 1 d. yra 0,00321 Eur/kWh be PVM (=0,0038841 Eur/kWh su PVM). Atsiskaitymą už viešuosius interesus atitinkančių paslaugas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas.