Baltosios garstyčios. Auginant baltąsias garstyčias žaliajai trąšai sėklos norma 20-25 kg ha‑1. Dažniausiai sėjama 12, 5 cm tarpueiliais. Garstyčios, pasėtos iki rugpjūčio 10 dienos, rugsėjo antroje pusėje pradeda žydėti. Žalios masės kiekis priklauso nuo drėgmės ir šilumos kiekio. Greitai augantys augalai, esant ilgam, saulėtam ir drėgnam rudeniui, gali užauginti nemažą žalios masės derlių (20-30 t ha-1).
Garstyčių žalią masę reikėtų aparti tada, kai jos yra daugiausia, t. y. augalų žydėjimo metu. Sunkesnėse priemolio dirvose žalia masė mineralizuojasi lėčiau, todėl ją reikėtų užarti anksčiau. Lengvose priesmėlio dirvose mineralizacijai vykstant sparčiau, garstyčių žalią masę galima užarti vėliau.
Garstyčios, turėdamos gausią šaknų sistemą, geriau išpurena podirvį, gerina dirvos struktūrą. Garstyčių žalioji trąša turi fitosanitarinį poveikį, apsaugantį javus nuo pašaknio ligų. Baltųjų garstyčių žalia masė palankiai veikia dirvos maitinamąjį režimą, biologines ir fizines dirvos savybes. Baltosios garstyčios mažina dirvos piktžolėtumą.