Raimisx

pas mane slanga uzsalus 1.2-1.5m gylyje. toj vietoj kaip tik keliukas eina.....

gryztama saliara i filtra- tai samadielka, kiek esu mates. tik prasidejus dyzeliams, taksistai ant slangos, kur eina i radjatoriu is bloko, viniodavo slangutes pora metru, tokiu budu, prasta saliara neuzsaldavo. del rusiskos texnikos, tai kazkas panasaus turetu but Nivoj, kombaine.... bet negarantuoju, o eit ziuret tingiu. jei viskas veikia pas tave - ciki. bet traktoras ne auto. traktoriui kai slangute gryztamo pakeiciau, tai ji kelias dienas pildesi, o lengvai auto, per pusdieni per gryztama visa baka 60 litru isvarys....

butent. gryztamas eina tiesiai i baka. kazkada teko matyt bielki, kur gryztamas buvo i bambali 0.5 litro talpos suvestas. o vat lengvai per gryztama ciurksle bega. kazkada, turejau toki bajeri. vaziuojant zvyrkeliu, akmuo is po rato, prakirto gryztama slangute. kad nusiirkt slangute, reik pasiekt miesta. ir ka manot... o gi posukyje, masina apsuko kaip ant ledo, nes ciurksle krito tiesiai po ratu....

Blaki, nepyk, bet nusisnekejai ziauriai apie gryztama i filtra...

atsuksi, nebent varztas 5.8 kietumo... as naudoju melynus, vidutinio stiprumo. atsisuka be problemu.

pasiziurekit asiuke, kur stovi hidrosiurblio parazitinis dantratis. pas mane tai pro ta asiuke bega, nes kliba korpuse.

nu tai užtai, kad bėga per pirmus metus 520 moto val. ir 10 litrų iš dėžės ant žemės. Kažkaip nesinori naujo ardyt, vien tam, kad užsandarint gerai. O ir varžtai vis po truputi atsileidžia, tai vis veržiu biednas, tai ir vargstu, bet nesiskundžiu nusipirk srieginiu kliju, silpnu, ir pamirsi. pas mane ir bega is dezes, per hidrosiurblio dantracio asele..... asele kliba, reiks apvirint, ir guolini kliju invaryt.

klausimas paciam. kiek kris svarkes duodama itampa, jos 35 kvadratu varini 10m ilgio laida, pakeitus i 25m ilgio laida? tarp pliuso ir mases. ir kiek kris amperazas????

o apie ka pats sneki? laidas - ne reostatas, blin.

kol grandine nesusijungia, niekas niekur neteka, nes "elektros srove yra kryptingas tvarkingas elektringu daleliu judejimas". voltmetras juk jungiamas lygiagreciai, tad neesant grandines, nieko nepamatuosi, tik saltinio itampa.... jei pajungsi kad ir visa rite varinio laido prie +, o kita laido gala prie -, gausis trumpas jungimas. sudegs arba laidas, arba sroves saltinis. pajungsi nixromo viela - gausi sildymo elementa. o itampa kris tiek, kiek vienu atveju reikes sudegint laida, kitu atveju ji isildyt, tiksliau, bus atliktas darbas. visai tai aptaria omo desnis uzdarai grandinei.

varza itampos neitakoja, kol nesujungta grandine. viskas labai elementaru. jei zinai reikalinga itampa, zinai kabelio varza - gali apskaiciuot kabelio galia, kiek amperu jis praleis. keisi varza - mazes arba dides amperai. su itampa gaunas ir panasiai. jei zinai, kiek tau reik amperu, zinai kabelio varza, gali apskaiciuot reikalinga itampa. tik klausimas, ar tu sugebesi ja isgaut? toki dalyka kaip itampa, mes beveik visada turim - 380, 220, 60, 36, 24, 14, 12 voltu. kada grandine sujungi, tada itampos kritimas lygus sroves atliktam darbui. vat tada kabelio ilgis turi savo reiksme, nes visos varzos sumuojasi, prie to pacio, ir kabelio kaitimas. visa tai aprase Elektronas savo eksperimente su rusisku starteriu.

juokas juokais, bet mano fizikos mokytojas mete mokytojo amata, ir eme dirbt zeme. ne syki cukraus fabrike susitike snekejom.... ukininkaujantys aplink kedainius, turetu ji zinot.... galeciau ir pavarde paminet, bet viesai negaliu.... kas liecia visa sita ginca, kadangi mokykloj buvau "moksliukas", laukiu, kol kas nors kokiais nors faktais irodys itampos kritima kabelyje, nesujungtoj grandinej. laukiam laukiam

tai vat Viliau, kad pas mane greičių dėžė tepama ne taškymo principu, o siurblio pagalba. Greičių dėžės tepalas valomas rupiu filtru ir centrifuga. instrukcijoj parašyta, kad naudojamas tepalas M10G. Savaime aišku, kad jis netinka 9 pavarų greičių dėžei. O sau aš jo pirksiu, nes labai gera jau ta kaina na, o kas tepa tilta? todel siulau pamastyt, ir uzpilt kokio uzsieniecio transmisini tepala. jis nebus toks tirstas kaip TAP ar TAD... tavo teise rinktis.aisku, jei tepalai nebega....

ir dar: įtampa laide krinta, dėl varžos pačiame laide. ytampos kritimą galima sumažinti trumpinant, storinant arba pakeičiant kitu laidu, turinčiu mažesnę savitąją varžą. pasiziurek Omo desni uzdarai grandinei. zaidziant su laidu, pakeisi tik sroves stipruma, amperus. itampai tas dalykas netinka. http://lt.wikipedia.org/wiki/Elektrin%C4%97_%C4%AFtampa

mums ir frontalo su 2.40m plocio kausu uztenka... o jei labai uzvarytu, "sarvuotis" yra - DT74 buldozeris kitai ziemai reiks sesei duot uzduoti - surast svedijoj sniego stumimo peili....

prasom pateikt info, nes tam experimente, dalyvaut neteko.

bet tas variantas tik filtram tinka.

na, tas fintas mano bielki padarytas

Čia tau K_Nerijus, ar Elektronas plačiau paaiškins kodėl, aš tik trumpai pasakysiu, kad dideliais atstumais kintama elektros srovė perduodama labai aukšta įtampa 330-110 kV, prie tokių įtampų nuostoliai žymiai mažesni. tokia auksta itampa perduodama todel, kad ta linija, uz 100km sugebetu apsviest ne 3 grycias, o visa miesta. tas pats omo desnis...... skaiciuok, ka gausi, jei turi ta pacia varza, o itampa skirias tarkim 100 kartu. gausis 100 kartu galingesne linija.

kiek saliaros degina tavo traktoras, neuzvestu varikliu? kol grandine nera uzdara, gali pajungt 12v prie visos laido spules, vistiek kitam gale rodys 12v.... blin, mokykloj ne varnas saudyt reikia, o mokytis....

valio visdelto pasiekiau savo "srove bus dvigubai silpnesne" blin, zmogau, as ta nuo pradziu sakiau, kad kris sroves stiprumas - Amperai... Elektronai, tas jusu bandymas elementari fizika. juk nebereikalo mokslas bando texnikai vietoj 12-24 voltu sistemu padaryt 48 voltus. tada uztektu gerokai plonesniu laidu, butu ir senuku kitaiskas laikes. jei pakeliam itampa 4 kartus, o laido varza lieka ta pati, gaunam 4 kartus didesni sroves stipruma. jei mum to stiprumo nereikia, galim laida daryt 4 kartus plonesni. rasei, kad itampa krito iki 8 voltu. itampos kritimas proporcingas sroves atliktam darbui, ir laido kaitimui. itampos kritimas sunaudotas laido sudeginimui. su ruskais laidais, faktiskai kritimas buvo tik toks, ka eme starteris, nes laidai buvo salti. ziurint dar giliau, imanomas toks variantas. rasei, kad trafas 400A ir 14 voltu. kad ta gaut kabelio galuose, reikalinga, kad kabelio varza butu 0.035 omo. 14 dalinam is 400. zinodami varza, ir norima kabelio ilgi, galim apskaiciuot kabelio skerspjuvi. kabelio ilgi padauginus is specifines vario varzos, ir padalinus is kabelio skerspjuvio ploto, turim gaut mums reikalinga varza.

na, is jo duonos neatimsim, cia paprasciausia fizika. kas daeis iki starterio, niekada nematavau, bet esme tame, kad starteri suka ne tik voltai, bet ir amperai, laidas sudegs.

nepamirskim esmes - jei del salciu zuvo augimo kugelis (pasiziurekit lietuvisku kvieciu veisliu tyrimus, kada kugelis saldomas -15 saltyje, ir skaiciuojamas zuvusiu daigu procentas), tai tos pavasarines salnos yra giliai pofik.....

laukiau, bet nieks neparase vieno konkretaus dalyko. Omo desnis grandines daliai taikomas apskaiciuot konkreciam atvejui optimalaus galingumo laidui reikalingam naudot. o tai, ka turejo minty Elektronas, yra Omo desnis uzdarai grandinei. juk ikeliau nuoroda. jei prie laido galo, prijungsi 1V itampa, tai ir kitam gale bus 1V.nesvarbu, laido 2 metrai, ar 4, tik perduodama srove bus dvigubai silpnesne. kol nepajungsi lemputes, ir grandine neuzsidarys. atsiprasau uz provokacija, bet argumentuot nesugebejot ....

ir kiek tamsta uz fizika turejot?