Loreta

Seno šieno pakratau du kartus dienoj - rytą ir vakare, kitaip neįsivaizduoju, kaip jie galėtų būti neišsitepę ir sausi. Ir tai spėja apsiš.... Tiesa, dabar kai dieną išeiną į lauką, tai užtenka pakratyti ir vieną kartą. Žaizdos nežinau nuo ko, pas maniškius nepastebėjau, auginu ketvirti metai. Guzas - tai gal kas užsikimšo ir kaupiasi? Neturėtų būti infekcija, bet tokio laikyti nėra prasmės.

O Jūsų ėriukai irgi turi?

Jei kas siekiate gerų priesvorių kuo efektyviau panaudojant ganyklų žolę, o ta žolė peraugusi, britų ūkininkų forume pataria daryti taip - taip daro galvijams (gal ir Lietuvoje?), bet gal ir avims įmanoma: kai ganyklų žolė peraugusi, pirma, gyvuliai pusė jos išguldo ir nesuryja (didelis nuostolis, ypač turint nedaug ganyklų), antra, kai skabo žolės viršūnėles ar šoninius stiebelius (galvos lygyje), ne taip greitai pasisotina kaip skabytų 10 cm aukščio žolę, tada išeikvoja daugiau energijos, kad gautų tą patį kiekį žolės (pati vakar ir šįryt stebėjau, nes teko pervesti į aukštą žolę). Paskaičiuota, kad peraugusioj žolėj karvės pašarų įsisavinimo efektyvumas krenta 10 proc, nes nusirovusi žolės ji turi daug aukščiau iškelti galvą, kas jai nebūdinga, tam išeikvoja daugiau savo energiojs, sugaišta daugiau laiko. (taip aiškino viename seminare) Todėl siūlo nupjauti dvi pradalges, geriausia vidudienį, nes tada žolėj daugiau cukraus) ir perkelti piemenį taip, kad gyvuliai prieitų prie tos nupjautos žolės, bet nepasiektų augančios, nes tada karvės sieks augančios ir sutryps nupjautą. Ir taip kas kiek laiko kilnoti. Tokio metodo siūlytojai teigia, kad šitaip žolė daug efektyviau sunaudojama, negu ją pjaunant ir silosuojant - labai maži nuostoliai. Nereikia manyti, kad škotai ar australai ar n.zelandiečiai paleidžia savo avis į kalnus ar plačius laukus ir vargo nemato. Žmonės dirba, ir rimtai dirba. Beje, britai grūdais avių nešeria (gal išskyrus, žinoma, kai kuriuos atvejus), nes tai l. brangu. Iš forumo supratau, kad jie perka ne grūdus, o šieną, stengiais l. efektyviai išnaudoti ganyklas. Jeigu būtų pigiau grūdai, jie savaime suprantama šertų grūdais. Skaičiau žinutę, kad britai pamėgino išeiti į ispanų rinką (Ispanijoj šeria grūdais) ir baiminosi, kad ispanai nepratę prie vien žole/šienu šertų avių mėsos, bet ispanai ir britų ėrieną/avieną labai gerai įvertino. Gaila, kad mano vyras nesutinka šitiap žaisti su tom pradalgėm (ganyklos juk daug!!! ), aš tai tokiam metodui pasirašyčiau

Gal kas turėsite kantrybės ir pakankamai smalsumo, kad lietui lyjant ar žiemą (t.y. kai yra daugiau laiko) sumanysite pasinagrinėti antroje nuorodoje esančią antihelmintikų lentelę. Svetainė apie avių parazitus - http://www.scops.org.uk/anthelmintics-c ... oduct.html Lankstukas su antihelmintikų lentele - http://www.scops.org.uk/content/Know-Yo ... s-2011.pdf Keturios pirmos grupės - plataus veikimo, penktoji grupė gale - siauro veikimo. Lankstuke rekomenduoja rinktis siauro veikimo, kad be reikalo negudyti atsparumo kitiems parazitams. Kituose svetainės skyriuose aiškinama, kaip sužinoti savo gyvulių atsparumą vieniems ar kitiems vaistams (žinoma, su laboratorijos pagalba). Lentelės grafos: 1 stulp - vaisto pavadinimas 2 stlp - gaminotjas 3 sltlp - veiklioji medžiaga 4 stlp - parazitai (galite išsiversti kompe, nes parazitų pavadinimai kartojasi) 5 stlp -kaip vartoti 6 stlp - liekamieji elementai 7 stlp - karencija mėsai (dienų skaičius) Lietuvoje be iver- arba ivomektino (tai tas pats) regis nieko ir nėra. Esu radusi užuominą, kad Prancūzijoje avių parazitai jau įgijo atsparumą ivermektinui.

Tie laukai yra suskirstyti aptvarais, didesniais ar mažesniais, padalintus akmeninėm šimtametėm tvorom (kalnuose), arba gyvatvorėm (žemumose), arba medinėm ar metalinėm karčių tvorom (kaip pas mano pažįstamus Škotijoj). Atskyrimui suveda į tvartą. Jei galite, pasiskaitykite birtų ūkiinkų forumą, jie ten šiuos dalykus aptarinėja, tik avininkų temos yra bendrame gyvulių auginotjų sraute ir tokią konkrečią temą galite ne iš karto rasti. http://farmingforum.co.uk/forums/forumd ... 379ab&f=18 Užsiregistravus galima ir paklausti (registracija nemokama). Nepastebėjau, kad jie tame forume saugotų archyvą. Va, kaip tik radau diskusiją apie nujunkymą ir mastitą - http://farmingforum.co.uk/forums/showthread.php?t=67619

Kiek skaičiau - ir teorijas, ir britų ūkininkų forume - ten avis kergia visas vienu metu, tada visos vienu metu ėriuojasi, visoms toks pat racionas, ėriukus tuo pačiu laiku atskiria ir t.t., todėl tokios problemos, kaip ši, nekyla. Žinoma, augina ir kitaip, bet šis yra racionaliausias, ekonomiškiausias. Arba galima kergti grupėmis, bet tada jas atskirai ir laikyti - daugiau vargo. "Ten" labai daug dėmesio skiria racionui, paskaičiuotas baltymų kiekis racione, kada ką ir kaip šerti, kada koreguoti tą racioną, ėriukų šėrimas tai šivs - pagrindinis rūpestis, kad atitinkamo amžiaus pasiektų atitinkamą svorį ir t.t. "Natūraliai" nelabai kas ir laiko, išskyrus tuos , kurie sąmoningai laikosi natūralumo arba ne tokias civilizuotas tautas, kurias matome per National Geographic kanalą.

Nu nemanau, kad vet tarnyba tokia kieta, kad per IP ieškotų , dar iki tiek neužaugo...

Jau turiu 10 parašų, daugiausia iš giminingo forumo ozkos.lt, gal todėl, kad ten daugiausia moteriškos, o jos, kaip žinia, visada aktyvesnės Ar dar kas norėtų prisijungti? Nemanau, kad vet tarnyba puls tikrinti visus pasirašiusius, nors pažeidėjų ieškojimas per forumą - keistokas būdas tai daryti, ir jiems pasisekė, kad užsiregistravau tikru vardu, o ne Tarpežerė ar kokiu mekeke

T.y. norėjai parašyti Lacaune?

Manau, kad išmelžinėti galima jei turi 1-2 avis, nes tai ne vienkartinis melžimas, o tai dayrti reikai kelis kartus, kaip ir karves. Galima paskambinti į Biržus Milišiūnams, jie neseniai atskyrė, paklausti, ką daro su šėrimu ir pan. Tel. galiu duoti į AŽ, jei norėtumėt. Visada mielai pataria. Giedrius P. irgi girdėjau mielai pakonsultuoja. pAskui parašytumėt ir mums

Versta iš: http://www.sheep101.info/201/weaning.html Ėriukai nujunkomi nuo 14 iki 120 dienų amžiaus, bet dažniausiai 60 (jeigu po to auginate pagal intensyvaus šėrimo programą) -120 dienų (kai leidžiama natūraliai nujunkyti). Pirmomis savo gyvenimo dienomsi ėriukai gali virškinti tik pieną. Tačiau nuo trečios savaitės jų skrandukas jau pakankamai veiksmingai dirba. Paprastai avis daugiausia pieno turi 3-4 savaitę po ėriavimosi , o iki 10-os savaitės po ėriavimosi pieno sumažėja maždaug perpus. Apie 74 procentų pieno pasigamina per pirmąsias 8 laktacijos savaites. Anksti nujunkyti galima tada, kai ėriukai jau geria vandenį ir suėda pakankamai sauso pašaro. Nujunkyti labai padeda ėriukų „valgyklėlės“. Nujunkant svarbiausias faktorius yra ne ėriuko amžius, bet jo svoris. Paprastai laikomasi tokios taisyklės: ėriukus galima nujunkyti 60 dienų amžiaus, tačiau jis jau turi sverti 20-20.5 kg [ar jie tiek svers būdami 2 mėn., priklauso nuo veislės]. Anktsyvas nujunkyms turi savo privalumų. Nujunkyti ėriukai puikiai sudoroja pašarus. Yra daug veiksmingiau šerti ėriukus grūdais, nes nuo grūdų prieaugis žymiai geresnis, nei tokia pašarų perdirbimo grandinė: avis-pašarai-pienas-ėriukas-prieaugis. Anksti jnujunkius avys anksčiau atsistato ir pasiruošia apvaisinimui. Auginant natūraliai, ėriukas nustoja žįsti maždaug 6 mėn., paprastai rudenį, kai avis vėl ima rujoti. Pavasarį gimę ėriukai dažnai nujunkjomi vėliau, nei žiemą ar rudenį gimusieji. Tiesą sakant, gana dažnai pasitaiko, kai pavasarį gimę ėriukai laikomi ganykloje su avimis tol, kol užauga pardavimui. Vėlyvas nujunkymas turi tokius privalumus: jis natūralensis ir aviai su ėriuku sukelia mažiau streso. Aviai mažesnė rizika susirgti mastitu, nes, kai ėriukai nustoja žįsti, pienas beveik nebesigamina. Jeigu ėriukai paliekami su motina iki 3-4 mėn., jie turi būti kastruojami, nors nekastruoti ėriukai geriau auga. Kaip išvengti mastito Didesnė mastito rizika kyla, kai anksti nujunkoma. Lengviausia išvengti mastito yra sustabdant avies pieno gamybą. Maždaug 2 sav. iki nujunkymo avims nebeduoti grūdų [jei duodate , arba mūsų atveju – nepervesti į naują ganyklą ar dar kaip nors]. Jie įmanoma, duokite paprastesnių pašarų. 2-3 dienas iki nujunkymo šerkite šiaudais [tą patį darome su karve ją užtrūkindami] ir pienas nebesigamins. Po nujunkymo avims reikia duoti nekaloringo pašaro 3-7 dienas, kad jos lengviau užtrūktų. Prieš ir po nujunkymo duoti mažiau vandens, tačiau ne visi augintojai tam pritaria, ypač per karščius tai gali būti pavojinga. Nujunkius avis nereikia jų iškart ginti į naują ganyklą, nes ypač pavasarinėj žolėj yra dayg baltymų, vandens ir kitų maistingų medžiagų, kurios skatins pieno gamybą. Atskiriant ėriukus nuo avių, ėriukai turėtų likti savo vietoje, o išvesti reikia avis. Likusiems vieniems ėriukams vieta turi būti pažįstama, jie turi žinoti , kur vanduo, durska ir pan., šitaip jie patirs mažiau streso. Atskyrimas sukelia daugiau streso ėriukams, mažiau – avims.

Kokio amžiaus ėriukai? Atskiriant ėriukus nuo motinų 3 mėn., ėriukai daug pieno nebegauna, nes didesnę jų raciono dalį sudaro žolė ir kt. pašariaa jeigų jų duodate. Vadinasi ir avys nebegamina daug pieno (gal tešmuo šiaip didelis atrodo). Kažkur skaičiau, kad tokio amžiaus ėriukų racione pienas tesudaro lygtai 10 procentų, bet dabar negaliu pasitikslinti. Atskirti reikia taip, kad vieni kitų nematytų ir geriausia, kad negirdėtų. Pabliauna 2-3 dienas ir nustoja. Motinoms tomis dienomis reikia kuo prastesnio pašaro, kad kuo mažiau gamintųsi pienas (jei tvarte, paduoti prastesnio šieno, o jei lauke - palaikyti ant nuėstos žolės), o ėriukams - kuo geresnio (išvesti į naują ganyklą ), grūdų paduoti, nes jiems reikia baltymų, dėl dviejų priežasčių: nebegauna pieno ir yra stresinėj situacijoj (kai būna stersas, reikia daugiau baltymų). Kai praeina kiek laiko po atskyrimo , avies tešmuo nustoja gaminti pieną (dabar deja negaliu paieškoti, per kiek būtent laiko, gal vėliau prisėsiu) ir reikia pradėti po truputį geriau šerti, kad organizmas po aitinimo sustiprėtų ir pasiruoštų apvaisinimui.

Rimuk, ką reiškia "daug neišgyvena"!!! Tai kaip jie buvo kastruoti? Mano avinukai kastruojami jau ketvirti metai, po kastravimo nebuvo nė vieno kritimo ir visi užaugo gero svorio, nepaisant nuomonės, kad nekastruoti auga geriau. Čia kalbama tik apie ūkinius gyvūnus. Jeigu taip būtų, kaip rašote, nė vienas pasaulio avininkas taip nerizikuotų. Ūkinių gyvūnų kastravimą leidžia net ir stambios, žinomos ūkinių gyvūnų gerovės organizacijos JAV ir JK. Jei galite, pasiskaitykite šiose nuorodose: čia yra 2008 m. JK ūkinių gyvūnų gerovės organizacijos ataskaita, kurioje remiamasi panašiomis studijoms atliktomis N. Zelandijoje ir Šveicarijoje - Farm Animal Welfare Council - http://www.fawc.org.uk/pdf/report-080630.pdf o čia - JAV ūkinių gyvūnų gerovės organizacijos dokumentas, kurį jau buvau nurodžiusi - Animal Welfare Institute - http://www.animalwelfareapproved.org/wp ... ration.pdf

Jau nusiunčiau savo pa(si)aiškin imą vet tarnybai. Kas norite, galiu atisųsti į el. paštą tekstą, ir jei patiks, jo pagrindu galima paruošti bendrą Vilniui. Keli ozkos.lt forumiečiai prisidėtų. Dėti savo teksto į forumą nenorėčiau, nes tai asmeniškas pa(si)aiškinimas

Tarpežere, aš nekalbu apie kastravimo už ir prieš (tai atskira tema), bet apie tai, kad Lietuvoje būtų leidžiama daugiau kastravimo būdų, kurie yra mažiau skausmingi, paprastesni ir pigesni, ir kuriuos gali atlikti pats ūkininkas, jeigu jis nusprendžia kastruoti savo prieauglį. Norint išlaikyti nekastruotų avinukų bandą iki 10 mėn. (jeigu norime gauti išmokas, gruodį gimusiems avinukams tiek ir sueina iki rugsėjo 1 d.), reikia rimtesnių investicijų, geresnės infrastruktūros, kad galėtum tuos avinukus patikimai laikyti ir ganyti atskirai nuo avių ir ėryčių. Smulkiam ūkininkui tokios papildomos investicijos gali būtiperidelė našta. Čia kalbame apie pasirinkimą - mes jį turime ar ne. Žinoma, nebūtinas tas bendras laiškas, nes, jeigu juos įtikins mano surinkta medžiaga apie tai, kad JK, JAV, Kanadoje, Australijoje, N. Zelandijoje valstybinės vet. tarnybos gumytes ir kraujagyslių suspaudimą (emaskulatoriumi) rekomenduoja kaip mažiau skausmingus ir paprastesnius būdus ir t.t. ir pan., tai gal ir taip imsis priemonių tas procedūras koreguoti. O šiaip jau, sprendžiant pagal tas Procedūras, Lietuvoje apart kuilių, veršelių ir paukščių, kitų gyvulių nerasta - štai toks Procedūrų rengėjų požiūris į gyvulius ir jų prieauglį. Pasiskaitykit ir, manau, nustebsit - http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaiesk ... id=290934#

Ar kas nors norėtų pasirašyti bendrą laišką Valst. maisto ir veterinarijos tarnybai, kad peržiūrėtų Gyvūnų gerovės procedūras ir įtrauktų daugiau ėriukų/ožiukų kastravimo būdų, kuriuos galėtų atlikti pats ūkininkas, kaip tai yra kitose šalyse? Savo paaiškinimą vet tarnybai jau beveik baigiu rašyti (turėjau iš naujo surasti nemažai nuorodų internete, pagrindžiančių mano argumentus, be to pavasario darbai, tai šiek tiek užtrukau ). Savo paaiškinimo pagrindu galėčiau paruošti bendrą laišką, norintiems tekstą paskaityti atsiųsčiau į AŽ. Jei būtų norinčiu pasirašyti, užklausčiau vet tarnybos, kokius pasirašiusiojo duomenis reikėtų nurodyti v.p. miestas, rajonas ir dar ką nors, nes parašo juk nebus.

Aš irgi kažkada pirkau Afflex, bet kai nusipirkau auskarus iš Avenos, teko pereiti ir prie kitų replių. Kas prekiauja auskarais, kuriems tinka Afflex replės?

Jooo, kai rašiau, turėjau minty, kad gerai segėsi pernai, šįmet dar nebuvau segusi. Šiandien su tom replėm buvo prastai: nesilaikė ant replių auskarai, apatinis vis sukosi, vis reikėjo taisyti, kad skylė būtų vietoj. Kai kurie ėriukai vargšeliai šiandien kentėjo.

Šiandien ženklinau savo prieagulį. Ausytes prieš segdama purškiau tokiu bespalviu Kubatolio purškalu (dezinfekuoja, aptraukia žaizdeles plona plėvele, gydo). Turiu ir rudą, tai juo nepurškiau, būtumėm visi išsimozoję. Dar bet gydytojai turi purškalą, kuris vietiškai nuskausmina. Jeigu norite panaikinti bet kokią infekcijos tikimybę , reikėtų pamerkti ir auskaro galiuką į spiritą. Aš paleidau paženklintus ėiukus atgal į ganyklą, tai nelabai ir pamatysi, kuriam gerai gyja, o kuriam ne, tad geriau apsidrausti.

Žinokit, nebūtinai. Vet tarn atstovai sakė, kad jiems svarbi avių augintojų nuomonė, visokių, ir jie nori bendradarbiauti. Smulkių vienokia patirtis, stambių - kitokia, vieni labiau domisi, kigi augina kaip papuola. Pvz, pernai parašiau ministerijai raštą, kad kai kuriems avių augintojams (pvz man ) nelabai parankus pernai nustatytas laikotarpis avims išlaikyti, kad gautum išmokas (rugpj 1-spalio 1). Jie iškart sureagavo, nereikėjo nei parašų, nei ką. Net išmokas padidino, nors aš to neprašiau, buvau ir už pernykštes dėkinga Manau, kad reikia normalaus dialogo, vet tarnybai ir ministerijai reikia daugiau nuomonių, ten gi irgi ne dievai visažiniai sėdi, o valdininkai, kurie avių neaugina, ne viską žino, bet, pasirodo, mielai išklauso ir reaguoja. Prieš rašydama ministerijai tokį klausimą apie išlaikymo laikotarpį nusiunčiau avių augintojų asociacijai (el. paštu) - tai nei labas, nei viso gero. Manau, kad asociacijoje yra tik stambūs avininkai, kurie užsiėmę savo didžiulėm bandom ir tokiom visokioms "smulkmenom", žmogišai suprantama, nebeturi laiko, tad ir per juos eiti... kol išaiškinsi ir įtikinsi... - patiems greičiau ir geriau žinom, ko mums reikia. Gali pvz., būti ir "Smulkių avių augintojų asociacija" , bet kam apsikrauti formalumais - šis forumas jau yra puiki "asociacija".

Pas mus irgi buvo tas pats: apie patį segimą - nė žodžio. Net replių neparodė ir ausies sandaros nepaaiškino, kurioj vietoj segti, nei apie infekcijos pavojų ir pan. Buvo keistoka.

EkoTomai, aš turiu Avenos ir man viskas puikiai segasi ir laikos. Nebent būna dar geriau veikiančių?

Pamiršau pridurti, kad vet. tarnybos atstovai sakė, jog nuo 2013 m. bus dažnesni patikrinimai ir už pažeidimus (pvz., kaip šis mano pažeidimas) taikomos nuobaudos - 4 proc. nuoskaitos nuo išmokų. Bet tikėkimės, kad iki to laiko bent jau kastravimo klausimas bus išspręstas teigiamai.

Apie ėriukų kastravimą Lietuvoje: Esu įsipareigojusi (ir Utenos vet. tarnybos įpareigota :) forume pranešti, kad Lietuvoje vienintelis leistinas ėriukų kastravimo būdas yra chirurginis, o gumytėmis neleistinas. Iš forumo sužinoję, kad šitaip aš kastruoju savo ėriukus (jau antri metai) ir dar kitus forume mokau, vakar vet. tarnybos atstovai apsilankė mano ūkelyje (čia jie visada laukiami, nes su profais visada malonu pasikalbėti ) ir aš jiems viską nuoširdžiai prisipažinau. Kad Lietuvoje kastravimas gumytėmis nėra leistinas, skaičiau jau anksčiau ir šiame forume gal prieš metus minėjau, bet patyrinėjusi tarpt. praktiką internete, tokiu anachronizmu kaip šis draudimas paprasčiausiai nepatikėjau, pamaniau, kad tai pasenęs įsakymas. Jis yra toks: LR Valst. maisto ir veterinarijos direktoriaus 2007-01-12 įsakymas Nr. B1-50 "Dėl gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras patvirtinimo) - žr prie įsakymo pidėtas procedūras, turėtumėt rasti internete. Su svečiais sutarėme, kad vet. tarnybai parašysiu paaiškinimą, kuriame argumentuosiu, kodėl šis draudimas yra nelogiškas, pateiksiu šaltinių nuorodas ir bendromis pastangomis reikė bandyti jį atšaukti, t.y. praplėsti galimų kastravimo būdų sąrašą. Panašu, kad kažkas, rengdamas tas procedūras, iki galo neatliko namų darbų arba norėjo nykstančiai vet gydytojų padermei užtikrinti betn šiokias tokias pajamas (vien kastravimo paslaugos vet gydytojų neišgelbės, juolab, kad pas avis ir ožkas jie apskirtai nelabai važiuoja). Kodėl draudimas kastruoti ne chirurginiais būdais yra nelogiškas, nemotyvuotas ir labiau panašus į nesusipratimą? (Čia nekalbu apie tai, kastruoti ar ne, nes tai priklauso nuo avių augintojo tikslų ir bandos valdymo būdų). Kaip visi autoriai pažymi, neskausmingo kastravimo nėra (išskyrus cheminį, bet jo pasekmės žmonijai gali būti liūdnos - mano išvada). ES kastravimas nėra uždraustas. LR leidžiama kastruoti vieninteliu būdu - chirurginiu, su pilna anestezija(!!!). Jeigu tai tinka šuniukui ir katytei, tai pulkui ėriukų - vargu. Tad šios abi nuostatos kartu sudėjus - kastravimas chirurginiu būdu ir pilna anestezija - sunkiai įgyvendinamos, kai reikia kastruoti, tarkim, 10-50-100 ar daugiau ėriukų per sezoną (todėl ir kyla pagunda jų nesilaikyti). Antra, chirurginis kastravimas atliekamas jau ėriukui paaugus, vad. per patį jo augimą! Trečia, chirurginis kastravimas yra atviras infekcijai, kaip ir bet kuri operacija. Ketvirta, kalbant apie gyvūnų gerovę, mokslininkų yra nustatyta, kad pagal skausmo lygius chirurginis kastravimas yra pats skausmingiausias (!). Antras pagal skausmingmą yra kastravimas gumytėmis, o siekiant sumažinti skausmą, rekomenduojama gumytę dėti pirmąją savaitę po gimimo, bet ne anksčiau kaip po 24 val. Pirmąją savaitę nereikia ir anestezijos, o sudžiūvusi sėklidė švariai nukrenta po 5 sav. Kitas būdas - Burdizzo arba emasculator (angl.) - sutraiškant kraujagysles virš sėklidžių, tačiau kai kada naudojant tokį būdą, kastracija būna nepilna. Kad ėriukas jaustų kuo mažiaus skausmo, šį būdą taip pat reikėtų taikyti pirmąją savaitę po gimimo. Dar mažiau skausmingas už gumytę yra kastravimas naudojant tą emaskulatorių kartu su gymyte: uždedama gumytė ir virš jos emaskulatoriumi sutraiškomos kraujagyslės. Pavyzdžiui, JAV ne pelno organizacija Gyvūnų gerovės institutas (Animal Welfare Institute), kuris, be kita ko, išduoda specialius sertifikatus ūkininkams, nuosekliai besilaikantiems gyvūnų gerovės principų, tiria įvairių šalių praktikas, ir remdamasis mokslininkų išvadomis rekomenduoja tris pastaruosius kastravimo būdus: su gumyte, su emaskulatorium ir su gumyte+emaskulatorium, kuriuos geriausia yra atlikti pirmąją ėriuko savaitę. O chirurginį išvis draudžia. Pirmųjų trijų būdų atveju ėriukas jaučia nepatogumus vidutiniškai 3.5 val. , o chirurginio kastravimo atveju – mažiausiai 8 val. (Animal Welfare Institute - http://www.animalwelfareapproved.org/wp ... ration.pdf) Tikėkimės, kad Maisto ir vet tarnyba, giliau išanalizavusi kastravimo būdus, jų skausmo lygius, šalių patirtis, ekonominę bei praktinę kastravimo būdų puses, į "Procedūras"įtrauks ir kitus būdus. Tarnybos specialistai minėjo, kad Vokietijoje paršeliai kastruojami cheminiu būdu - leidžiami vaistai, slopinantys testosterono gamybą, o jeigu kada nors ES tai taikys ir kitiems mėsiniams, tai greitu laiku, pavalgęs tokios mėsos, žmogus vargu ar benorės pratęsti savo giminę. Tačiau, pasak kai kurių mano rastų šaltinių, šis būdas nėra labai tinkmas naminiams gyvuliams dėl praktinių ir kitų sumetimų. Savo paaiškinime visa tai ir surašysiu, nurodydama ir šaltinius. Galima būtų panašų prašymą su daugiau avių augintojų parašų nusiųsti LR maisto ir vet. tarnybai, kad peržiūrėtų Prodedūras ir įtrauktų mažiau skausmingus kastravimo būdus. Juolab, kad bent jau Utenos vet tarnybos specialistai yra žmonės, kurie klausosi ir išgirsta:), todėl turėkime vilties, kad šitai būdinga ir visai LR maisto ir vet tarnybai Jei turite kokių pasiūlymų, rašykite į AŽ.

Galima dezinfekuoti purškalu prieš segant, gal tada neužsikrėstų. Šiaip mano ėriukams nė karto taip nebuvo, pati ženklinu jau antrus metus. Tiesa, paženklinus ožiuką supūliavo, prieš segdama niekuo nepurškiau. Nusipirkau laikinuosius auskarus (iš Avenos) ir pati juose žymėjausi numerius, kad žinočiau kuris kurios vaikas. Ženklinau dar visai mažus, trims tie auskraira išplyšo, matyt, kažkur nors užskabino. Ir tik vėliau, preiš birželio 1 ženklinu tikraisiais auskarais.