Loreta

Tarpezere: Dantu paradantoze,kuom gydom? Pilo: Net susidomėjau, kaip ten su tais avių dantim Svarbiausi dantys - 4 poros priekinių dantų, pagal juos nustato avies amžių. Iki 1 metų ėriukai turi 4 poras laikinų dantų. 1-2 metais 2 centriniai dantys pasikeičia į nuolatinius. 2-3 metais jau 2 poros (4 dantys) nuolatiniai, 2 poros laikini. 3-4 metais 3 poros nuolatinių, 1 pora laikinų. 4 metų ir vyresnių - 4 poros nuolatinių. Normali avis visus dantis turėtų turėti iki 7 metų amžiaus. Sena avis, kai turi mažiau nei 8 nuolatinius priekinius dantis. Problema, kai nuolatiniai dantys pradeda kristi 3,5-6,6 metų aviai. Tai vyksta dėl periodontinių susirgimų. Užsienyje tokiam avių dantų kritimui yra apibūdinimas "broken mouth". Efektyvaus gydymo nėra.

Aš tik iš jo jau kelinti metai perku mėsinius viščiukus, esu pirkusi ančiukus, dedekles.

Apie helmintus: Šiandien su reikalais užsukau į vet tarnybą, laboratorijoje klausiau, ar plaučių ir kepenų parazitus galima nustatyti iš išmatų. Sakė, kad galima. Paneigė tai, ką man anksčiau yra sakęs vienas vet gyd. ne pirmą kartą įsitikinu, kaip sveika perklausit kelis kartus ir skirtngų žmonių Gal trečias vėl kitaip pasakytų)) Utenoj kiaušinėlių sk. vienam grame nustatyti negali, nėra įrangos, nors gali pasakyti koks užterštumas, nes matosi: mažas, vidut. ar gausus, bet išduodamoj pažymoj tokios grafos nėra. Nors ir būtų negausiai, laboratorijos vet gyd. visvien rekomenduoja dehelmintizuoti kas tris mėnesius (kaip kačiukus ir šuniukus!). Jeigu užterštumas didesnis, ėriukai prasčiau agau - helmintai lėtina augimą.

Dubysa, o pirmas savaites kaip lesinot? Jų vuiršk. sistema juk l. jautri, turbūt tikrai ne nuo bulvių pradėjot? Aš irgi taip juos sšėriau pernai ir užpernai ir panašiai užaugo, tik auginau iki 3 mėn, tai trečią mėn kai kurie pradėjo riebalus kaupti, gal tiems, kuriems nelemta didesniems užaugti, nes gimė mažesni.

http://www.beeflambnz.co.nz/resources/R ... _Guide.pdf Puikiose nuotraukose parodyta, kaip sutvarkyti ėrienos (lamb) ir jautienos (beef) skerdeną didmeniniam pardavimui (kai skerdena sukapojama į kelis stambius gabalus) ir mažmeninei - išpjovos, gabaliukai ir t.t. Jau aiškiau negali būti.

Reguliariai, 2 k. dienoj valom dantis, šepetėliu masažuojam dantenas, kuo nors skalaujam.... O kodėl nusprendie, kad paradontozė? Kraujuoja dantenos, kliba dantys arba krenta? Gal šiaip keičiasi dantys, jeigu jau laikas (po pirmo ėriuko, paskui po antro ir t.t.)?

Jeigu ėringoms, aš galbūt leisiu likus 3-4 sav. iki kergimo (kažkur rašiau, lygtai pusę normos - 2.5 ml, bet reikėtų pasitikslinti), paskui, kaip kažkada man rekomendavo vet gyd, vėl galbūt leisiu prieš ėriavimąsi, tada nereikės leisti ėriukams. Galima tą normą užlašinti ir ant duonos. Jeigu ne seleną/vitE, vis vien ko nors joms duosiu:)

Iš forumiečių pasisakymų amerikiečių ir anglų forumuose daugmaž išsaiškinau, kokio svorio ir amžiaus ėriukus jie parduoda skerdykloms. Skerdyklos yra nusistačiusios standartus (tokį patį visoje šalyje), jeigu ėriukas jų neatitinka moki baudą (jei per dagu lajasu), arba jeigu priduodi per sunkų - gauni tik už standartinį svorį, o viršausnebegauni, todėl peraugusius ėriukus geriau parduoti aukcione. JK, kaip supratau, skerdyklų standartas - 41 kg gyvo svorio (tai 5-6 mėn. amžiaus ėriukas, užaugintas vien ant žolės, išskyrus žiemą, kai jos mažiau, tada gauna kažkokių burokų ir pan., bet taip būna daug trumpiau nei pas mus). Viena forumietė rašė, kad pardavė 39-43 kg svorio, už tuos paildomus kg virš 41 nieko negavo, skerdenos svoris buvo - 16-23 kg (skerdykla pati sveria ir reikia ja tikėti, kai kuriose forumo temose jie aptarinėja, ar visos skerdyklos sąžiningos ir pan.). JAV, kadangi čia ėriukai šeriami vien grūdais, jie užauga mėsingesni, sunkesni ir parduodami apie 60 kg (tikriausiai panašaus amžiaus?). Smulkesnės info apie JAV neradau, bet avininkas parduoda ėriukus irgi panašiai: tik nujunkytus, skerdyklai arba aukcione. Dar radau (neparašyta, JAV ar JK), kad 10 mėn. ėriuko skerdena sveria 27-35 kg, vad gyvo svorio - padauginti iš 2 ir dar plius (išeiga būna mažiau kaip 50 procentų) Pardavimo ėriukų mėsai sistema yra tokia: užaugintus iki reikalaujamo svorio parduodi skerdyklai ir daugiau nesuki galvos, nes toliau ėrieną parduoda pati skerdyklą. Tik nujunkytus parduodi tolesniam auginimui įmonėms ar augintojams, kurie tame specializuojasi arba mėsai (kepa visą ant ugnies). Jeigu ėriukas perauga, parduodi vietiniuose mėsos aukcionuose, kurių tinklas yra visoje šalyje. Pirmadėles avis, jeigu po pirmo ėriavimosi pasirodo netinkamos tolesniam laikymui (ypač jei nemaitina ėriukų, turi nagų puvinį, lieka bergždžia ir pan.), avininkas daug negalvodamas brokuoja (kad bandoj nepaplistų šios savybės), nes ir už pirmadėles avis gerai moka, laikoma beveik ėriena iki 18 mėn. (yra spec pavadinimas tokiai mėsai). Kas augina tik mėsai, laiko visokius mišrūnus (ką su kuo mišrina irgi aptarinėja forume), tik baronas būna grynaveislis: iš mums žinomų - safolkas, tekselis, šarolė, ir kt. veislių. Kas laiko grynaveislius, parduoda ir veislei. Mėsai parduodami ėriukai būna kastruoti, nebent turi nuolatinių musulmonų pirkėjų (tada jų turi būti daug, nes su keliais neprasidės). Forumiečiai rašo, kad nekastruotų avinukų mėsa virš 5 mėn. amžiaus jau gali turėti prieskonį, bet veislė veislei nelygu, kai kurios veislės ir neturi to prieskonio, net jeigu pjaunamas 12 mėn nekastruotas baronas (pvz., Romney veislė). JK avininkai stengiasi kuo racionaliau ir pigiau užauginti ėriukus, temose apie šerimą ir papildus nė karto neaptikau, kad kas nors be laižalų, mineralų, dar duotų kokių ypatingų baltyminių priedų, slėpti ir apsimetinėti jiems nėra prasmės, ne tokia tauta. Ką be grūdų duoda JAV nežinau. Apie kanadiečių vieno ūkio patirtį (krgia Romanovo avis su šarolė ir vėl su šarolė) rašiau lygtai Romanovo temoje - jie žiūri, kad racione būtų 18 proc. baltymų , kaip to pasiekia neklausinėjau. Geriausi jų avinukai užauga iki 50 kg per 100 d. Na, bet mus tikriausiai domina, kaip gauti gerus priesvorius ant žolės. Būtų labai įdomu, jeigu parašytumėt, kokio amžiaus ir svorio pjaunate pardavimui (ne sau). Mes siekiame užauginti iki maždaug 45-50 kg, bet ėriukai bent jau anksčiau tokį svorį pasiekdavo tikrai ne 6 mėn, o 8-10 mėn. Dabar svėriau vieną 5 mėn. ėriuką, gal vidutinį, ne patį geriausią, svėrė - 32 kg - nuo britų atsilieku 10 kg!!! Man trūksta gerų ganyklų ėriukų penėjimui:))) Reikia susirūpinti:) Žinoma, ir bandą reikia visąlaik gerinti. Pasidalinkite savo patirtim, ir patiems bus naudinga.

Tai ir rašo, kad jūsų kraštuose daug sėjama. Reikėtų su kuo nors maišyti, ėriukams grynas ar patiktų?

Arba su duona. Eik jų pasižiūrėti bent kartą dienoj ir duok duonos, tik neperšerk, nes duona joms nesveika. Jeigu jos nė karto neragavusios duonos, iškart nepuls, tada pamėtyk gabaliukus. Jeigu laikai taip, kad gali pagauti (pvz tvarte, tai jau būtų tvartiniu laikotarpiu, aš pasigaunu ir jėga įkišu, kitą kartą ateina pati). Ir taip kasdien. Jei eisi su grūdais (pradėk nuo kokių 100 g vienai aviai, po to didink iki 200 g aviai, daugiau neverta, jei tik prisijaukinimui), kai jos įpras, lėks vien išgirdusios skambant skardinę blėką ar kibirą, iš kurios paduoti, ar pamačiusios plastmasinį kibirą (juo nepaskambinsi, jei avys bus toliau). Tarpežere, kur pirkai skambalį?

Ar kas domėjotės sėjamuoju esparcetu (Onobrychis viciaefolia Scop.)? O gal ir sėjote? http://en.wikipedia.org/wiki/Onobrychis_viciifolia Tai ankštinių šeimos augalas (kaip liucerna, dobilai, žirniai, soja ir t.t.), dirvoje fiksuoja azotą, nors čia nusileidžia liucernai. Gilios šaknys, gerai iš dirvos pasisavina fosforą, daug kitų kt mineralų, yra palyginti baltymingas. Angliškoj Vikipedijoj rašo, kad naudingas ėriukams, nes mažina nematodų (helmintų) kiekį žarnyne. Tinka ganymui, šienavimui, silosui. Neataugina atolo, negalima leisti nuėsti iki šaknų. Gali augti net žvyrynuose/smėlynuose, gali būti auginamas priemoliuose, tik nelabai rūgščiuose. Nemėgsta šlapios dirvos. Neleidžia plisti piktžolėms, todėl galima sėti šalia varpučio, motiejuko. Sėklą parduoda bitininkai - http://www.wilara.lt/lt/140-1391-sejama ... -5-kg.html http://bitininkas.lt/lt/?page_id=1806 Skirtingi šaltiniai apie augimo sląygas rašo įvairiai, tad vien bitininkų aprašymu neapsiribokite, nes tas dirvos tipo spektras daug platesnis, galima eksperimentuoti. Beje, ankštinės kultūros labiau tinka jaunimui auginti ir penėti, nes baltymai skatina augimą, o šiuose augaluose esantys fitoestrogenai mažina suaugusių gyvulių vaisingumą (taip pat ir žmonių). Manoma, kad gamtoje šių augalų misiją yra kontroliuoti populiaciją, nors yra mokslininkų, kurie tai neigia. Bet, yra pastebėta, kad raudonuose dobiluose ganytų avių vaisingumas sumažėja.

Tiems, kas skaitote angliškai: puikūs Kanados Ontarijo procvincijos žū departamenot biuleteniai ūkininkams. Apie avis - temų sąrašas dešiniajame stulpelyje - http://www.omafra.gov.on.ca/english/liv ... html#sheep

Po mėnesio ruošiuosi pas avytes lesiti baroną. Ėmiau internete skaityti ką duoda avims preiš kergimą, kad geriau apsivaisintų. Šiaip gerai suleisti vitE su selenu, bet radau, kad yra užsienyje siūloma nemažai produktų avims ir baronams. Tokie vitaminų ir papildų mišiniai pagerina kiaušinėlio apvaisinimą, apsivaisina daugiau kiaušinėlių, geriau įsitvirtina, gimsta didesni ėriukai ir t.t. ir pan. Tokie vitaminų-papildų mišiniai duodami pašaruose arba sugirdomi 3-4 sav iki kergimo, duodama ir po kergimo, kad geriau įsitvirtintų apvaisintas kiaušinėlis. Vienas iš tokių pavyzdžių (tikriausiai vienas iš šimtų) - http://www.greenscountrystore.co.uk/pre ... min-drench Jo sudėtis (turėsite su kuo palyginti) - http://www.greenscountrystore.co.uk/att ... itAmax.pdf 15-20 ml vienai aviai 3-4 sav. prieš kergimą ir tiek pat - preiš ėriavimąsi. Mano klausimas: ar kas nors ką nors panašaus naudojate? Ar radote ką nors tokio Lietuvoje? Viena ausim girdėjau, kad karvėms yra, deda į miltus. Man siūlo vieną iš tų brangių laižalų avims, 20 kg - 70 lt plius PVM. Sudėtį gausiu. Brangoka. Blogiausiu atveju parsivarysiu ir suleisiu vitE/seleno:)

Gal pravers - "Skirtingos sudėties racionų poveikis ėriavedžių produktyvumui" - http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa ... 5.0.02.ETD

AAntihelmintikų rekomenduojama duoti arba leisti (žiūrint kokių turite) du kartus per metus - prieš išginant į ganyklą (turi ne mažiau kaip 3 dienas pabūti tvarte ir tada jau kirminams išėjus išginti, o tvartą su visais kirminais išvalyti), antrą kartą - rudenį prieš suvarant į tvartus - irgi palaikyti kelias dienas ganykloje, kol išeis kirminai, ir tada suvesti į išvalytą neužterštą tvartą. Ganykloje rekomenduojama į tą pačią vietą vesti tik po 40 d, kad išnyktų parazitai (nors sudėtingesniems parazitams kaip kepenų siurbikės arba daktokauliozės ar kaip ji ten - plaučių parazitai 40 dienų nepakanka, reikia neganyti visą sezoną, susmulkinti žolę ir leisti saulei pasidarbuoti).Taip pat nereikia leisti nuėsti žolės iki pat žemės, nes tada ris nebe žolę, o visokius parazitus. Kalbant apie eringas avis tikriausiai turimas minty selenas su vit E (jie parduodami viename tirpale, atskirai nebūna.).

Apie ėriukų skenavimą, kaip tai atrodo žr prikabuke. Neišmanau šitų dalykų: vienur rašo kompiuterinė tomografija, kitur - skenavimas ultragarsu. Tai tikriausiai tas pats? P.S. Jeigu negalėsite atsidaryti, pabandysiu perrašyti kitaip, nes man rodos, kad čia yra naujesnėj Windows versijoj, gal ne visi turi.

Beje, atrenkant ėriukus veislei pagal atsparumą helmintams, imamas 21 sav. (5 mėn.) ėriuko spyrų mėginys ir skaičiuojama kiek jame yra kiaušinėlių (ang. FEC - Faecal Egg Count). Čia plačiau aprašyta, pagal kokius kriterijus ėriukai atrenkami veislei - http://suffolks.nl/nl/prestatie/suffolk ... -verklaard Nebeversiu, nes tai praktiškai visi tie žingsniai , kuriuos išvardijo EasyRam savinnkia (įdėjau preiš tai): svorį 8, 21 sav svoris, kompiuterinė tomografijos pagalba nustato riebumą ir mėsingumą ir t.t. Yra kompiuterinė programa, kuri atskiria genetines ėriuko savybes nuo aplinkos, šėrimo faktorių. Taigi, ėriukai atrenkami veislei ne iš akies, o dirbant. Įdomu, kaip Šeduvoj?

III d. Atsparumas helmintams: [Šie veisėjai rašo:] Galite gauti duomenis apie visų mūsų avinų helmintų kiaušinėlių skaičius. Vidiniai parazitai gali sumažinti ėriukų augimą 25%, nors jokių matomų klinikinių užkrato požymių gali ir nebūti. Ėriukų imuninė sistema kovoja su kirminais, bet vienų sistema stipresnė, kitų silpnesnė. Atsparumą kirminams galima didinti, jeigu veisiant bus atsižvelgta į helmintų kiaušinėlių skaičių. Skaičiuojama kiek yra nematodų parazitų kiaušinėlių išmatų mėginyje, tada gaunamas infekcijos lygis ir gyvulio atsparumo helmintams ir t.t. [abejoju, ar mūsų laboratorijose tai skaičiuotų: angliškai šis vertinimo procesas skamba taip: „The number of nematode parasite eggs within a dung sample is measured to produce an FEC score that is evaluated to produce FEC EBVs.“] Sukergus su tokiu avinu, kuris labai atsparus helmintams: - geriau auga ėriukai - reikia mažiau antihelmintikų - mažiau kirminų ėriukų išmatose ir mažesnė užsikrėtimo rizika kitoms avims - per ilgą laiką mažiau užkrečiamos ganyklos. - gaunamos ėriavedės su padidintu atsparumu helmintams "Du mūsų EasyRam ūkio 2012 m. gimimo safolkų ėriukai pateko į 0.5% atspariausių helmintams ėriukų iš visos safolkų bandos [turbūt JK?]. Jeigu domitės helmintams atspariomis avimis, atsiųsime jums išsamesnės informacijos apie jų prieauglio atsparumą." * Tai štai, kolegos, pirmyn, gerinkite savo bandas. Savo bandoje galiu pradėti nuo savo barono, kurio kakučių mėginyje pernai nebuvo rasta nė vieno kiaušinėlio. Mėginį noriu pakartoti ir šįmet, gal jau atsirado:) Jei rimčiau, manau, kad kiekvienas turime pradėti nuo savo bandos. Pamėginau susirasti normalių Romanovo avelių – šnipštas. Niekuo negali tikėti, arba pats savo akimis pamatai, kas ir kaip yra auginama ir paskui siūloma „veislei“. Daugumoj atvejų auginama „bele tik“, kaip sako mūsų kraštuos, ir gerai, jeigu parduodama tik mėsai...

II d. Kiekvienas savo bandoje galime po truputį siekti tam tikrų savo avių savybių (tai ne vienų metų darbas), todėl įdomumo dėlei išversiu, kokias savybes turi šio ūkio avys: ] Tekselių motinos palikuonių savybės: • Turi stiprų motinystės instinktą • Lengvai ėriuojasi dėl karkaso formos: negilios krūtinės, plačiai išsidėsčiusių dubens kaulų. • Gerai konvertuoja pašarus į kūno svorį • Ištvermingos ėriavedės – prisitaiko prie įvairių pašarų ir klimato sąlygų • Puiki sveikata – per metus tūkstančio avių ekologinei bandai išleidžiama tik 50 svarų sterlingų vaistams • Mastito ir nagų puvinio atvejai minimalūs, vos pastebėjus tokius atvejus, avys brokuojamos • Po uodega neatsiranda mėšlo kunkuliai • Lengva prižiūrėti. Kokias turi savybes ėriukai, kurių tėvas NZ tekselis: • Labai gajūs – vos gimę stojasi ir jau šokinėja. Labai mažas kritimo procentas. • Puikus kailis ir oda – labai atsparūs atšiauresniame klimate (matyt turimos minty Škotijos aukštikalnės ir pan.) • Atsparūs kirminams, vad. nereikia antihelmintikų • Sparčiai auga • Raumenys išsivysto ankstyvame amžiuje Kokius duomenis jie registruoja: • Gimimo svorį • Ar lengvai ėriuojasi, ėriukų gajumą. • 8 savaičių svorį ~ vertinama ėriukų augimo sparta ankstyvame etape ir ėriavedės pieningumas • ~21 savaitės svorį ~ vertinama augimo sparta ~20 savaičių raumeningumas ir karkaso savybės su ultragarsinių skeneriu ties trečiuoju slanksteliu. [čia yra vaizdas - http://www.easyrams.co.uk/recording/what-do-we-record/] • ~21 savaitės riebumą ~ (žr tą patį vaizdą) • ~ kompiuterinį tomografija ~ 25 geriausi ėriukai skenuojami kasmet, gaunama tikslenės info apie karkaso sudėtį bei mėsos išeigą.

Pasidalinsiu įdomia informaciją apie veislininkystę ir selekciją, gal bus naudinga bent jau bendram išsilavinimui. I d. Vienas anglų avininkystės ūkis „EasyRam“ iš Šropšyro grafystės veisia tokios įdomios kombinacijos avinus – safteksus – safolko ir tekselio mišrūnus. Safolko avys kergiamos su tekselio avinu, vėliau ½ S - ½ T mišrūnės vėl kergiamos su safolko avinu ir gaunamos safteksai S - ¾ safolko ir ¼ tekselio mišrūnai arba ½ S - ½ T mišrūnės vėl kergiamos su tekselių avinu ir gaunami sufteksai T - ¾ tekselio ir ¼ safolko. Šie veisėjai teigia, kad tokie mišrūnai paveldi safolko augimo spartumą ir tekselio mėsingumą. Mišrūnai yra šviesiais tekseliškais veideliais. Avinai reproduktoriai l. geri, tinka maišyti su kitomis veislėmis ar su mišrūnais. Ūkio specializacija ir yra tokių avinų veisimas. Nuotraukos - http://www.easyrams.co.uk/why-easy-rams ... z-sufftex/ Ūkis „EasyRam“ taip pat veisia grynaveislius safolkus ir tekselius su avinais iš N.Zelandijos (atrodo, kad NZ turi puikų šių veislių genofondą). Pvz., safolkų jaunikliai tik gimę greitai stojasi ir ima žįsti (kas šiai veislei nelabai būdinga). Žolė/pašarai ūkyje: Auginami vien ant žolės, išskyrus laikotarpį, kai žolės nėra. Žolės/šieno sudėtis: labai cukringa svidrė / baltieji dobilai, šiek tiek trūkažolės. Nujunkyti ėriukai iki pat paravimo rudenį laikomi tik ant žolės, išskyrus veislei atrinktus avinukus ir ėrytes, kuriuos pasiliekame auginimui, kurie tvartiniu laikotarpiu šeriami [burokais?] ir šienu. Tvartiniu laikotarpiu per dieną jie gauna 5 kg papildomo pašaro. Ėriavimasis vyksta vasarį ir kovą. Šie veisėjai pabrėžia, kad visi jų išveisti ėriukai gerai auga ganydamiesi vien ant žolės ir negaudami jokio papildomo pašaro, išskyrus tada, kai žolės nėra. Jeigu avių ir avinų rezultatai būna prasti ant žolės ir ganymo laikotarpiu prireikia papildomų pašarų, jie brokuojami. Nusipirkus jų avinus jie „nesusitraukia“, o jų palikuonys gerai auga misdami vien žole be jokių koncentratų. Ėriavedžių šėrimas: [žiemą] ėringos avys žiemą šeriamos [mūsų sąlygomis būtų] burokais, šienu ir koncentratais. Kai tik atsiranda žolės, genamos į ganyklą su ėriukais. Kai tik žolės būna pakankamai, papildomų pašarų nebeduodama. Kojos ir nagos: visų avių kojos ir nagos atidžiai apžiūrimos. Paprastai nagų nekerpa [neaiškina kodėl]. Karkasas: ėriavedės yra paveldėjusios iš savo NZ giminaičių smulkius pečius, negilų krūtinkaulį ir krūtinę ir plačiai išsidėsčiusius dubens kaulus, todėl lengvai ėriuojasi. EasyRam ūkio NZ tekselių nuotr – http://www.easyrams.co.uk/why-easy-rams ... nz-texels/ [Nenoriu per daug apkrauti vieno posto, todėl skaidau į tris dalis]

, atsibudo. Parodomasis patikrinimas. Pažeidimų - tik 5,7 proc. O jeigu imtų tikrinti nuo žemės "gražinimo" pradžios?Pvz., kai kuriose šalyse (JAV) tokiems ir panašiems dalykams senaties temrino nėra. http://www.manoukis.lt/?s=15254&m=2&t=40

Tarpežere, nepervertink. Proto visiems užtenka, užsispyrimo - kiekvienam savo srityje irgi. Viskas priklauso nuo pašaukimo, kam esame sutverti, ką mėgstame daryti. Pvz. aplink nelabai turiu su kuo pasikalbėti apie avis:)))) Užkalbinu atvykstančius veterinorius, jie nelabai ką žino, tik bendrus vet dalykus. Visa laimė yra forumas, kur gali plepėti apie tai, kas įdomu. Gal kas galėtumėt prie progos pasidomėti ar Lietuvos vet laboratorijose gali pasakyti bent jau koks yra užkrėtimo lygis - didelis, vidutinis, mažas? Gal jie neturi įrangos, kuri suskaičiuotų 500 ar 1500 kiaušinėlių viename grame?

Čia įdedu info apie helminųt kiaušinėlių skaičių. Ši informacija skirta tik bendrai orientacijai, nes norin geriau suprasti, reikėtų labiau pasigilinti. Kai dariau savo avių išmatų tyrimą, laboratorija išvadose man skaičiaus nepateikė. Dar reikėtų išsiaiškinti, ar nepaiteikia iš tingumo , ar nėra prasmės. Logiška būtų, kad skaičių pateiktų, žinotum, ar jau šerti vaistais, ar ne. "Kirminų kiaušinėlių išmatose skaičius ar lervų skaičius priklauso nuo užkrėstumo lygio. Helmintų kiaušinėlių skaičius viename grame priklauso nuo tokių faktorių kaip išmatų konsistencija ir tūris, gyvulio atsparumo, nėštumo stadijos, laktacijos poveikio ir taip pat nuo to, ar kirminai yra lytiškai subrendę. Galvijų išmatose kiaušinėlių skaičiai mažesni negu avių. Jeigu avis bus neėdusi visą parą, kiaušinėlių skaičius gali išaugti. Dėl apetito stokos kiaušinėlių skaičius gali padidėti 30-40 kartų. Viduriavimas sumažina skaičių. Čia pateikiamas užkrėstumo lygis pagal kiaušinėlių skaičių yra tik bendro pobūdžio orientyras. Nustatant užkrėstumo lygį atsižvelgiama į konkretų parazitą, infekuoto gyvulio amžių, kilmę, kada šertas ir pagal jo ligos istoriją. Avys Laikoma, kad 500 kiaušinėlių viename grame yra pakankamai uakštas skaičius ir gyvulį jau riekia gydyti, kad nebūtų užkrėstos ganyklos ir nepradėtų vystytis ligos. Helmintų rūšis Jaunikliai Vyresnės avys Haemonchus contortus 2,000 2,000 Ostertagia spp. 500 500 Trichostrongylus spp. 500 1,000 Nematodirus spp. 500 >200 Oesophagostomum columbianum 300 1,000 Chabertia ovina 500 1,000 Fasciola hepatica (kepeninė siurbikė) 100 100+ Paramphistomes 500+ Ostertagia spp. ir Nematodirus spp. deda mažai kiaušinėlių ir gyvulys gali smarkiai sunegaluoti, nors kiaušinėlių gali pasirodyti nedaug. Reikia susirūpinti mažu ir vidutiniu helmintų skaičiumi tuomet, kai didelis gyvulių tankis (stocking rate?), kai ir sąlygos palankios epidemijai (šilta, lietūs, drėgna) ir kai yra palankios sąlygos parazitams veistis aplinkoje, pvz., Haemonchus contortus. Retai kada užsikrečiama tik vienu parazitu ir reikia atitinkamai įvertinti mišrios infekcijos poveikį. Visada reikia turėti minty, kad gali būti nesubrendusių parazitų, kurie neatsispindi kiaušinėlių skaičiuje. Tai ypač pasakytina apie Nematodirus, Ostertagia, Chabertia, Fasciola hepatica ir paramphistomes. Dictyocaulus filaria dažnai siejama su mišriom žarnyno infekcijoms aukštikalnėse ir šlaituose. Paimta iš http://www.dpi.nsw.gov.au/agriculture/v ... egg_counts: * Avių parazitai (čia gal ne visi išvardinti, bet bent jau žinosite, kurie žarnyno, kurie plaučių ir pan.): Skrandžio ir žarnyno nematodai: Haemonchus contortus (subrendę ir L4 lervos), H. placei (subrendę), Ostertagia trifurcata (subrendusios ir L4 lervos), Trichostrongylus axei (subrendę ir L4 lervos), T. colubriformis (subrendę ir L4 lervos), Nematodirus filicollis (subrendę ir L4 lervos), Oesophagostomum columbianum (subrendę ir L4 lervos), O. venulosum (subrendę), Chabertia ovina (subrendusios), Trichuris ovis (subrendę), plaučių nematodai: Dictyocaulus filaria (subrendę ir L4 lervos), Protostrongylus rufescens (subrendę ir L4 lervos)." Yra išsamesnis kiaušinėlių skaičiaus aiškinimas pagal užkrėstus organus, bet nebeišversiu, daug teksto – http://www.dpi.nsw.gov.au/agriculture/v ... orm_counts Daugiau medžiagos galima susirasti pagal raktinius žodžius: worm egg cont sheep

Labai ačiū Mikui, kad parekomendavo, dirbti vienas malonumas ir man, ir avelėms Minkštai kerpa, gera spyruoklė. O kiek vargau su replėm vielai karpyti, net nesinori prisiminti!

Mano vyras sukritikavo šią mintį, sako, kad reikia žiūrėti ne peraugusius stagarus, o kas auga žemiau, jeigu pieva gera, žemiau tarp stagarų bus daug žolės.