Loreta

Aktualu ir avims/ožkoms, nors rašo apie karves: http://www.manoukis.lt/?s=15458&m=2&t=24

O amžiaus, svorio joms užteks? Kokia veislė? - Tokios info galima susirasti internete, lietuviškai - Avių augintojų asoc svetainėje. Aš savo ėriavedėms (ne jauniklėms) daviau miežinių grūdų (galima ir avižų) 1 mėn prieš kergimą po 300 g aviai, bet pradėti reikėtų nuo mažiau ir pamažu didinti. Paskui tiek pat duosiu apie 1 mėn, kai bus kartu su baronu.

Nemažai apie tai rašyta forume, tačiau... Pirmiausia, geriau traiškyti grūdai arba "cieli", nes miltai gali užkimšti knygenas, t.y. avių, ožkų skrandis nelabai tam pritaikytas, bet yrak, kas šeria miltais. Antra, kodėl norite duoti avižų? Kokiu tikslu? Juk dabar yra žolės.

Gal bus įdomu bendram išsilavinimui, nors Britų salose viskas kitaip, nei kontinentinėj Europoj: Viename aukcione 21012 m. rugpūčio 1 d. buvo tokios kainos už nujunkytą ėriuką, parduodamą tolesniam auginimui [store lamb] - Veislės pavadinimą ir kainą svarais suprasite visi: Brangiausiai parduoti po £70 už vienos bandos Texel ėriuką (toliau šalia kainos nurodomas savininko arba ūkio pavadinimas). Texel £70, £61 Lintley; £69, £61 Skelgill House; £67.50 High Lovelady Shield; £65 Croft House; £63 Randalholme; £60.50 Fieldgarth; £60 Black House Beltex £68 High Lovelady Shield Suffolk £67 High Lovelady Shield Cheviot £58 Townfoot (Thompson) Mule £56 High Lovelady Shield; £55 Skelgill House; £54 Sanders Close; £53 High Side; £53, £50.50 The Bog Farm Dorset £51.50 Colene Croft Atskiri aukcionai yra veislei, mėsai, tolesniam auginimui. JK ūkninkų forume rašoma, kad kituose aukcionuose parduodama už brangiau, pavasario klimatinės sąlygos buvo sudėtingos, kainos priklauso nuo sezono ir t.t. Čia rasite nuotr, kaip atodo toks aukcionas - viduryje, kaip suprantu, vieno pardavėjo avys. Toliau vienos firmos, kuri rengia aukcionus, nustatytas aukcionų grafikas, kada norintys parduoti turi paduoti paraišką ir pan. - http://www.livestock-sales.co.uk/stock/sheep.html Gal kada nors kas nors iš jūsų užsiimsite tokiais aukcionais ir Lietuvoje?

Šiemet JK sumuštas avių kirpimo rekordas: vienas avių kirpėjas per 9 val. darbo dieną pats vienas nukirpo 537 Romney veislės ėriukus. Avių kirpimo varžybose rungtyniaujama įvairiose kategorijose: pavieniui arba grupėmis; 8, 9 arba 24 val. (tada jau per dieną nukerpama vor ne iki 2 tūkst avių ); moterys, vyrai; pagal veisles, pvz. merinosų ėriukai, vilnos tipą, avių amžių ir dydį. Čia rasite Australijos, NZ ir Pietų Afrikos Respublikos rekordus - 9 val. - http://www.shearingworld.com/records/records9.htm 8 val. - http://www.shearingworld.com/records/records8.htm 1988 m. per 24 val. kirpimo maratoną 2 NZ kirpėjai mašinėle nukirpo 2220 avių. Rašoma, kad prieš tai treniruojasi keletą mėnesių. Kas be ko, greičiausiai iš kirpimo ir gyvena!

Tai vat ir gaila, kai reikia nereikia prišeriu juos vaistais. Iš tiesų reikia atlikinėti tyrimus, o ne automatiškai duoti 4 kartus metuose, kaip man patarė laboratorijoje. Nešiau į laboratorijų kelių avių spyras (daugiau indelių neturėjau, vėliau nešiu daugiau, nes noriu pasižiūrėti, kurios avys turi atsparumą - genetinį (?), įgytą (laikui bėgant ėriavedės, turėjusios helmintų ir negydytos, jį įgyja, arba atsparumą įgyja sveikos avys, kurioms netrūksta jokių meždiagų ir kokybiškų pašarų). Rado Trishostrongylų ir Oesophagostomų - tai apvaliosios kirmėlės, vienos storojoj, kitos plonojoj. Pagal britų patarimą (taip jie pataria tame lankstuke, kurį pridėjau), duosiu vaistų siauro veikimo vien nuo tų parazitų. Tam tinka Levamisolis. Jeigu duoti pelynų ir pan. žaisti, tuomet būtia taikyti ir daug kitų profilaktinių piremonių, kurių yra visa sistema - tai ilgas darbas, ne vienerių metų. Vien pelynai nepadėtų. Helmintai pavojingiausi ėriukams, stabdo pašarų pasisavinimą, augimą, kai jau helmintų būnal. daug atveju gali baigtis mirtimi. Helmintams ypač palankūs šilti drėgni orai, o pas mus tokios vasaros būna vis dažniau.

Gal kas nors girdėjote ar patys turėjote gyvuliams nuo parazitų jau pagamintų natūralių vaistų: pelynų lašų, moliūgų sėklų kažkokių preparatų ir pan.? Sako, kad ekologiniai ūkiai juos naudoja.

Atsirorašau, gal ne taip supratau juoką. Tai vet tarnyba klausė, kam? Manęs irgi klausė kokiam tikslui, sakiau, kad profilaktikai.

Oho, kokia konspiracija! Komercinės paslaptys?

Gal Tarpežere sureagavai į žodį 'pramoninis"? Gal jis čia nelabai ir tinka, gal reikėjo sakyti "prekinė" bandą ar kitaip, nežinau lietuviško žodžio. Angl yra "commercial flock, " o tai reiškia, kad auginama ne veislei, o mėsai. Bandos dydis čia nesvarbu. Stambieji nesidomi, nes jiems nėra kada, ne jie yra tikslinė šio forumo grupė. O be to, kiek man teko patirti ir kiek nujaučiu, daugumoj lietuviai avis augina "po prostomu", pažangia zootechnika nesidomi, gal dėl kalbų nemokėjimo, bet gal labiau dėl to, kad nesuka sau tokiais dalykais galvos . Užauga tie ėirukai ir tiek, arba reikia - grūdų pabėrėi, paauginai dar truputį - ir istorijos pabaiga.

Vienas patikslinimas kalbant apie ėriavedžių dydį: čia buvo kalbama apie pramonines bandas (kai ėriukai auginami mėsai, ir ėriavedės gali būti ir mišrūnės, bet baronai paprastai tik grynaveisliai), bet ne veislines bandas (kai auginami veislei ir visi - ėriavedės ir baronai - yra grynaveisliai, kartkartėmis su išmanymu įliejant kito kraujo).

Bepigu jiems sverti savo avis, kai turi tokias elektronines svarstykles- čia vaizdeliai: https://www.google.lt/search?q=sheep+sc ... 62&bih=817 Ant svarstyklių jas suvaro pagal sistemą, kurios piešinį buvau įdėjusi į, regis, skerdenos temą apie skenavimą.

Kokio amžiaus jaunikles geriausia kergti Iš britų forumo {versta laisvai; jei kas "pagausite" netikslumų (kai ką buvo sunku suprasti), prašau pataisyti]: http://farmingforum.co.uk/forums/showthread.php?t=71543 Dauguma rašo, kad kergia, kai jauniklė užauga 60% (arba 2/3) suaugusios savo veislės avies svorio [taip rekomenduojama]. Konkretus svoris priklauso nuo veislės stambumo. 1. Vienas forumietis rašo, kad jo subrendusi avis (maždaug 3 metų) sveria 80-100, tai pirmą kartą jaunikles kergia 55-60 kg, jos gali būti 7 mėn. amžiaus. 2. Kitas stebisi, kad tokias dideles, nes jis kergia, kai jauniklės pasiekia 40 kg. Jo 3 m. avys sveria 65-68 kg, siekia, kad metinės avys užaugtų iki 50-54 kg, o jaunikles kergia 40 kg svorio. 3. Savo ėrytes kergia 40kg ir daugiau (suaugusios sveria 65 kg) , bet labai svarbu ėringas jaunikles geriau šerti, kad jos dar augtų ėringumo metu! [atskirai tas jaunikles laikant , kaip literatūroje ir rekomenduojama, tačiau ėringų jauniklių šėrimui yra tam tikros taisyklės, kad vaisus neužaugtų per didelis ir kad pirmą kartą lengvai apsiėriuotų – forume apie tai buvo]. 4. Laikosi 2/3 taisyklės. kergia jaunikles nuo 40 kg (subrendusios sveria 60-65kg). pernai kergė lengvesnes ir atsivedė mažiau ėriukų. 5. Dar du rašo, kad kergia 35-38 kg, kad svoris nėra taip svarbu. Svarbiausia, kad pirmą kartą lengvai ėriuotųsi. 6. Naujazelandiečio patarimai (30 metų avininkystėje): Vos 15% NZ ėryčių kergiamos apie 8 mėn. amžiaus. Mano jauniklės apsiėriuoja būdamos 12 mėn. jau beveik 30 metų. Čia kalbu tik apie avis, kurios gauna tik žolės, JK sistemai, kur duodama papildų, rezultatai gali gautis kitokie. Dauguma motininių veislių, kurios pasižymi vaisingumu, pradeda rujoti būdamos gana nedidelio svorio, bet ar jas galima vėliau užauginti tiek, kad likusį jų gyvenimą jų svoris būtų normalus? Čia apibendrinu tyrimų rezultatus ir savo patirtį: 1. Niekada negailėkite kokybiškų pašarų jauniklėms. 2. Nors anksti sukergtos avys suaugusios svers 5 kg mažiau [nei būdinga tai veislei], ekonominė nauda tokį „nuostolį“ gerokai viršys. 3. Ėriavimasis jauname amžiuje neturi JOKIOS įtakos avies ilgaamžiškumui. 4. Kergiamoms ėrytėms BŪTINAI parinkite tokios veislės baroną, kuriai būdingas lengvas ėriavimasis arba nedidelis ėriukų gimimo svoris. 5. Dar niekas nenustatė, kaip ėringų jauniklių organizme vyksta maisto medžiagų pasiskirstymas: kiek gauna dar auganti motina, o kiek – jos vaisius. 6. Skenuokite ėringas jaunikles [kiek nešioja ėriukų] ir pagal tai nustatykite pašarų normą, t.y. nešiojančias dvynukus galima šerti maksimaliai, nebijant, kad jie užaugs per sunkūs, tačiau vieną ėriuką nešiojančias jaunikles reikia šerti labai saikingai. 7. Anksti kergtų jauniklių ėriukai būna vidutiniškai 15% lengvesni už 1-1.5 jauniklių ėriukus, kurie savo ruožtu yra 15% lengvesni už suaugusių avių ėriukus. 8. Todėl dauguma anksti kergtų jauniklių dvynukai trynukai ir pan. svers mažiau nei 3.5 kg, todėl jautriai reaguoja į prastesnius orus, lauko sąlygas [turimas minty ėriavimasis lauko sąlygomis]. 9. Geriausias būdas gauti gerus ėriukų priesvorius, auginant vien ant žolės, - rotuojant ganyklas [pvz., kilnojant?]. 10. Anksti kergtų jauniklių ėriukus patariama anksti nujunkyti, kad jauniklė turėtų galimybę greičiau atsigauti ir paaugti. 11. Kadangi organizmas dar auga, l. svarbu atlikti veiksmingą dehelmintizaciją [helmintai stabdo tiek avių, tiek ėriukų augimą]. 12. LABAI RIZIKINGA KERGTI JAUNIKLES, LENGVESNES NEI 40 KG, JEIGU BE ŽOLĖS/ŠIENO JOS DAUGIAU NIEKO NEGAUNA. [šriftas padidintas nz forumiečio] 13. SUKERGUS JAUNIKLES VIRŠ 45 KG SVORIO GALIMA GAUTI PUIKIŲ REZULTATŲ (jeigu atsižvelgsite į anksčiau išvardintus faktorius). 14. JEIGU BANDOJE LAIKOMOS 8 MĖN. ĖRYTĖS VIRŠ 50 KG, AVININKAS VELTUI ŠVAISTO EKONOMINES GALIMYBES. Kitoje temoje kalbama apie ėriavedžių dydį: Kad ėriukai augtų greitai ir dideli, ėriavedės neturi būti stambios (anksti sukergtos jos viso savo dydžio vėliau ir nepasiekia), nes daug svarbiau yra ne jų dydis, o genetinis tos veislės užtaisas (geri ėriukų priesvoriai, augimo tempas, dydis, kt. savybės). Mažesnes ėriavedes yra pigiau išlaikyti (jos mažiau suėda). Jeigu stambi ėriavedė daug suėda ir atveda sunkesnius, gerai augančius ėriukus, tai labai gerai, bet jeigu ji daugiau suryja, o atveda tokius pat ėriukus, kaip jos lengvesnė sesė, tai jau nuostolis.

Ar kas nors turite tokį "šautuvą" (drenching gun) vaistams, antihelmintikams sugirdyti? - https://www.google.lt/search?q=drenchin ... 60&bih=817 Lietuvoje pirkti nemačiau, mačiau tik pas vienus avininkus. Labai patogu pvz antihelmintikus sugirdyti, tik kad mūsuose, kiek girdjėau, jei tik injekcijoms ir tabletėmis parduodami.

Savišvietai - apie avių enzootinį abortą, dar vadinamą chlamidioze - http://vetzoo.lva.lt/data/vols/2007/37/pdf/bagdonas.pdf

Kalbant apie Minesotą - ten daug šalčiau nei pas mus, ganyklinis laikotarpis irgi l. trumpas. Avininkė, kuri pateikė tokius skaičius - kokia žolė, kiek ėriukų 0,4 ha - juos pagal tokią sistemą užsiaugina l. pigiai. Pagal tokią sistemą pradeda auginti 34 kg svorio ėriukus (nujunkytus, 4 mėn.?) ir užaugina iki 50-50,4 kg svorio. Tokį svorį pasiekia ant svidrės - per 100 d., ant liucernos - per 90 d. Nešeria grūdais, kaip kiti amerikonai, ir jai taip daug pigiau atsieina. Prieš tai net ne vieną, o du kartus tą plotą nusišienauja (pas ją atitinkamai suderintas nujunkymo laikas). Ji teigia, kad šaltuose šiauriniuose regionuose ėriukams reikia specialiai užsėti atskirus plotus "energetiniais" pašarais. Čia visas jos str., pagal pavardę gal rastumėt ir daugiau jos publikacijų, kurias ji mini - http://www.grazeonline.com/gainwograin O rotuoti aš irgi rotuoju, ir ne aš viena. Avis laikau atskirai nuo prieauglio, nes prieauglis turi savo "progamą", o avys savo - ruošiasi priimti baroną. Pernai atitverdavom didesnius plotus, manėm, kad taip bus mažiau vargo. Vienam plote išbūdavo iki 3 sav., bet pasirodė, kad ir ištrypia daugiau, kituose plotuose žolė perauga. Šiemet atitveriam mažesnius plotus, dažniau kilnojam, bet mažesnius plotelius atitverit daug greičiau gaunasi. Kitą pavasarį pamėginsiu greičiau avis pervaryti per ganyklą, kad žolę aprytų (o ne nurytų) ir ji nespėtų peraugti, tuo metu ir ėriukai dar būna nenujunkyti. Kai kur, kur nėra ienių, pamėginti net ir nušienauti, kaip šįmet Mikus padarė - labai anskti pasigamino pašaro.

Manyčiau, kad tai požiūrio reikalas . Tai tikriausiai vien koncentruotais pašarais? Gal ir ispanai irgi panašiai, jeigu rašo, kad jų ėriena ant grūdų užauginta?

Kanopų netikrinau, bet mano ganyklos ant kalniuko, ten lieutas vanduo neužsilaiko. Herpeso protrūkio nespastebėjau, bet radau, kad avys yra nešiotojos, perduoda bizonams (ŠAm), kt. kanopiniams, bet pačios neserga. Ėriukai gimsta be viruso, bet dėl kontakto su suaugusiomis, 5-6 mėn. amžiaus jį jau turi. KAd žmoguiperduotų per batus, rūbus ar pan. - nepastebėta. http://www1.agric.gov.ab.ca/$department ... /agdex4793 - "OHV-2 infection in sheep All sheep should be presumed to be carriers of the OHV-2 virus. It does not cause any disease in sheep. Generally lambs are born virus-free, but by five to six months, almost all of the lambs are carriers. This implies that lambs are infected through contact with the adult members of the flock. The virus is shed primarily in the sheep's nasal and eye secretions and transmitted through either direct or indirect contact. The significance of mechanical transmission (spread of the virus on boots, clothing, vehicles, etc.) is unknown." Gal kituose šaltiniuose būtų aprašyta daugiau niuansų.

Žinoma, yra bendrų zootechnikos, agrotechnikos dalykų, bet vis vien kiekvienas kuriame savo individualią ėriukų auginimo metodiką. Taip daro avininkai visose šalyse ir dalijasi savo atradimais. Viena amerikonė iš Minesotos yra sau paskaičiavusi, kiek vienam ėriukui penėti reikia ganyklos, kad kuo pigiau gautųsi jį užauginti be grūdų: svidrių ganykla 6-8 ėriukų / 0.4 ha 100 dienų liucernos ganykla 8 ėriukų / 0.4 ha 90 dienų Prieš tai šiuos plotus ji dar nusišienauja, tai tas ganyklas tikrai labia racionaliai išnaudoja. Žolė, ten, matyt, vėl kitokia, bet gal kas įžvelgsite tame raciją ir pasinaudosite tokia patirtim. Sau aš daug naršau apie avininkystę, kai tik iškylą koks klausimėlis apie savo ar kitų avis. Kartais (ne visada) įdedu į forumą, nes būna gaila ją suradus vėl paleisti į interneto platybes. Jeigu tame įžvelgsite kokių galimybių, valio, jei ne, telieka nepanaudota, bet būtų įdomiau, jeigu daugiau diskutuotumėt. Tik žinoma, jeigu herpesas ir kanopos laikinai užtemdo horizontą, tai nelabai ką ir matysi... Laikykis, Tarpežere!

Pas britus panašiai su klimatu ir ganyklom. Britams veislininkystėj vienas svarbiausių kriterijų - išvesti avis, kurios lengvai ėriuotųsi lauko sąlygomis. Kad ėriukams reikia paie 10-12 cm aukščio žolės, rašo ir lietuviškoj literatūroj. Ir karvėms panašiai. Taigi tai ne naujiena. Kad avininkystėje esame atsilikę, irgi ne naujiena. Nemanau, kad beprasmiška pasižvalgyti į kitas šalis, nors ir klimatas kitoks. Yra dalykų kuriuos, pasukus galvą, galima prisitaikyti. Juolab, kad mūsuose gerų galvų tikrai yra. Taip juk ir vyksta pažanga:D. Yra paskaičiuota, kad savo pažanga mes atsiliekame nuo Vakarų apie 40-50 metų ir šito atsilikimo neįveikiame jau kelis šimtmečius (labiausiai lemia klimatas, jo teikiamos galimybės žū, o iš to pareina visa kita). Bet negi dėl to dabar sėdėsime žagrę apsikabinę ir liūdėsime , juolab, kad ir informacija, ir technologijos vis lengviau pasiekiamos, tik smegenis pajudinti reikia, eksperimentuoti nedideliuose ploteliuose. Kas nori greitų pinigų ir kuo mažiau apie tas avis tupinėti (jeigu Lietuvoj avininkystėj šie du dalykai išvis įmanomi ), toks žmogus, žinoma, nieko naujo nebandys, bet juk yra ir smalsuolių. Pvz. pas vienus stambius avininkus mačiau užsėtus atskirus plotus ėriukams. Ir ką, sunku buvo tai padaryti? Matyt esmė ne NZelandijos klimate, o tai klasikinė skeptikų ir optimistų, "realistų" ir "idealistų" diskusija

Britai savo forume vėl diskutuoja apie geriausią laiką nujunkyti ir tai tiesiogiai sieja su ėriukų penėjimu (ne šėrimu, jei kas dar painiojate terminus ) : Visi diskusijoje sutaria, kad nujunkymas priklauso nuo to, kiek ganykloje yra žolės - jei daug, tai vėlaiu (mažiau konkurencijos tarp avių ir ėriukų, avys nenuskriaudžia ėriukų), jei mažai - anksčiau. Pasisakiusieji daugiausia kergia lapkričio mėn., balandį atvestus ėriukus nujunko 3-4 mėn, 4 mėn. leidžia avims pailsėti ir lapkritį vėl kergia. Kuo geriau avis pailsėjusi, atsistačiusi, tuo geresnius ėriukus atsiveda, lengviau ėriuojasi ir pan. Vienas kivis (t.y. nzelandietis) dalijasi savo patirtimi su britais apie ėriukų nujunkymą ir penėjimą: [laužtiniuose skliaustuose pastabėlės mano] „Pagrindinis faktorius, padedantis apsispręsti, kada nujunkyti ėriukus, tai pašarų kiekis ir kokybė. Todėl kiekvienais metais nujunkymo laikas gali skirtis [turėkit minty NZ klimatą, gamtą]. Todėl kiekvieną sezoną tai vyksta skirtingai, nes svarbiausias tikslas – maksimaliai padidinti ėriukų augimą pasinaudojant tuo, ką tais metais siūlo gamta. Kai pašaro maža, t.y. kai ganyklose žolės yra mažiau nei 1200 kg sausos masės/ha ( žolės aukštis - 2,5 cm), reikia kuo skubiau nujunkyti, kadangi avys konkuruoja su ėriukais, kurių augimas gali sulėtėti. [Kaip suprantu, jau atskyrus], ėriukai aplink save turi didesnį plotą [trumpesnės žolės, kad nereiktų toli jos ieškoti]. Lietingais metais, kai ganyklose auga daug žolės, svarbiausias tada klausimas – žolės kokybė ėriukams. Kai visos žolių rūšys (išskyrus motiejukus) perauga 25 dienas, jų suvirškinamumas smarkiai krinta tiek, kad ėriukų augimas gali sumažėti iki mažiau nei 80 g per dieną, o jeigu toje pačioje ganykloje žolė yra 20 dienų, ėriukai gali užaugti daugiau nei 300 g/dieną. Avys gali ėsti žemesnės kokybės žolę ir atgauti svorį [po žindymo], bet ėriukai žolės kokybei yra labai jautrūs. Niekada neleiskite žolei užaugti daugiau 10 cm aukščio. Tais metais nujunkome vėlai ir stengiamės kiek įmanoma daugiau nuganyti, nes žolė perauga. Rotacinis plotų nuganymas [atskirais plotais] yra pati geriausia sistema, nes taip lengviau kontroliuoti žolės kokybę. Teorija, kad ganyklai reikia leisti atsisėti [žolei leisti subrandinti sėklą?] yra visiška nesąmonė. Avims pačios produktyviausios, turtingos dobiliena ir geriausiomis daugiametėmis žolėmis, ganyklos yra tos, kurios palaikomos vegetacinės būklės, t.y. kai neleidžiama subrandinti sėklų, nebent retkarčiais nušienaujama šienui/silosui. Pastarąjį atvejį sureguliuoti sudėtingiau.“ Diskusija yra čia, ji dar tęsiasi, bet šis kivio pasisakymas man labiausiai pamokantis - http://farmingforum.co.uk/forums/showthread.php?t=71427 Priminimas sau (dar ir dar kartą) - reikia užsisėti atskirus plotus ėriukų penėjimui! : , antraip nieko nebus Taip pat reikia pasukti galvą, kaip pasiekti, kad ėriukai gautų tik 20 d. amžiaus žolę (gal taip tik N. Zelandijoje?, jeigu į tą patį plotą dėl helmintų profilaktikos rekomenduojama vesti ne anksčiau nei po 40 d.. Užsiimti "moksliniais" stebėjimais savo ganykloje ir stebėti kaip greitai auga žolė?

Būn, kad šiene žemės grumstų pasitaiko, bet man atrodo, kad nešant šieną jis išsikedena ir bent jau akmenukia gla išbyra? Vet gydytojas man pasakojo, kad karvių dantys labai skiriasi pagal tai, kur ganomos - arčiau kelio (kur daugiau smėlio) ar ne. Kur arčiau kelio, būna labiau sudilę.

Užvedėt ant kelio tai tikrai

Pilo, kad jau nustatėte "diagnozę", ir aš panaršiau pagal tą terminą. Supratau, kad ne visos dantų problemos yra periodontitas. Kažkur radau, kad jeigu tai periodontitas, pirmiausia iškrenta vidurinė dantų pora. Jeigu priekinių dantų nėra, avis gali kramtyti pašarą su krūminiais, bet tada jai sunku ėsti trumpą žolę, gali tik aukštą. Radau britų ūkininkų forume diskusiją apie avių dantis - http://farmingforum.co.uk/forums/showth ... p?p=743432 Trumpai: Vienas forumietis skundžiasi, kad anksčiau daug turėjo avių su dantų problemom ir pastebėjo, kad jos visos yra pirktos iš vienos bandos, o kai nustojo iš ten pirkę, nuosavoj bandoj tokių avių sumažėjo. Kitų pasisakymai: *Tokias avis iškart brokuoja, kad neturėtų jos palikuonių ir problema bandoje pamažu išnyko. * Kadangi duodam laižalų [juos avys ir pakramto], su klibančiais dantimis avių nelaikom, kad neišsilaužytų. * Jeigu dantys kliba ar yra ne visi, tada išraunami visi priekiniai, kad su priekiniais avis nevargtų ir kramtytų pašarą su krūminiais. * Dantų problema gali kilti dėl seleno ir kobalto trūkumo. Išbarstėme ganykloje ir avių dantys susitvarkė. [sheepandgoat.com taip pat radau, kai tai dėl seleno trūkumo] Dantų piešiniai psl apačioje - http://www.cals.ncsu.edu/an_sci/extensi ... pfacts.htm Moksliniuose tyrimuose, kurių radau ne vieną, tyrinėjamos bakterijos, bet vieno konkretaus atsakymo neduoda. Periodontitas susijęs su mikroflora, su susidarančiom apnašom ant dantų. Gal avims galima pabandyti duoti gerųjų bakterijų? Tikrai nepakenks. Arba gydyti kaip žmogų, nes ir mums būdinga ši liga. Nežinau ar tai susiję, bet papasakosiu: preiš duag metų nusipirkau veislinį šuniuką. Dar jaunam ėmė ant dantų susidaryti apnašos (jauas šuo, o dantys gelsvi). Vienas žinovas pamatęs iškart pasakė - duokti jam pomidorų sulčių. Davėm ir praėjo, daugiau nereikėjo. Rūgščių ar kitokių medžiagų balansas?

Gal jūs nieko prieš, kad avių dantims sukūriau atsikirą temą, kurioje galėsime konkrečiau pabėdavoti:)