Loreta

Mūsų tvartas senas rąstinis, dabar viduj, ačiū Dievui, -4 C, nes yra dar karvutė - pagrindinis mūsų "radiatorius". POrie -4 viena avytė ėriavosi ir avinukai puikiausiai laikėsi. Šiaip į tvartą įsivedame tik tas, kurios turi greitai gėriuotis, o kitas laikome klojime - virš galvos joms padarėme lentų lubas, apkrovėme šienu, sienas irgi storai senu šienu apdėjome. Svarbiausia - užuovėja, kad nebūtų skersvėjų ir laiku įsivesti ėriavedes kur šilčiau. O kada jos atsives maždaug žinome, nes skolinamės baroną liepos mėnesiui, visos atsiveda gruodį (tada dar nebuvo taip šalta). Skaičiau, kad vasarą sukergtos avytės geriausiai veda, atsiveda po daugiau ir stipresnius avinukus. Be to šieno mažiau reikia - maži kiek gi jo suėda, o jau 5 mėnesių - į ganyklą.

ką reiškia "mažažemis"? Žiūrint kokioj parapijoj. Žemaitijos "mažažemis" Rytų Aukštaitijoj gal bus visai neblogu jaunikiu laikomas! Mes turime 9 ha nuosavos, 5 ha nuomojamės iš šįmet nuomosimės daugiau. Laikome avis.

Gyvenant kaime galima ir amatais ar verslu užsiimti, gal dar iš kokių nors pajamų. Pavasarį vis vien, manua, niekas neištveria nagų į žemę nesukišęs, bent jau daržui/darželiui, medeliui ar šiaip kam

Vaje, kaip gaila! Atsidaryk ozkos.lt, ten vyksta diskusijos apie ožkų auginimą, dalyvauja ir labiau prityrę ožkininkai.

Jeigu neparijęs, bliauna, bet, jeigu nepastebėsite, gali nebebliauti dėl nusilpimo. Galima avytei ir šiaip duoti pastirpinimui, pvz., avižų grūdų, vitaminų, kaulamilčių (t.y. fosfato, reikia trupučio aliejaus, kad geriau įsisavintų) (kaip ir visos motinos, per nėštumą netenka daug kalcio). Grūdus, burokus, šieną ėriukai pradeda knebinėti nuo 1 mėn. amžiaus. Iki tol - karvės ar ožkos pieno. Aš pradėjau girdyti kas 5 kartus dienoj (kas 4 val., naktį keltis nebūtina), vėliau 4 kartus, o dabar , kai jiems virš mėn. - 3 kartus. Pradėjau gal irgi nuo 30 mln. po to labai greitai - 50 ml, vėliau didinau. Virš mėnėsio išgeria ir iki 300 ml, kaip koks ėriukas. Plius tarkuoti burokai ar morkos, traiškyti grūdai. Man vet gydytojas išaiškino, kad skrandžio vystymąsi labia gerai stimuliuoja traiškyti grūdai, kurių gyvuliams pas mus dar negamina, pvz., avižiniai dribsniai. Duodu mažyliams po truputį, slėpdama nuo motinų, kad neatimtų , nes gyvulių avižiniasi dribsniais juk neprišersi.

Jaučiu sujudimą. Labai sveika tendencija Nagi įsteikite kokį veikliųjų viengungių ūkininkų klubą ir visoms miestietėms bus aišku kur kreiptis, arba kaimo-miesto pažinčių svetainę ... Aš rimtai

O, prшsiminiau dar porą vilniečių, ištekėjusių už kaimiečių vyrų ir laimingai gyvenančių kaime!

labai gerai parašėte. ir sutapk man, kad abi merginos turi bent 30 metų... O jei rimčiau, tai bent jau man pasirodė labai didelis skirtumas tarp 22-27 ir 27-xx metų amžiaus merginų. Turiu omeny pasaulėžiūrą, vertybių sistemą ir pan. Nežinau, kaip reikėtų susirasti/išsirinkti gyvenimo draugę, jei taip atsitiktų. Bet gal čia dėl to, kad aš senstu.. Širdies reikaluose niekas niekada nesensta:) Labai svarbu ar žmogus suaugęs dvasine prasme (juk gali tap ir nesuaugti iki pat senatvės), ar pasiruošęs santykiams

Kiek žinau, veisles kuria kergiant skirtingų veislių gyvulius, taip pat veislei pastiprinti vis turi įmaišyti kitos veislės kraujo. Kartais rezutlatai džiugina, o kartais ne.

Dėl merginų nesutinku! Mano viena pažįstama vilnietė nuo gimimo antrą Kalėdų dieną ištekėjo už savo bendraamžio ūkininko (jiems abiems apie 30 m.), gyvens kaime. Kita pažįstama vilnietė irgi draugauja su kaime gyvenančiu vyruku, užsiimančiu amatais. Jiems irgi plius 30. Gal reikia labiau subrendusių, atsakingų merginų ieškot? Mieste per daug laisvų merginų, o kaime - vaikinų.

Aš tai skaičiau, kad Romanovų primaišo. Gal geriausia klausti, kas laiko veislines bandas, kaip ir ką atrenka, jeigu tai labai domina. Jų sąrašas yra čia http://www.aviuaugintojai.lt/index.php? ... iu-sarasas

Kvailų klausimų nebūna, tik kvaili atsakymai O gal safolkas per geras, kad maišyti su Romanovų. Sako, Romanovų pagerina mėsos skonį, įmaišo. Aš maišiau Romanovų su baltom lietuviškom, dabar žiūrėsiu. Tik man rodos, kad neteisingai padariua: turėjo būti lietuviškos avytės ir ROmanovų avinas. Apie veislininkystę nieko neišmanau

Patyrimas ateis ūkininkaujant. Aš irgi į kaimą atvažiavau be jokios patirties, vaikystėje net katytės ar šuniuko nesu turėjusi. O dabar, po trejų metų, patarinėju čia visiems kaip didžiausia žinovė

Variantų yra begalės, priklauso nuo Jūsų poreikių, polinkių ir aplinkybių. Vargu ar kaime praturtėsite, nebent būtumėte stambi ūkininkė, ūkninkautumėte gerose žemėse. Iškart sau "algos" neužsidirbsite, kursitės pamažu, žiūrėkite, bandykite, koks ūkis Jums labiau "kimba" prie širdies, iš to Jums lengviau ir seksis pragyventi. Yra kas ir iš amatų sugeba pragyventi, pvz., gamina brangias skrynias, kurias perka užsieniečiai. Be ES išmokų niekaip neišsisuksite, todėl žiūrėkite, kokia Kaimo plėtros programa Jums labiau tiks (jau gal greitai ir deklaruoti ūkį bus glaima, pradės ko gero anksčiau ne pernai) - aipe tai sužinosite seniūnijoe, dabar ir žmonių ten mažiau, klauskite. Pvz, mudu su vyru (mums beveik po 50 m.) gyvename labai kukliai, vaikai užaugę, mūsų ūkelis natūrinis - maisto praktiškai neperkam, užsiauginam sau ir truputį draugam (perkam tik druską, cukrų, kavą, arbatą, miltus, žuvį, duoną (ją kitais metais kepsime patys), ir pan.), laikom netoli 10 avių (be prieauglio), karvę, kumelę, vištų, ančių, bet toks įvairiapusis ūkis yra labai neracionalus, toks gali būti tik savo malonumui. Gaunu per metus dar porą honorarų (jie tikrai nedideli) už išverstas knygas - tai didelė pagalba, bet šiuos pinigėlisu irgi sukišam į ūkį ))). Be ES išmokų būtų sudėtinga ūkininkauti. Pradėjome kaime nuo nulio prieš trejetą metų, turėjom susipirkti padargus, įsigijom gyvulių. Jūs turite vaikų, Jums kitaip. Man rodos, kad labai svarbu požiūris. Man gyvenimas kaime yra mano pasirinkimas, pasirinkau jį kaip gyvenimo būdą. Kitam žemės ūkis yra verslas pinigams užsidirbti (girdėjau epr TV taip sakant vieną stambų ūkininką iš Žemaitijos), ir tam pasiekti reikia kitko. Bet kaime gyvenimas tikrai gali būti labai ekonomiškas.

Man paukštininkas gyvena netoli Utenos Ukmergės kryptim, tai teks Jums pasiieškoti arčiau

Tai kokiame Jūsų rajone, ar mano rekomendacija Jums padės?

Jo, aš irgi pabėgau iš miesto, nes mieste žmogės gyvena kaip įkaitai, vergai: savanaudžių ir nelabai protingų vietos politikų, viršininkų ir viršininkėlių, dujotiekininkų, vandentiekininkų, naftininkų, Akropolininkų, ir t.t. Visi spaudžia tą miestietį į kampą, bando iš jo išspausti paskutinį skatiką, nepalikdami jokio pasirirnkimo. Kartą važiuodama rytą į darbą (turėjau gerą) troleibusu prasėdėjau kamštyje valandą, tada pradėjau mastyti, akd vakare grįždama iš darbo rpasėdesiu dar valandą, ir kas tada lieka iš mano gyvenimo, ką aš gyvenime veikiu. Tada ir apsigalvojau viską mesti ir važiuot ten, kur laisvė , žinoma, sąlyginė. Dar ta laisvė priklauso nuo kiekvieno mūsų supratimo ir poreikių

Jeigu gyventumėt Utenos r. ar aplink, patarčiau. Kaimiškos, t.y. išperėtos ir laikomos tradiciškai, žiemą kiaušinių nededa, tik vasarą (gal pas kitus kitaip?), bet užtat peri. O pirktos iš geresnių ir prastesnių paukštynų deda paer žiemą, jei pakankamai šviesos ir ne per šalta tvarte, bet užtat neperi, nebeturi to instinkto, nebent atsitiktinė kokia.

Laikau avis antri metai. Dabar turiu 4 Romanovų ir dvi nemažas baltas (gal šiurkščiavilnes?) ėriavedes, dar dvi jaunikles mišrūnes (Romanovų ir tų baltų mišrūnes). Labai nesiplėsime (dar turime ožką, karvę ir kumelę), bet gal laikysime 12 ėriavedžių, kad ir tas išmokėles po 48 lt gautumėm, jei jau avis laikome. Galvojame savo ėriavedžių užsiauginti, bet tai gana ilgai trunka, gal ir nusipirksime dar porą trejetą. Barono nelaikome, skolinamės. Aplink turime labai gerų. Turiu pora klausimų: 1. Iki kokio maždaug amžiaus laikote ėriavedes, kaip ir kuo jas pakeičiate? Savomis ir perkate? 2. Ar kas nors laikote lietuviškas veisles (juodagalves ar šiurkščiavilnes) dėl papildomų išmokų? Ar skani jų mėsa, ar labai šiurkšti vilna?

Mes nerišam.Kol kas su avimis kartu elektriniam piemeny ganosi.Tik toks pastebėjimas ,kad ožkos žymiai gudresnės už avis,o avys klauso ožkų,bet avys krūmų nelabai graužia,o ožkom tai labai patinka tai kartu ir ganosi.Namie turi atskirą tvartuką.Ožkoms ten yra tokie paaukštinimai palei sienas ,jos mėgsta truputi aukščiau palipti.Kol kas melžiamų nėra ,bet laukiasi 4 .Ožiukų mažų nemačiusi dar ,nežinau kaip seksis auginti.Turime 2 baltas vieną juodą ,kuri visus be išimties sutvarko ir į vietą pastato.Pati tai 4 dienas su piemeniu kovojo ,bandė net graužti.,nu paskui pasidavė,bet su žmonėmis tai draugiška be galo ,tik labai smalsi,osu savo draugėm ir avim tai tik tiek kad jai viskas kas skaniausia turi jai atitekti ir dėmesys tai irgi jai -pavydi jei kitas kalbini.Turim 1labai gražią-sidabro spalvos irgi jauki ir laukiasi. O mane kaimynai iškart įspėjo, kad ožkos su avytėm nedraugauja, ožka bado avytes. Bet kai laisvai laksto, gal ožka ir nebelenda prie jų?

Gera skaityti, kad tėveliai taip rūpinasi savo atžalomis! Šiais laikais tėvų autoritetą reikia įtvirtinti iš naujo. Kaip rašiau anksčiau, Vakarų visuomenėje (kultūriškai mes jai priklausome) horizontalieji ryšiai (tarp bendraamžių) yra beveik išstūmę vertikaliuosius ryšius (tarp kartų): paaugliai daugiau laiko praleidžia su bendraamžiais, autoritetus renkasi iš jų tarpo, taip pat tarp neaiškios kilmės ir paskirties pop žvaigdžių, tai silpnina visuomenę, ją dezorientuoja (pamatinės vertybės keičiamos pseudo vertybėmis), destabilizuoja. Tėvui iš naujo reikia įtvirtinti savo autoritetą (su mamom yra truputį kitaip), todėl gera skaityti jūsų ginčią , kad jums rūpi. Tik atminkit, kad tas rūpestis turi reikštis per jūsų buvimą, bendravimą su vaiku. (Atsiprašau, kad kalbu kaip profesorius ), bet kalbu ir iš savo asmeninės vaikystės patirties) Jei kas turite žiemą laiko ir noro, yra nuostabi garsaus italų psicho analitiko knyga apie Tėvą kaip reiškinį. Galite pasiskolinti iš bibliotekos, o gal dar ir pirkti rastumėte, nes greitai jos neperskaitytise, vietom gali būti ir sunkesnė, vietom vertimas sunkus, bet norint įveiksite, nes labai įdomu. Zoja Luigi Tėvas: istorinė, psichologinė ir kultūrinė perspektyva Psichologija, sociologija 2006 Lietuvių kalba Leidėjas "Ciklonas", 350 psl., 15x20, minkšti viršeliai, ISBN: 9955497777 Ieškokite per Google

O ar jas prie krūmų rišat ar aptveriate? Mes labia bijome, kad neužsikabintų ir nepasikartų, nes ožkos tokiu sugebėjimu labai garsėja. Ir visos 6 ožkos melžiamos?

Našlaitukui reikia savo bandos, nes avys, kaip ir daugumas kitų gyvuliukų, yra bandos gyvūnai, todėl būtų nelabai žmoniška jį atskirti ir duoti vaikams žaisti. Manau, kad tai labai vartotojiškas ir gal net, sakyčiau, šiek tiek neatsakingas požiūris gyvūno ir savo vaikų atžvilgiu. Daugiau žalos savo vaikams padarysite, skiepydami jiems tokį požiūrį, nei naudos. Ar ne geriau būtų įsigyti avelę su ėriukais ir mokyti savo vaikus jais rūpintis, taip užaugs rūpestingi, mylintys ir ne vartotojai na gal ne taip gerai suprantamai parasiau vaikas ji netasytu o sertu girdytu ir pan. o del bandos instinkto net nepagalvojau. Gal skaitėte, kad Anglijoje, kur visi be galo myli visus gyvnūnus, nustatyta, jog net šunys (tai labai socialus gyvūnas) serga depresija, nes šeimininkams išėjsu didesnę dienos dalį jie lieka namuose vieni. Auklėjimo požiūriu Jūsų vaikams būtų daug prasmingiau matyti ėriuką su mamyte. Avytės tikrai nereiklios, jeigu tik turite vietos ir šieno. Tik jeigu vaikai labai prisiriš prie ėriukų (vardų geriausia neduoti), gali būti sudėtinga su pjovimu, kai ateis laikas. Nors tai ir gera, natūrali gyvenimo mokykla.

Našlaitukui reikia savo bandos, nes avys, kaip ir daugumas kitų gyvuliukų, yra bandos gyvūnai, todėl būtų nelabai žmoniška jį atskirti ir duoti vaikams žaisti. Manau, kad tai labai vartotojiškas ir gal net, sakyčiau, šiek tiek neatsakingas požiūris gyvūno ir savo vaikų atžvilgiu. Daugiau žalos savo vaikams padarysite, skiepydami jiems tokį požiūrį, nei naudos. Ar ne geriau būtų įsigyti avelę su ėriukais ir mokyti savo vaikus jais rūpintis, taip užaugs rūpestingi, mylintys ir ne vartotojai

Savo avytes laikome aptvėrę el. piemeniu, tai nepareina. Tik pirmą kartą suleisti į tokį aptvarą reikia nukirpus vilną ir aptvare valandą kitą palaikyti pririštas vedles avis, kad visi nerautų atgal per vielas. Tai didelis patogumas, tik nemažai laiko užima (pusdienį), kai reikia viską suvynioti ir perkleti į šviežią ganyklą, bet po to trejetą savaičų vėl ramu (tai priklauso nuo avių skaičiaus ir aptverto ploto).