Loreta

Mums tas pats: vasarą neturėjome kur pieno dėti, o kai prireikė ėriukus girdyti, ir karvė, ir ožka užtrūkusios, todėl perkam pieną iš kaimynų, ką darysi.

Nuostabu!

taiva ta bobute vienam puslapi raso vienaip kitame jau kitaip ir suprask ja kaip nori. as saviskem duodu pacios avies pieno pamelsto kolkas ramu . Aš irgi tai pamačiau jos knygutėse. O dar turiu ir ankstesnį jos "Avių ūkio" leidimą, kuris šiek tiek platesnis, gal ir geresnis, tai ten vėl kitaip... Taip ir norisi jos paklausti, tai kuris gi variantas yra tikrasis!!!

Ir kalbos nėra apie jokius pykimus , tik bandau visiems išaiškinti, kaip kaime gera

O B. Zapasnikienė savo knygelėje "Avių ūkis" rekomenduoja. Na, ji ne viską ten tose savo monografijose tiksliai rašo, šiek tiek išsiblaškiusi ši mokslininkė. Bet gal nie nelabai gerai ėriukui ne iki tokio laipsnio, kad jis imtų ir nugaištų?

Kad vaikas galėtų atsirinkti, pirma jis turi iš tėvų gauti pamatinius dalykus, kuriais remdamasis jis ir rinksis. Vaikystėje ir pauglystėje vaikas renkasi tikrindamasis pagal tėvus. Tai elementari pedagogika, kaip du kart du, nežiani, kaip dar aiškiau tai išaiškinti. Tėvai patarėjai būna tik suagusiam vaikui. Ką matai tupėdamas tundroje ir "matydamas karvės rurą" priklauso nuo paties žmogaus matymo lauko: jeigu tas matymo laukas siauras, tai tada matai tik uodegą. Bet gali matyti žymiai daugiau, bet čia jau pereiname į metafiziką, prie dvasinių dalykų, gyvenimo patirties, išminties ir t.t. Gal čia bėda, o ne tundroje ir karvės uodegoj? Uzrisam karvei ant uodegos gelyte ir pasaulis isgrazeja .Bet jei vaikas nori mokytis prancuzu ,o kaimo mokykleleje nera tokios kalbos, tai jau problema . Vaidaij, aš gi ir rašiau, kad tai dvasiniai dalykai, metafizika - labai teisingai parašėte su ta gėlyte Gyvenimas yra gražus, net ir vaikštant paskui karvės uodegą, nesvarbu kokiame akių lygyje tau ta uodega Prancūzų - labai gerai, man po anglų (aš esu anglistė ir anglofilė, t.y. anglų kultūros gerbėja) tai pati nuostabiausia kalba, tiesa, šalia italų ir ispanų Jeigu Jūs gyvenote didmiestyje, tai gal žinote, ką reiškia po mokyklos vežioti savo vaiką po būrelius per visą miestą, ką reikšia, kai jis grįžta į namus, o namie nieko nėra (aš užaugau su buto raktu ant kaklo). Mano pažįstami parapijiečiai gyvena kaime, o visus savo tris vaikus vežiojo į Uteną į visokiausius būrelius: muzikos, keramikos, dailės ir t.t. Nematau jokio skirtumo. Tai mūsų parapijos šviesuliukai. Kiti vaikai, kurių tėvai negali arba nenori taip vežioti vaikų (jie negalėtų arba nenorėtų vežioti ir gyvendami mieste), duokdie, kad visko išmoktų tai, ko juos moko mokykloje. Kaimo mokytojai labai normalūs, čia vėlgi niekaip negali sakyti, kad mieste geresni, o kaime prastesni. Kaimo mokyklose yra savi, ir dargi labai dideli, privalumai. Remdamasi savo gyvenimo patirtimi (nugyvenau jau pusę amžiaus), viskas galiausiai susiveda į vertybes, o ne į turinį - nuo vertybių viskas prasideda, vertybėmis viskas ir baigiasi. Aš apie tai

Miltelius juk davėte ištirpdytus vandenyje? Pieno miltelius vandeny irgi galima duoti, gal šiaip kas buvo. Gal avytė pernakt jį netyčia sumindžiojo, būna ir taip. Būna, kad jei laikote kartu su kitom, kitos sumindžioja.

Kad vaikas galėtų atsirinkti, pirma jis turi iš tėvų gauti pamatinius dalykus, kuriais remdamasis jis ir rinksis. Vaikystėje ir pauglystėje vaikas renkasi tikrindamasis pagal tėvus. Tai elementari pedagogika, kaip du kart du, nežiani, kaip dar aiškiau tai išaiškinti. Tėvai patarėjai būna tik suagusiam vaikui. Ką matai tupėdamas tundroje ir "matydamas karvės rurą" priklauso nuo paties žmogaus matymo lauko: jeigu tas matymo laukas siauras, tai tada matai tik uodegą. Bet gali matyti žymiai daugiau, bet čia jau pereiname į metafiziką, prie dvasinių dalykų, gyvenimo patirties, išminties ir t.t. Gal čia bėda, o ne tundroje ir karvės uodegoj?

O tu vitaminu sulašinat ir suleidžiat tik vieną kartą ar kurį laiką?

Turėkite minty, kad miestelis ir kaimas skiriasi kaip dangus ir žemė. Aš pati gimiau ir užaugau didmiesty, vaiką užauginau didmiesty, jau penkti metai gyvenu kaime ir baisiai pavydžiu kaimo vaikams, kad jie nuo vaikystės gyvena kaime. Svarbiausia ne kinas, ne pramogos, o tai, ką nuo vaiksytės gauni iš tėvų.

O aš manau, kad kaime daugiausiai laimi vaikai! Del to tiek daug miestiečių bėga į kaimą būtent tam, kad čia savo vaikus augintų. Žinoma, nereikia sėdėti išsižiojus, visokias ekstra atvejais reikia pasirūpinti iš anksto. Tai bus pasiruosta tokiais atvejais ,del to nematau problemu, bet kaip vaikui padaro namu darbus ir ka sedam i masina ir vezame pas draugus ,kad nesulauketu problema nuo pirmadienio iki penktadienio. Su savaitgaliu nematau problemu. Vaikai tikrai nesulaukės, juolab, kad kaip supratau, jų yra ne vienas. Jeigu gaus visokių darbų darbelių pagal amžių, dirbs kartu su tėvais, tai tik stiprins šeimą, tėvai geriau pažins savo vaikus, būsite super šeima. Tų vadinamųjų horizontaliųjų ryšių (su bendraamžiais) vaikams mūsų laikais per daug, tiksliau sakant, tik jie yra belikę. Ko vaikams trūksta - tai vertikaliųjų ryšių, t.y. su tėvais, seneliais. Kad pamaitinate, nuvežate, parvežate, tai dar ne viskas, tai iš tiesų, dar nieko nereiškia, tai tik "paslaugos". Reikia bendravimo, reikia perteikti savo gyvenimišką patirtį, tai ką mokate, tai, ką mastote apie pasaulį, apie gyvenimą. Su vaiku reikia BŪTI, jis turi kartu dirbti, juolab kaime. Mieste vaikai tokios galimybės nebeturi. Lavinkit savo vaikus, imkite juos visur kartu, pasakokite jiems apie save, savo vaikystę ir t.t. Štai čia tikrasis šeimos gyvenimas. Vaikus gyvenimui ruošiate jūs, o ne ne mokykla, ir tikrai ne kaimynų vaikai. Vaikystė, paauglystė šalia tėvo ir mamos - tai pastiprinimas visam likusiam gyvenimui. Permąstykite savo santykį su vaikais.

Seni paltai - tai labai gerai, daug kam. Man savo senų paltų draugai iš miesto privežė, kaip ir viso kito, nes ūkyje labai visko prireikia.

O aš manau, kad kaime daugiausiai laimi vaikai! Del to tiek daug miestiečių bėga į kaimą būtent tam, kad čia savo vaikus augintų. Žinoma, nereikia sėdėti išsižiojus, visokias ekstra atvejais reikia pasirūpinti iš anksto.

Ar iškasta žemėje, ar pastatyta ant žemės? Kai žemėje, tai, jei iš sienos būna iš akmenų sumūrytos, vėliau statant, išbetonuotos. Mano draugai ir dabar neseniai seną rūsį susitvarkė - jame sienos iš akmenų. Iš rūsio išeinančią ventiliacijos angą per didlius šalčius užkemša skudurais. Čia būna puiki temperatūra, žemiau kaip 0 C nekrenta, nebent, kaip sakiau, lauke būna -25 C, tada rūsyje daržovės visokiais senais paltais dangsto. Obuoliams ir bulvėms iki 0 C idealiai tinka, kai kuriems šakniavaisiams dar gali būti vienu kitu laipsniu žemiau. Geriau už tokį rūsį kaime, jei neauginsi daržovių pardavimui, tikrai geriau nesugalvosi. O geriausi konsultantai - vyresnio amžiaus kaimynai.

O kiek, EKOTomassai, duodate gerti pirmąsias savaites? Aš savo "normų" nenoriu rašyti, nes suklaidinsiu, kadangi duodu ne kaip nurodyta knygoje, o kiek ėriukai nori, kol kas nesuviduriavo. Vandens po truputį pradėjau dėti tik nuo mėnesio.

Namo rūsys gali būti per šiltas, žiūrint kokia namo šildymo sistema. Kai tik sau, neįsivaizudoju geresnio dalyko kaip lauko rūsio, tik reikia protingai pastatyti, paisžiūrėti kaip yra senose sodybose. Jeigu senovinė kaimiška troba, šakniavaisiams būna dar trobos viduje po grindim arba Rytų aukštaitijoje taip vadinama pirkaitė. Semkitės patirties iš senųjų kaimiškų sodybų, tai dešimtmečių, jei ne šimtmečių patikrinta patirtis.

Aš irgi girdau. Išsirinkau du silpniausius, kuriuos stipresni gali nustumti. Reikia pabūti ir pažiūrėti, kuriems sunkiau prieiti. Girdau nenugriebtą karvės pieną, pašildytą (apie 30 C). Duodu gerti kiek nori, pirmas dvi savaites kas 5 val., vėliau kas 4 val. ( naktį gali ramiai miegoti). Nors sako, kad reikia atsargiai su girdymu, nes gali per daug priaugti svorio, o skeletas bus per silpnas. Kad stiprėtų skeletas, tuo pačiu duodu virtaminų Cholivit-AM ir fosfato (kaulamilčių) - vienam ėriukui po 1,4 arbat šaukšt į pieną plius sualėgrąžų aliejaus, kad įsisavintų kaulamilčius. Reikia vieną savaitę dėti tų vitaminų ir fosfato (geriau iki pietų), vieną praleisti ir t.t. Nusipirkite B. Zapasnikienės Avių ūkį iš čia - http://www.vetinfo.lt/16/sub-7.html Pristato per savaitę paštu. Tiesa, autorė šiek tiek išsiblaškiusi, ankstesniame savo knygelės leidime davė truputį kitokias ėriukų girdymo normas

Beicas yra natūralios kilmės viskas šiam pasaulyje yra natūralu ir iš gamtos, nesvarbu, kad pagaminta chemijos gamykloje. Šiaip beicą sudaro fungicidas (pencikuronas) ir insekticidas (imidaklopridas), nežinau ar yra jo pirkti mažomis pakuotėmis, reiktų paieškoti internete. Pavadinimas gali būti ir Prestige ir Monceren. Jei nerasit, kreipkitės, pasistengsim pagelbėt. Dėl auginimo reik internete nepatingėt pasikuisti, visagalis google jums padės. Dėl veislių siūlau pasižiūrėti čia http://www.solanika.lt/.Įėjus spauskite ant debesėlio "bulvių veislės", toliau prie kiekvienos veislės yra aprašymas. Rekomenduočiau Acapellą, tinka ekologiškam auginimui, t.y. jų virkščios yra pakankamai aukštos ir uždengia tarpvagius, ko pasekoje mažiau šviesos piktžolėms. Skonis įvertintas kaip vienas geriausių. Didelio derliaus neduoda (iki 40 t), bet jūs rekordų manau ir neketinate siekti. Labai ačiū už patarimus visiems

Čia radau du skelbimus, tik gal Jums tolokai važiuoti - http://www.ukininkas.lt/index.php?optio ... itstart=20

Ar įmanoma pačiam bulves beicuoti? Kokios tas beicas kilmės?

Aš irgi esu, t.y., buvau vilnietė, į kaimą perbėgau prieš penkerius metus (miestas užkiniso galutinai), ir daug vyresniame amžiuje nei Jūs, Sonata ūkininke , - būdama 43-ejų (tad dabar man tuoj tuoj 50). Su vyru ūkininkaujame, turime savo 9 ha, dar truputį nuomojamės, laikome avių, karvę, kumelę, išmokau melžti karvę, ožką, laikome virštų, ančių - esame toks visiškai natūrinis nedidelis ūkelis - savo ir draugų reikmėms. Tiesa, dar verčiu knygas. Tokio gyvenimo nė už ką nė į ką nekeisčiau! Tavo, Loreta, ūkis sudaro tiesioginę konkurenciją Jonavos raj. ūk. Gaigalo ūkiui. Kiek pamenu, ūkininko žmona irgi užsiima vertimais po ūkio darbų Šitai prisiminiau iš laidos "Tarp miesto ir kaimo' Na štai, nieko naujo po saule!

Prieš tai augo grikiai, po to kviečiai, ir visvien tie spragšiai puolė. Arėm arkliu.

Aš irgi esu, t.y., buvau vilnietė, į kaimą perbėgau prieš penkerius metus (miestas užkiniso galutinai), ir daug vyresniame amžiuje nei Jūs, Sonata ūkininke , - būdama 43-ejų (tad dabar man tuoj tuoj 50). Su vyru ūkininkaujame, turime savo 9 ha, dar truputį nuomojamės, laikome avių, karvę, kumelę, išmokau melžti karvę, ožką, laikome virštų, ančių - esame toks visiškai natūrinis nedidelis ūkelis - savo ir draugų reikmėms. Tiesa, dar verčiu knygas. Tokio gyvenimo nė už ką nė į ką nekeisčiau!

Kolegos ūkininkai, jūs čia taip profesionaliai diskutuojate, kad net kepurę norisi nusiimti iš pagarbos O ar galite patarti nepatyrusiam bulvių auginotjui, kuris augina jas tik sau maistui (10 a), ką daryti, kai puola geltoni kirmėliukai ir dar kažkokie gyviai graužia (bet ne graužikai)?

Jeigu deklaruojate ūkį, tai kuo greičiau, nes patikrinę gali atimti deklaracijos pinigus. Už ėriavedes (kurios jau kartą gėriavosi) moka po 48 lt už vieną, bet tik tuomet, jeigu tų ėriavedžių yra ne mažiau kaip 12. O šiaip deklaruojant yra nustatyta norma, kiek avių dengia ganyklos, tiksliai nepamenu, gal kas žinot?