vilas

tas pats kas traktorius su priekaba tik plius mokescius dar susimoki, jei tik grudams ir trasoms tai as sakyciau kad turi buti fura, bet cia individualus reikalas, visi skirtingom salygom ukininkaujam todel ir skirtingi komplektai kieme atsiranda

butu ir man idomu sizinoti kaip padet isikrumint kvieciams nes po ziemos tokie isreteje

Turbūt ,kad nėra tų dabartinių lietuviškų kolchozų .Įdomu būtų "išgliaudyti"kodėl ten jų nėra.O dar nuo euro pabėgti ten minčių yra.Ir daug kas kitaip...Kaip pienininkas dadėsių-jiems ir mums,Lietuvai,EU "dėjo sankcijas"nemažinti daugiamečių pievų ploto.Man po truputi virstant į augalininką kyla mintis ar turėsiu ir toliau melžti karves?O suomiai už extra klasės(pas juos rūšiuoja)pieną gauna 36 cent.Už elektrą moka 3,6cnt ir metinį tiekimo mokęstį,kažkur apie 250 eurų(gerai nepamenu).Suomijos valdžia nesuskirstė savo pienininkų į kastas pagal parduodamo pieno kiekį...Ar Lietuvoje kuris pienininkas turi panašias kainas?Gal būt,bet jei ir yra,turbūt tik tie kolchozų savininkai.
Čia man gražiau: www.youtube.com/watch?v=9Y7B1nWEslc

jei nepazinociau asmeniskai tai tikrai paklausciau kas tie svarai?
Nei sis nei tas

Klausimukas. Deklaruojant buvo deklaruota karvė, kurią vasaros pabaigoje pardavėme. Dabar sistemoje matome, kad susietosios paramos uz pienines karves prasymas atmestas, o kiti - vertinami. Tai noriu paklausti, ar mums reikia kur nors kreiptis, ir ka nors daryti dėl tos karvės? Ar gausime išmokas už deklaruotas žemes ir ar dar verta tiketis avansų?  Iš anksto dėkingas

Kokybiskiau smulkins su plaktukais, bet ir ant TM 240 gali det plaktukus (vietoj dvieju Y formos vienas plaktukas), ant siu abieju smulkintuvu tvirtinimo ausu skaicius vienodas. Pats siemet ant TM 240 vietoj Y formos sudejau plaktukus tai tikrai kokybiskiau smulkina, bet ir kuro apie keturias litras sudegida daugiau vienam ha. ir patys plaktukai nepygus lyginant su Y formos, o vienas akmuo net keturis per kart numuse

Gyvenime dirbau tik vienam ūkininkui - studijų laikais UK. Nuvažiavau, tiesa sakant, visiškai žalias ant naujoviškos technikos, bet greit perpratau viską. Iš pradžių vyko darbdavio žvalgyba - pamenu, davė arti žemę. Pirmą karta ariau gyvenime, bet geras plūgas, tai viskas normaliai. Jaučiu kas valandą tikrino kai dirbamas darbas, panašiai ir su kitais darbais. Tada pamatė, kad visai neblogai man sekasi, tikrinimai išnyko iki minimumo. Kadangi stengdavausi kuo daugiau laiko dirbti, ne už ilgu gavau klausimą, ar negalėčiau ir kitą vasarą atvykti.
 
Sezono eigoje įgavo pasitikėjimo manimi, darbai budavo pasakomi net sms žinute, ar ryte susitinkant ir po to nebent šiaip pasilabinti užsuka. Jokios kontrolės abosliučiai, tai toks savaime geras jausmas, kad tiki žmogus tavimi, tuo, ką darai.
 
Kas man patiko:
 
1. bendravimas (kaip minėjo - lygus su lygiu). Domėjimasis manimi ir mano šalimi, kaip pas mus gyvena žmonės. Mus skyrė kalbos barjeras, bet vienas kitą suprasdavom.
2. komplimentai - gražiai suarus lauką ar gyvatvorė gražiai apkirpus visada būsi įvertintas. Good job, Mantas ir pan.
3. pasitikėjimas - dirbtas valandas sakai pats mėnėsio eigoje. Kadangi būdavo, jog grįžtu ir 1 val. nakties, niekas nesukontroliuos mano valandų, o gal ir nebuvo noro to daryti. Bet toks pasitikėjimas skatina tokį patį sąžiningumą. Tai tenka prisipažinti, kad nė vienos valandos niekad nepasigrąžinau. O būdavo ir apie 100 val. per savaitę.
4. darbai kai nėra žemės darbų. Būdavo, kad oras neleidžia pvm kultivuoti, tai šefas sugalvodavo kažkokių kitokių darbų, kad galėčiau užsidirbti. Abejoju, kad jam tai buvo finansiškai naudinga, bet tikriausiai žiūrėjo ir iš mano pusės. Tuo pačiu galėdavau kažkur į miestą važiuoti, bet nebuvo noro
5. galimybė užsidirbti dirbant kiek tik širdis geidžia;
6. supratimas, kad visko būna. Teko nulaužti traktoriaus veidrodį, porą hidraulinių šlangų sugadinti per neapsižiūrėjimą, Kažkada dar centrinę traukę sulenkiau. Nors buvau nieko prieš išskaitymą iš algos, bet niekada nebuvo to prašyta ar išskaičiuota. Labai pozityviai nuteikia.
 
Punktai surašyti ne prioritetine tvarka
 
Aš jam siūliau:
1. bekompromisį darbą kiek tik reikia, jau nekalbant apie pravaikštas. Statistiškai turėdavau apie 2 laisvs dienas per mėnesį
2. požiūrį į darbą ir jo atlikimą kaip dirbčiau sau pačiam;
3. technikos priežiūrą ir normalų elgesį su ja. Vėlgi, su technika elgdavausi kaip su savo. prižiūrėdavau, tausodavau.
 
Bemaž 4 sezonus teko padirbėti ir tik gerais žodžiais prisimenu. Bet gal tiesiog ir požiūriai sutapo

Labai sudėtinga tema. Kadangi balansuoja du neadekvatūs vertinimo objektai - geras darbuotojas ( darbuotojo atžvilgiu ) ir geras darbuotojas ( įdarbinančiojo akimis )
gal keistai nuskambės, bet ne mano tai sugalvota, žmogų labiausiai skatina ne pinigų suminė išraiška o jo paties įvertinimas. Kažkuris minėjote, kad negali būti boso, šėfo, vado ir t.t. Tiesiog mes visi esame ir turime būti lygūs. Tik aš kaip darbdavys nešu kitokio pobūdžio atsakomybę ir žinoma kad kitokio "dydžio", o jis neša savo ribotą atsakomybę. Kitais žodžiais sakant, mes perkame iš jo fizinę jėgą, patirtį, jo laiką. Ir tai reikia atlikti garbingai, nes tai ką jisai parduoda tau yra labai brangus turtas. Joks atlygis nepadengs darbuotojo "sąnaudų" Tad paimsiu iš šios temos konteksto, kai kažkuris traktorininkui aiškino, kad jis tik traktorininkas. ( kaip supratau tas aiškintojas dar pats labai mažai gyvenimo žolės nugraužęs ) Tarp to traktorininko ir "boso" aš matau užprogramuotą konfliktą. Žmogus turi suprasti ne pareigų svarbą o subordinaciją. Todėl manau, kad yra dalykų užgyvenamų ir jie negali būti pasakomi ar užrašomo po pavarde smulkiu šriftu vizitinėje kortelėje.  O kaip mums sėkmingai pavyksta vykdyti veiklą, priklauso kaip mes patys tai suplanuojame. Ir aš esu už tai, kad ūkyje nereikia perlipant per save ieškont žmogui darbo. Gal geriau sau klausimą iškelti, jei negaliu jo išlaikyti 21,5 dienos per mėnesį, tai gal jo man aplamai ir nereikia. Nes tokiai veiklai patirtos sąnaudos neteikia ūkiui pridėtinės vertės.
Pasakos moralė - būk garbingas savo pasakytam žodžiui ir šalia esančiam žmogui.
... ir nebus problemos su darbuotojų stygiumi.