Jump to content

BaltijosKlintis

Nariai
  • Pranešimai

    68
  • Prisijungė

  • Lankėsi

Atsakymai kurių autorius BaltijosKlintis

  1. Sveiki, kainos jokia paslaptis, mūsų darbas gaminti ir parduoti :)

    Kalkakmenis frakcija 0-20 mm, į Druskininkus iš Ventos su mūsų transportu šiai dienai apie 39 €/t, tokio klausimo galite ir asmeniškai paklausti.

    Kaina iš Lenkijos gana logiška, nes vežti tikriausiai yra arčiau, dėl kainos iš Estijos logiško paaiškinimo neturiu, nežinau kaip taip sudėlioti logistinę grandinę.

    Mano  ankstesnės žinutės esmė buvo edukacinė ir šviečiamoji, jog suprasti ką su kuo lyginame, o kainų užklausimus galite daryti asmeniškai, mes nesiekiame su nieko "pasimatuoti" ar veltis į "žiurkių lenktynes".

    Sėkmės :)

     

  2. Sveiki, dariau šiokį tokį rinkos tyrimą ir supratau, jog kartais kalbame apie tuos pačius dalykus skirtingomis kalbomis. Todėl kelios įžvalgos čia:

     

    Apačioje aprašomos skirtingos rinkoje esančios kalkinės medžiagos. Susipažįstant su informacija svarbu atminti tai, jog visų šių medžiagų
    kilmė - santykinai panaši, todėl ir cheminės sudėtys bei nauda yra labai panašūs.
    Egzistuoja tik keli skirtumai:
    1. Paskleidimo patogumas - frakcionavimas;
    2. Drėgmė ir priemaišos (gaminant tam tikro tipo granules gali būti naudojamos įv. rišančios medžiagos, kaip pvz.: molis, kuris nėra tirpus
    dirvoje)
    3. Medžiagos cheminė forma - turinti įtakos reakcijos greičiui.
    Egzistuoja 3 cheminių tipų kalkinės medžiagos:
    3.1. Karbonatinės - termiškai neapdorota iškastinė uoliena, smulkinta bei frakcionuota. Šios chem. formos medžiagos nėra aktyvios dirvoje, jų
    jonams atpalaiduoti reikalingas gana ilgas laiko tarpas.
    3.2. Oksidinės - chemiškai labai aktyvi medžiaga, rekomenduojami kiekiai dažnai nesiekia 1t/ha, nes yra tikimybė pažeisti dirvos mikroflorą.
    Panašaus tipo medžiagos naudojamos fermų dezinfekcijai ar statybiniams mišiniams gaminti.
    3.3. Hidroksidinė - chemiškai mažiau aktyvios nei oksidinės medžiagos. Galima naudoti didesnius kiekius nepažeidžiant mikrofloros, labai
    greitas efektas. Rinkoje nepopuliarios dėl brangios gamybos technologijos.
    4. Kaina, kurią nulemia gamybos technologijos sudėtingumas bei kiti rinkos faktoriai.
    5. Pakuotė - patogumas sandėliuojant
    Analizuojant gamintojų ir tiekėjų pateikiamą informaciją gali atrodyti, jog medžiagų cheminės sudėtys kardinaliai skiriasi, taip dažnas
    naudotojas yra suklaidinamas dėl tam tikrų terminų ir reikšmių painumo tarpusavyje. Iš tiesų - dažnas pardavėjas gudrumu arba neišmanymu
    suklaidina savo partnerį. Tačiau jei paanalizuoti chemines sudėtis detaliau, tampa akivaizdu, jog:
    1. Visose medžiagose gryno kalcio (Ca) kiekis svyruoja ̴ 35 %±3, taip yra todėl, jog šių medžiagų kilmė labai panaši - klinties arba kreidos
    klodai;
    2. Gryną kalcį (Ca) perskaičiuojant į CaO, šis % sieks apie ̴ 50%±5 ir šis skaičius praktiškai lygus Neutralizacijos vertei, o šis terminas
    nereiškia niekio daugiau tik CaO (perskaičiuojant Ca kiekį) medžiagoje
    3. Kalcį (Ca) perskaičiavus į CaCO3 reikšmė, gaunamas rezultatas artimas 94 % ±5.
    Iš esmės, svarbu suvokti, jog tarpusavyje turi būti lyginami palyginami dydžiai (t.y. Ca su Ca, CaO su CaO). Dažnas pardavėjas "pasukčiauja"
    parodydamas tik CaCO3 ar CaO kiekį, taip suklaidindamas vartotoją.
    Svarbu suprasti, jog keli procentai, kuriuos lyginame tarpusavyje, jei lyginame teisingus dydžius nedaro esminės įtakos medžiagos kokybei ar
    efektui.
    Esmė ya suvokti aukščiau išvardintus skirtumus (frakcionavimas, forma, drėgmė ir priemaišos, pakuotė), kurie ir nulemia kaino s priedą.
    Jei medžiagos ganėtinai panašios, kodėl skiriasi rekomenduojamas naudoti kiekis?
    Paprasta, dažniausia to priežastis - 1 tonos medžiagos kaina.
    Taip pat mažais kiekiais rekomenduojama naudoti oksidinio tipo medžiagas - pavojus pažeisti mikroflorą.
    Kaip ir minėta ankščiau, visos medžiagos santykinai - panašios, gryno Kalcio (Ca) kiekis yra labai panašus. Kasmet 1 ha dirvos netenka
    (išplaunama) 193 – 251 kg/ha (dirva parūgštėja 0,1-0,2 pH) kalcio, o tai reiškia, jog vien tik palaikomajam kalkinimui būtina panaudoti 0,5-1
    toną bet kurių kalkinių trąšų.

     

    Jei kas norite, galiu rinkos tyrimu pasidalinti asmeniškai, parašykite privačiai. Atsiųsiu iš asmeninio pašto, jog nepyktų konkurentai, nes tai tik mano asmeninė nuomonė, kurią kaip laisvas pilietis aš turėti galiu apie bet kurią prekę. :)

     

     

     

    Screenshot 2022-05-18 164855.jpg

  3. Sveiki,

    taip, ant dugno beriama nedaug tr.klintis tuo atveju jei lauke drėgna tam, kad geriau birtų.

    Geriausia būtų jei Antanui sakytumėte, kai atveža, jog netinka kokybė, gal simbolinę nuolaidą padarytų tuomet.

    O dėl kitų piktų komentarų - iš esmės mes dirbame ir stengiamės padaryti produktą, kurio kaina būtų protinga bei produktas veiksmingas. Sijojame, rūšiuojame, turime dokumentus: chemines sudėtis, įvairių institucijų patikrinimų raštus, jog produktas tinkamas ir saugus. Kaip minėjo ir Rendelis ar Manttys - produktas veikia ir padeda, dėl to ir džiaugiamės.

    Kiekvienas klientas gali išsirinkti laisva valia savo tiekėją. O kaip žaidžia konkurentai "webinaruose" ar rašydami raštus tarnyboms - ne mūsų reikalas, kiekvienas turi būdą kaip dirbti, vieni kaišioja pagalius į ratus, o mes užsiimame gamyba.

    Visada galima atvykti iš anksto susitarus, parodysime kaip vyksta darbai.

     

  4. Sveiki, mačiau, jog vyksta diskusija apie kalkinimą, jei trumpai:

    Judrusis aliuminis ir pH glaudžiai susiję, abu galima "pataisyti" kalkinant, tačiau jei dirva niekada nebuvo kalkinta kalkinimo norma bus reikalinga velniškai didelė, jog atstatyti judrųjį aliuminį, o jei dirva buvo kalkinta (kad ir prieš 15 metų), tuomet kiekis santykinai nedidelis. 

    Dėl kalkinimo normų - nežinau kokio daikto jūs norite berti 300 kg/ha, bet toks kalkinimas jokia stebuklinga medžiaga neveikia. Bet kurioje rinkoje esančioje kalkinėje medžiagoje gryno Kalcio yra apie 30 %, t.y. užbėrus toną medžiagos, 300 kg kalcio nusės dirvoje. Per metus Lietuvoje vidutiniškai krituliai išplauna 200 - 250 kg/ha, tai reiškia, jog reikia kalkinti 1 t vien tam, jog palaikyti esamą dirvožemio būklę. Ir nesvarbu ar tai kalkinė medžiaga už 15 €/t ar 150 €/t, kalcio kiekis +- panašus, skiriasi tik išbarstymo patogumas ir reakcijos greitis (pvz. kalkės suveikia per pirmuosius metus, kai klinčiai reikia kelių metų).

    Ar verta berti po 10 t/ha bet kokios medžiagos, manau, jog tai papraščiausiai neefektyvu. Pagalvokite kokį kiekį išplaus, kol visos 10 t pasisavins. Čia kaip žmonėms - stengiantis pasveikti, jug nevartojame trigubų vaistų dozių.

    Dėl lentelių su kiekiai, labai svarbu atreipti dėmesį, jog šie skaičiavimai taikomi "niekada anksčiau nekalkintiems dirvožemiams", kokių Lietuvoje nėra daug. Ankščiau kalkindavo intensyviai, todėl jais remtis nėra visiškai teisinga ir kiekiai gaunasi kosminiai.

  5. Sveiki, įdedu citatą. Pagrindinė mintis: optimalus pH priklauso nuo kultūros, kurią auginate, todėl kiekvienu atveju vis kitaip. Vieni augalai "perneša" rūgštesnes dirvas, o kiti ne.

    Algis Mačiukas pateikia susistemintą informaciją apie optimalias pH normas skirtingiems augalams. Skirtingų rūšių augalai mėgsta nevienodo rūgštingumo dirvožemį. Dirvos kalkinimas reikalingas jei pH viršija šias vertes:

    • pH 3,5 – 4,5: bruknės, šilauogės;
    • pH 4 – 6,5: kanadinės cūgos, kalninės pušys, vakarinės tujos, karpotieji beržai, mahonijos, putinai, sidabrakrūmiai;
    • pH 4 – 4,5: rododendrai, viksvuolės, viržiai, azalijos, erikos, hortenzijos, orchidėjos, margeniai;
    • pH 4,5 – 5,5: linai, mirtos, paparčiai, ciklamenai, raktažolės, bromeliniai augalai, kamelijos, fuksijos, anturiai, paparčiai;
    • pH 5 – 6: miežiai, avižos, lelijos, kalatėjos;
    • pH 5 – 7: vilkdalgiai;
    • pH 5,5 – 6: žieminiai rugiai, stevijos;
    • pH 5,5 – 6,5: kukurūzai, pakalnutės, dauguma kambarinių gėlių: ciklamenai, pelargonijos, galenis, smidras, begonija, kalceoliarija, raktažolė, tradeskantė, fikusas;
    • pH 6: eleborai;
    • pH 6 – 6,5: cukriniai runkeliai, žieminiai kviečiai, meileniai;
    • pH 6 – 7: narcizai, pelėžirniai, kalijos, žioveiniai;
    • pH 6,5 – 7: pupiniai augalai, vaškuolės, klivijos, chlorofitai, aspidistros;
    • pH 6,5 – 7,5: gerberos, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, rožės, skaistažiedės, tulpės, žilės, petunijos;
    • pH 6 – 8: ratiliai, kardeliai;
    • pH 7: bijūnai, pentiniai;
    • pH 7 – 7,5: jurginai;
    • pH 7 – 9: eglės, kadagiai, baltalksniai, bukai, gudobelės, klevai, kukmedžiai, alyvos, eglūnai, forsitijos, jazminai, kauleniai, lanksvos, ligustrai, sausmedžiai, sedulos, žagreniai, žilakrūmiai.
    • pH 5 – 6: rūgštynės;
      Įvairios daržovės pagal rūgštingumą geriausiai auga, kai pH 6 – 7:
    • pH 5,5 – 6,5: bulvės;
    • pH 5,5 – 7: morkos, petražolės, salierai, ridikėliai;
    • pH 6 – 6,5: salotos, špinatai, krienai, kopūstai;
    • pH 6 – 7: kukurūzai, pupelės, česnakai, krapai;
    • pH 6,2 – 7,5: burokėliai, kopūstai, žirniai;
    • pH 6,3 – 6,7: pomidorai, paprika, baklažanai;
    • pH 6,4 – 7: agurkai, patisonai, melionai, brokoliai;
    • pH 6,5 – 7,5: Pekino kopūstai;
    • pH 6,5: porai;
    • pH 6,4 – 7,9: svogūnai.
  6. prieš 49 minutes , Witalikas pranešimas:

    Pvz pas mane nuo 5,9-iki 6,3ph svyruoja. 
    Norėčiau bent 6,5-6,6ph pasidaryti. Dirvožemis kur 5,9 ten smeliuks. Kur 6,3 lengvas priemolis. 
    Kiek ir kokiu reiktu kalkių, kad efektas būtų ir nauda :) 

    Nes biriom, pora sezonų bėriau po 700kg/ha. Bet matau, kad čia lašas jūroi gavosi. 

    Sveiki, tai išdiskutavę esame šioje temoje ankščiau. Jei trumpai - 1 t/ha bet kurios medžiagos (nesvarbu ką kalba pardavėjas, visos jos panašios sudėtimi, tik skiriasi veikimo greičiu ir išbėrimo patogumu) tinka palaikomam kalkinimui. Gausu lentelių internete, kuriomis remiantis gausite normas >10t/ha. Tai irgi "melas", nes tie skaičiavimai niekada ankščiau nekalkintiems dirvožemiams (tokių pas mus nelabai yra). Kodėl pardavėjų normos yra 500 kg - 1 t, manau, atsakymai paprasti - 1. trąšų kaina (kas norės sumerkti į hektarą 350 € vienu ypu?) 2. Medžiagos forma (jei negesinta kalkė, 100 % CaO formos, tai pabandykite nusipirkti iš Senukų statybinės ir užpilti vandens :))

    Saikingai ir protingai, "nešaldykit" į žemę pinigų, bet ir nežaiskite su juokingais kiekiais - gaila laiko (praėjo metai, rezultatas tas pats).

  7. Jūs teisus - ne. Dolomitmilčiai iš dolomito, jame daugiau magnio. Kalkės - degtos klintys. Medžiagos santykinai panašios tačiau ir skirtingos. Sumaišiau su klintimčiais, paskubėjau :)

    Ką tik, Freonas pranešimas:

    Ar dolomitmilčiai ir klinties kalkės tikrai tos pačios kilmės?

  8.  

    Sveiki, visos šios temos išdiskutuotos skiltyje "Dirvožemio kalkinimas", galite skirti 30 min ir manau, jog informacijos užteks.

    prieš 21 minutes , shaulinis pranešimas:

    na čia jau geriausia kokį rimtą agronomą pasigauti nes kaip chebra rašė yra niuansų dėl dirvožemio struktūros, kokias kalkes rinksiesi. Faktas tas,kad tai pirmas darbas ką daryti,

    Nepakalkinus fosforo net nepilk nes sueis kaip į kiaurą maišą.

    Kai trūksta fosforo tai ir azoto augalai paima vos 60-80% iš to ką galėtų tai primesk jei 200kg veiklia medžiaga duosi tai tik 120-180 kg paims. pinigai į balą tikra to žodžio prasme gaunasi. 

    Kitas variantas sodink šilauoges joms tai rojus bus ;)

    Dėl pasisavinimo Jūs teisus - rūgščiame dirvožemyje tręšti NPK - savižudybė, yra įv. lentelių su % pasisavinimu priklosmai nuo pH, paieškokit google "dirvožemio kalkinimas"

    prieš valandą, vytas pranešimas:

    Kodėl dolomitmilčiai netinkamos trešimui? ir yra nekokybiškos kalkės??

    ***** Po redagavimo, ačiū Freonas už pastebėjimą.****

    Kalkės - kilmė klintys, t.y. degtos, chemiškai aktyvesnės, fiziškai smulkesnės - pasisavina greičiau, išsiplauna taip pat. 

    Dolomitmilčiai - smulkintas dolomitas, džiovintas.

    Kilmė panaši, tačiau skirtinga.

    Prieš 5 valandas, swe pranešimas:

    kad PH pakelti 0,1% reikia apie 500 Kg kalcio karbonato (kalkakmenyje virš 90proc. atrodo)

    Jog pakelti pH 0,1 priklauso nuo esamo pH ir dirvos struktūros (visuose medžiagose, nesvarbu kokį produktą rinksitės, CaCO3 virš 90, CaO apie 50, o Ca apie 30 % visi jie tos pačios kilmės.) Kiekvienas atvejis - individualus. Geriausia eksperimentuoti, kuo pH žemesnis, tuo lengviau jį pakelti, norint pakelti nuo 6,2 iki 6,3 nelygu pakelti nuo 5,2 iki 5,3 kiekis gali skirtis du syk.

    Prieš 18 valandų, Freonas pranešimas:

    Kiek berti kalkių labai priklauso koks dirvožemis. Jeigu smėliai, lengvos žemės, tuomet su 5-6 tonomis kokybiškų kalkių turėtum pasiekti 6- 6.5. Jeigu moliai, normos praktiškai dvigubėja.

    Kai tokios didelės normos, geriau jas dalinti per kelis metus.

    Dolomitmilčiai neįeina prie kokybiškų kalkių. Juos naudoti kalkinimui išvis abejotinas dalykas.

    Viskas priklauso nuo esamo pH ir nuo reikiamo (optimalaus) auginamai kultūrai. Galima kelis kartus berti nedideles normas ir sekti rezultatus. Jūs teisus.

  9. Prieš 5 valandas, paulius radvila pranešimas:

    Jo, nes ta baltijos klintis neaiski, ten kiek suprantu jie is kazkur atsiveza ir tada perparduoda?

     

    Sveiki Pauliau, klystate.

    Gaminame vietoje, galite apsilankyti, visada lauksime Ventoje :)

    Dėl išbarstymo, matau, jog kilo daug diskusijų, bet jau daug kartų čia viskas aptarta.

    Žinoma, geriausiai beriasi ir nelimpa tuomet kai lauke sausa (net ir prieš pakrovimą ir pristatymą Jums), tuomet šaunu, jog jeigu pasisandėliuotumėte po stogu prieš išberiant jei turite galimybę.

    Matot, kiek žmonių, tiek nuomonių. Vieniems kai sausa byra gerai, kiti sako "per sausa - labai dulka", treti nori frakcijos 15 - 30 mm, pasak jų kita barstymo kokybė. Panašu, jog kiekvienas turite savo laimės formulę. Viskas priklauso nuo Jūsų turimos technikos, kuria barstote.

     

  10. Prieš 22 valandas, rendelis pranešimas:

    Kuom skiriasi Naujojo kalcito smulkinta klintis nuo Baltic kalk agrokalkių, nes kaina tai 3 kartus didesnė agrokalkių ?

    Sveiki, 

    Kaip jau visi žinome gryno kalcio gamtoje nėra, jis aptinkamas įvairiose formose.

    Jie siūlo trupintą klintį - tai smulkintas iš karjero iškastas akmuo. Šios medžiagos turime ir mes, tačiau šiuo metu kol galime Jums siūlome kitą produktą, kuris, mūsų nuomone, labiau atitinka Jūsų lūkesčius.

    Tuo metu kita mūsų  medžiaga, apie kurią Jūs ir teiraujatės - Agrokalkės arba kalkės dirvoms yra degtas tos pačios kilmės akmuo.

    Esminis skirtumas kalcitas siūlo medžiaga, kurioje kalcis yra CaCO3 formoje, šiam kalciui atsipalaiduoti reikia kur kas daugiau laiko. Kalciui atsipalaiduoti reikia daugiau nei 1 metų.

    Mūsų medžiagoje yra įvarios kilmės kalcio tiek ir CaO (aktyvi forma, kalcis greitai atpalaiduojamas dirvoje), tiek ir Ca(OH)2 - tai natūraliai nuo dregmės užsigesinusi CaO forma, kurioje kalcis taip pat yra tokioje formoje, kuri jau po kelių mėnesių duoda teigiamus rezultatus. Tiek pilnai neišdegusio akmens - forma CaCO3. Trumpai tariant, mišinys įvairių kalcio formų, dėl to kalcis atsipalaiduoja skirtingu laikotarpiu ir taip gaunamas tiek greitas, tiek ir ilgalaikis efektas.

    Taip pat mūsų produkto didžioji frakcijos dalis yra smulkesnė - todėl efektas greitesnis. Esminis dalykas, kurio Jūs turite paklausti savęs kaip skubiai Jums reikia rezultato.

     

  11. Prieš 5 valandas, manttys pranešimas:

    O kas gali trumpai pakomentuoti dolomitmilciu vs negesintu kalkiu privalumus?

    1. Kaip ir kolega minėjo magnio kiekis, dolomite jo gana daug, gali būti netinkamas tam tikroms dirvoms;

    2. Neutralizavimo greitis. Dolomitmilčiai suveikia tik antrais metais po kalkinimo, nes nėra degti (aktyvūs). Kalkė - degta (kad ir gesinta), tačiau yra kur kas aktyvesnė, rezultatas gali matytis jau pavasarį. Daug informacijos apie kalkines medžiagas yra mūsų puslapyje: http://www.baltickalk.lt/kalkinimas/ taip pat šitoje forumo temoje, tik reikia paskaitinėti.

  12. Turėtumėte atsargiai vertinti rekomenduojamas normas. Jau ne kartą čia rašėme apie tai, atminkite, jog perkate tos pačios kilmės produktus, realiai perkate gryną kalcio kiekį, kurio bet kuriame iš rinkoje esančių produktų yra +-30 %.

    Mokate už frakciją, drėgnumą bei medžiagos formą (oksidinė, hidroksidinė ar karbonatinė).

    Stebuklų nėra: anksčiau kalkino 8 - 10 t/ha, nemanykite, jog pakalkinus 1 t gausite ypatingą efektą, medžiagų kilmė praktiškai vienoda.

    Taip pat perkant granules reikia įvertinti kiek svorio sudaro rišančioji medžiaga (gipsas, molis ar kita.)

    Pakalkinimas 1 t/ha bet kuria medžiaga yra tik palaikomasis. Jei turite klausimų - skambinkite.

  13. On 2019-07-04 at 14:28, Brukshnys pranešimas:

    Turim veikianti mvu penktuka. Smarkiai prisiejo kalkint. Gal kas domejosi kur geriausia isigyt lietuvoj negranuliuotu kalkiu? Veiksmas kuo arciau Rokiskio. Domejomes naujajam kalcite po~  8-9€/t imant pora simtu t Tai jei imant is ju fura puse kainos kalkes puse transportas.

    Nesumaišykite kalkių ir klinties (ką siūlo kalcitas), medžiagos forma ir veikimas skiriasi, kaina taip pat.

  14. On 2019-02-27 at 20:22, paulius radvila pranešimas:

    Nubuciau rades keliu statybiniu plytu vienoj krovoj ar visos daleles butu iki 12 butu super klintys, kaina gera, bert paprasta, toli skrenda akmenukai, o dabar deje per kelias masinas koki 5 proc buna akmenys kaip kulokas didumo. Nezinau ar nekokybiskai sumalta ar per koki plisi tarp sietu i 0-12 frakcija papuola akmenys. Ar spacialiai parduodat maziau kokybiska klinti kad reiktu pirkti kalkes

    Pauliau, radęs galėjot tiesiog paskambinti ir pasidalinti, būtume suradę sprendimą, o ne dabar dėti mus į "šuns dienas".

    Taip pat nuotraukoje, kurią komentavote, pavaizduotos agrokalkės. O vėliau paaiškėja, jog jūs kalbate apie klintį, kurio frakcija 0 - 20 cm. (pridedame nuorodą: http://www.baltickalk.lt/klintis/). Nesmagu nei mums nei Jums.

  15. prieš 3 minutes , paulius radvila pranešimas:

    Deja ten labai pagrazinta nuotrauka..., yra daug didesniu daliu, kirios ilgai tirps...

    Taip, Pauliau, jug esate mūsų klientas.

    Tačiau šiame kontekste nelabai tinka žodžiai "deja" bei "pagražinta". Mes aiškiai įvardijame, jog agrokalkių frakcija 0 - 12 mm.

    Taip pat ir Agrocheminių tyrimų laboratorijos ataskaitoje yra nustatytas Reakcingumas - 72.58 %, o tai reiškia, jog tiek procentų dalelių pradės neutralizuoti dirvą jau pirmaisiais metais.

    Tačiau, mūsų nuomone, nėra blogai, jog stambesnės dalelės pradeda veikti vėliau - tai garantuoja ilgalaikį kalkinimo efektą. Žinoma, mūsų siūloma medžiaga - skirta spręsti esamoms problemoms greitai, todėl daugiau nei pusė dalelių (72.58 %) pradeda neutralizuoti dirvą jau pirmaisiais metais. 

    P.S. pridedu tyrimų protokolą ir nuotrauką, tiesa viską galite rasti ir ankstesniuose temos puslapiuose.

    Agrokalkių cheminė sudėtis.jpg

    20180924_124518.jpg

  16. Prieš 11 valandų, Minduksx pranešimas:

    Gruodzio 23 raset kad 25eur agrokalkes, kodel pabrango? Kiek trupinta klintis?

    Dėl augančių kaštų ir gamybos užimtumo esame priversti koreguoti savo kainodarą. Trupintos klinties kainą su pristatymu pateiksime telefonu, susisiekite.

  17. Prieš 3 valandų, Raimis45 pranešimas:

    O kiek Baltic kalkes kainuoja? Kaip skaiciuojate kubai ar tonom? .. Nes jei šlapios tai turėtu skirtis kiekiai jei ant lauko sandeliuojate

    Kalkių kaina be pristatymo 30 €/t + PVM, drėgmė iki 5 %. Mūsų esami klientai išbarsto kalkes su įvairiais barstytuvai, tačiau patariame barstyti su barstytuvai, turinčiais transporterius.

  18. On 2019-02-15 at 23:52, hellboy197 pranešimas:

    Sveiki, turiu 2h juodžemio, tyrimų PH dar nedariau, bet galiu manau drasiai sakyti jog ta pieva rūgšti, kadangi didelėje jos dalyje auga labai reta ir smulki žolė ir laabai daug rūgštenių. Galvoju apie juos kalkinima, perskaičiau visa tema, tai susidariau nuomuone jog geriausia berti gesintas arba megesintas kalkes. Tačiau noriu pasitikslinti ar tikrai neįmanoma įprastas kalkes išberti su paprastu lenkišku, vieno disko trašų barstytuvu ar vis gi galima? Ir ar nukalkintą dirvą, po derliaus nuėmimo negalima arti, o tik suskusti kokiu lėkštiniu skutiku?

    Sveiki, patartina kalkes berti su barstytuvu, turinčiu transporterį. Išbėrus kalkes patariame nearti, o tik suskusti iki 10 cm, taip sulėtinsite medžiagos išsiplovimą.

    On 2019-02-16 at 09:43, wildfire pranešimas:

    Kalkes lietuviskos. Jeigu labai sausos tai kaip ir nieko, beveik viskas isbyra normaliai, bet jeigu dregnesnes, tai vaziuojant pasitrombuoja, pradzioj paeina kol virs transporterio pasidaro tunelis ir reikia lipt su kastuvu.

    Ačiū, jog informuojate kolegas, taip, kalkes berti geriau sausesniu oru. Taip pat turint galimybę sandėliuoti sausai tai padėtų jas lengvai išberti.

    On 2019-02-16 at 10:21, hellboy197 pranešimas:

    Hmm... baltickalk rašo, kad galima jų agrokalkes barstyti ir paprastu barstytuvu, tai išeina kog kaip ir meluoja. O ir aplinkui realiai niekas nesu mates kad kalkintu, nes nelabai kas turi su kuo. Nes pastebėjau, kur didesni ūkininkai turi aplink mane rūgčių pievų, tai tiesiog apleode jas, rūgštinės metai iš metų tuose laukuose auga... O tai kiek suprantu su įprastu barstytuvu bėda, jog ta sparnuotė kur barsto, visai sutrina į miltus ir tokį kaip debesį kalkių padaro? Ar kažkokia kita bėda? 

    Pataisyta tam, jog neklaidinti. Jeigu patikslintumėte iš kokio rajono esate galėtume padėti rasti sprendimą dėl barstytuvo nuomos. 

    On 2019-02-16 at 18:36, ukdavidas pranešimas:

    Ju kalkės granuliuotos stambios granulės tai galima laisvai berti su paprastomis leikomis kaip sulfata, 

    O jei miltai arba šlapios tai tik su rumu

    Mūsų kalkių frakcija 0 - 12 mm, jos nėra granuliuotos, tikriausiai supainiojote su konkurentų produkcija.

    On 2019-02-16 at 19:34, hellboy197 pranešimas:

    Na pas juos tinklalapyje rašoma jog frakcija 0-12mm ir nuotraukose atrodo tokia gana stambiai granulėta (jei ten ju nuotraukos). Reiktu nebent pačiam nuvykti gyvai pamatyti.

    Nuotraukos mūsų, galite atvykti ir pamatyti kalkes gyvai Ventoje, išanksto susitarus telefonu: +37068622063. P.S. pridedu nuotraukas.

    20180924_124530.jpg

    20180924_124555.jpg

    20180924_124515.jpg

    0.jpg

    granuliuotos_kalkes.jpg

    00.jpg

  19. On 2018-12-23 at 20:59, Zvanas pranešimas:

    Reiketu specialisto komentaro nes man cia beveik vienodai viskas tik reakcingumas skiriasi ir vienam daugiau elementu (ar del to, kad turi daugiau ju ar del to, kad kitam jie tiesiog netirti)

    Sveiki,

    kainos skirtumas priklauso nuo 3 dedamųjų: medžiagų savikainos bei gaunamos naudos bei rinkos kainos.

    Klinties kainą nulemia alternatyvių medžiagų kaina rinkoje, tačiau klintis yra tinkamiausia tuomet, kai Jums nereikia didelio pH pokyčio per trumpą laikotarpį, o esamą dirvožemį, kuris laikui bėgant rūgštėja savaime stengiatės išlaikyti bei pagerinti ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat kai jūs planuojate artimiausius 2 - 3 metus šiame dirvožemyje auginti rūgštingumui nejautrias kultūras.

    Klintis - tinkama medžiaga tuomet, kai Jūs sprendžiate rūgštingumo problemas ilgalaikėje perspektyvoje, tuomet dažniausiai kalkinate didesniais kiekiais, tačiau didesni kiekiai gali sąlygoti didesnį medžiagos išplovimą ir mažesnį jos pasisavinimą.

     

    Kalkės rinkoje konkuruoja su aktyviomis medžiagomis, kurių poveikis dirvai yra kur kas greitesnis. Dažniausiai alternatyvios medžiagos yra granuliuotos, todėl mes negalime siūlyti šios medžiagos tokiomis pat kainomis kaip ir konkurentai, siūlantys granules.

    Agrokalkės (negesintos/gesintos) yra puikus pasirinkimas kai Jūs norite greitai (6 - 18 mėn.) padidinti dirvos pH, mūsų klientai kalkina įvairiomis normomis, viskas priklauso nuo situacijos (skirtumo tarp optimalaus ir esamo pH), normos svyruoja tarp 2 - 4 t/ha. Kol kas nesame gavę skundo dėl perkalkinimo - mikrofloros sunaikinimo, vadinamo "sudeginimo". Manome, jog taip yra todėl, jog mūsų siūloma medžiaga yra dalinai gesinta. 

    Yra pardavėjų, kurie rekomenduoja kalkinti mažomis normomis 0.5 - 1 t/ha, tai tinkamas sprendimas esamo pH palaikymui, tačiau visos kalkinės medžiagos savyje turi apie 300 kg gryno Kalcio vienoje tonoje, LAMMC darė tyrimą ir nustatė, jog Lietuvoje iš dirvos vidutiniškai yra išlpaunama 193 - 251 kg/ ha. Matematika nėra sudėtinga - pakalkinus 1 t/ha šios normos Jums užteks maksimaliai 2 metams. Tačiau, kalkinimas nedidelėmis normomis - apsidraudimas, apsaugo dirvos mikroflorą nuo pažeidimo.

    Atsakant į Jūsų klausimą apie reakcingumą:

    Reakcingumas parodo smulkių dalelių kiekį, kuo medžiaga smulkesnė, tuo daugiau dalelių sureaguos trumpalaikėje perspektyvoje (per 1 metus) - reakcingumas yra didesnis.

    Dar vienas rodiklis - neutralizacijos vertė, kuri vienoje ataskaitoje pateikta, o kitoje nėra, tačiau ši vertė yra proporcinga Ca (Kalcio) kiekiui perskaičiuotam į CaO (kalcio oksidą). Kadangi visose kalkinėse medžiagose, nepriklausomai nuo jų tipo, formos, frakcijos kalcio kiekis - panašus tai ir neutralizacijos vertė - panaši. Kalcio kiekis medžiagose yra panašus todėl, jog visos kalkinės medžiagos yra gaunamos apdirbant iškastines uolienas (klintį, dolomitą, kreidą), visose šiose medžiagose gryno kalcio kiekis - panašus.

    Jeigu neatsakiau į klausimą, lauksiu Jūsų patikslinimo.

     

  20. On 2018-12-09 at 18:46, daugvydas pranešimas:

    svejki ar ymanoma su vadinama lejka isbert 

    Sveiki, geriausia išberti su trašų, barstytuvu, turinčiu transporterį.

    On 2018-12-06 at 16:56, Bulvinykas pranešimas:

    Buvo čia skelbimai įdėti, berods nuo 8 iki 25 už toną. Plius transportas. Jei esi šalia jų, tai matematika išeina, bet mums gaunasi pigiau per pusę Lenkijos vežtos.

    Sveiki, trupintos klinties kaina - 9 € / toną be atvežimo. 25 € / toną be atvežimo kainuoja agrokalkės.

  21. On 2018-11-29 at 00:18, dvidas pranešimas:

    kaskokias klintis pas mus kasa Vegeriu kaime  tai ten buna smulkios frakcijos tinkamos dirvoms ,bet savininkai sedi klaipedoi,reiktu paguglint ,nezinau pavadinimo firmos

    Sveiki,

     

    mes eksploatuojame vegerių karjerą ir gaminame trupintą klintį: http://www.baltickalk.lt/klintis/

  22. Mūsų nuomone teisūs yra tie, kurie teigia, jog norma 0.5 - 1 t / ha - per maža. Nors gamintojai ir teigia, jog šios kalkinių medžiagų normos yra tinkamos, tačiau šiuos teiginius nesunku logiškai užginčyti.

    Per sezoną vidutiniškai 300 kg kalcio pasišalina iš 1 ha. Kalbame apie gryną kalcį, gryno kalcio, nesvarbu kokios formos  (CaO, CaOH ar CaCO3) ar frakcijos (trupinta, granuliuota, malta) yra medžiaga, medžiagoje yra apie 30 - 40 %, tai yra 300 - 400 kg / t. Tai reiškia, jog panaudoję nedidelę normą (tarkime 1 t/ha) Jūs atstatote vos 1 sezono kalcio  netektį. 

    Sutinkame, jog naudojant oksidines trąšas būna greitas efektas, jis matomas iškart, tačiau su tokiu kiekiu pH reikšmė nepasieks neutralios, nes kitą sezoną rūgštingumas vėl pradės didėti.

    Gana plačiai apie medžiagų formas esame aprašę savo puslapyje, galite paskaityti, nes nemanome, jog verta dubliuoti informaciją čia.

    Nežinome ar šiame forume galima dalintis nuorodomis į savo puslapį. Tačiau bandome:  http://www.baltickalk.lt/kalkinimas/

     

  23. Mūsų kalkių frakcija 0 - 12 mm. Taip, žinoma, barstyti patogu tokiu barstytuvu, kuris turi transporterį.

    Klientai jau ne pirmus metus kalkina laukus ir 2 - 3 t/ha ir net šiektiek daugiau, esant poreikiui. Kolkas nusiskundimų dėl nudeginimo neturėjome. Todėl manome, jog mūsų klientai - šaunūs ir protingi, ant pasėlių neberia, nerizikuoja.

×
×
  • Create New...