gzhegozh

Bet yra ir 4% N granuliuotas mėšlas po ~300 EUR/toną.. tokiu atveju minimaliausios išlaidos būtų ~1000 Eur (4 metams, t.y. ~250 Eur/metus), o tai jau ir ne toks baisus skaičius, kai ~200 EUR gauni už ha išmokų per metus. Jei derlius neblogas, gal net ir + būtų šioks toks... Gal yra kas naudoja kitas nebrangias/efektyvias trąšas?

Sveiki, gal galite patarti su trąšomis, kur galima rasti pas mus mėsos-kaulų miltų, Provita, Biofer, ragų drožlių ar panašių...? Lietuvoj niekur nerandu, kas prekiauja. galvoju EKO ūkyje išsisukti nuo ankštinių auginimo, ir apsiriboti trąšomis (140 kg/ha azoto). Kokios kainos tokių trąšų? pasidalinkite, kai kolegos tvarkotės(planuojat tvarkytis) savo EKO ūkiuose pagal naujas taisykles? Ačiū.

Mėšlo tiek neturėsiu, nebent pirkti... o tai dėl kitų trąšų kaip? Per brangus malonumas? patarkit, kas naudojat kokias trąšas, kiek kainuoja? Ačiū.

Sveiki, Kitais metais bandysiu registruoti eko ūkį. Galvoju ar prasidėti su žolėmis sėjomainoje, ar verta investuoti į trąšas (140 kg/ha azoto per 4 metus). gal kokių pasiūlymų turite dėl trąšų? ar neapsimoka? nesinori prarasti vienų metų derliaus... ačiū.

Sveiki, planuoju kitais metais pradėti EKO ūkininkauti- ūkis nedidelis- ~ 15 ha noriu sėti speltą, grikius (gal dar ką nors).. pagal naujas programos taisykles reikia 1 kartą per penkis metus visuose laukuose įsėti kultūrą žaliąjai trąšai arba įtręšti ne mažiau 140 kg azoto.. Galvoju, kad neprarasti derliaus iš laukų tais metais , kai bus auginamos žolės, gal verta investuoti į trąšas ir turėti derlių iš visų lauku visą 5metį? Gal kas naudojat EKO trąšas? gal galėtumėt pasidalinti patirtimi? 140 kg /ha azoto nemanau, kad būtų sunku įnešti- tarkim ragu drozliu trasos turi didelį procentą azoto.. Vienintelis niuansas, tikriausiai kaina nemaža.. prašau kolegų patarimo..

Ukdavidai, kokią normą išsėji? Ryt bandysiu sėti speltą savo laukuose, ir neapsisprendžiu... pardavėjas sėklos gulasi kryžium ir sako 300 kg/ha sėja jau kurie metai..

Ir vis dėl to... kokios kainos tų tyrimų? Kur kreiptis dėl jų?

Sveiki, planuoju kitais metais deklaruoti EKO ūkį. Ūkis tik augalininkystė- gyvulių, pievų, uogynų neturėsiu. Randu taisyklėse keletą punktų, kurie truputį gąsdina.. noriu, kad jau dalyvaujantys EKO programoje pasidalintų savo patirtimi.. Labiausia neramu dėl 40 punkto: 40. Siekiant išlaikyti ir didinti dirvožemio derlingumą ir biologinį aktyvumą, visiems ekologinės gamybos plotams (išskyrus laukus, kuriuose auga sodai, uogynai ir vaistažolės, daugiametė pieva ir ganykla) visi ūkio subjektai nuo 2016 m. privalo: 40.1. pagal sertifikavimo įstaigos tinklalapyje paskelbtą informaciją, kurioje nurodyta sėjomainos plano, humuso ir maisto medžiagų balanso sudarymo metodika, turėti ir laikytis: 40.1.1. sėjomainos arba augalų kaitos planą (ne trumpiau kaip penkeriems metams); 40.1.2. dirvožemio maisto medžiagų balanso skaičiavimą (kasmet) ir dirvožemio humuso balanso skaičiavimą (vieną kartą per ketverius metus); 40.2. ne anksčiau nei prieš 3 metus atliktus akredituotos konkretiems tyrimams atlikti laboratorijos ekologinės gamybos plotų dirvožemio tyrimus (fosforo ir kalio kiekio, PH, humuso). Sėjomainos planas, lyg ir nėra problema, bet dirvožemio maisto medžiagų balanso skaičiavimai (KASMET), ir humuso skaičiavimai, taip pat dirvožemio tyrimai??? Kaip ir kas čia daroma, kiek tokios paslaugos kainuoja? Taip pat 48 punktas: Ūkio subjekto ekologinės gamybos plotuose užauginta produkcija (visos ūkyje auginamų augalų rūšių (išskyrus daugiametes žoles, daugiamečius augalus ir daržoves, prieskoninių augalų ir vaistažolių sėklas) – ekologiškos sėklos arba bulvės (neskirtos dauginti), kuri toliau naudojama ūkyje sėjai ar sodinimui, turi būti atnaujinama sėjant ar sodinant ekologiškas sertifikuotas sėklas arba bulves, atitinkančias teisės aktų reikalavimus sertifikuotai dauginamajai medžiagai, ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus. Jeigu ūkio subjektas einamaisiais metais augina tam tikros rūšies augalą, tačiau penkerių metų laikotarpiu ne visais metais augina tos rūšies augalą, į penkerius metus įsiskaičiuojami ir neauginimo laikotarpis. Sėklos atnaujinimu laikoma, jeigu ūkio subjektas ekologinės gamybos plotuose einamaisiais metais sės norimos atnaujinti augalo rūšies tik sertifikuotą sėklą, nenaudojant paraleliai nesertifikuotos tos augalo rūšies sėklos. Jeigu po pereinamojo laikotarpio mano užauginta produkcija bu sertifikuota kaip EKO, tai neatitiks sertifikuotos sėklos apibrėžimą? Ačiū už pagalbą..

Gylis ~ 4 cm berods... Nors vienur sako, kad toks, kaip normalių kviečių.. Kitur, kad šiek tiek giliau, nes spelta su lukštais, todėl reikia šiek tiek daugiau drėgmes sėklai suželti..

Čia radau vieną magistrinį darbelį, kur buvo tirtas speltos piktžoliškumo priklausomybė nuo sėjos laiko ir kt. tai rodo, kad derlius visai nepriklauso nuo sėjos laiko (ar rugsėjo pabaiga ar spalio pradžia), tik piktžolių daugiau pasėjus vėliau... http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120613_120151-29906/DS.005.0.01.ETD Beje, koks bus atstumas tarp eilių pas tave bus? nes randu, kad lyg ir ~20 cm turėtų būti... ar paliksi standartinį ~10 cm?

Kad sėjamos nelukštentos, kitaip gali nesuželti, nes lukštenant galima pažeisti grūdą+ lukštas saugo nuo ligų...

Sveiki, mane taip pat domina tas pats klausimas apie speltos auginimą, sėją ir t.t. Perku iš ūkininko sėklą speltos (tiksli veislė nežinoma), pardavėjas tvirtina, kad reikia būtinai sėti ~300 kg/ha (ir būtinai sėti su barstykle!!!), nors literatūroje randu 200-230 kg/ha. Negi su Amazone D7 nepasėsiu? Beje, kokie turi būti atstumai tarp eilių? Be to sako, kad spelta nesikrūmija, nors, vėlgi, literatūra teigia, kad krūmijimosi koeficientas labai didelis.. Kaip yra iš tikrųjų? Dėkoju už atsakymus.

Sveiki, Gal kasgaletu pasidalinti uzpildytos paraiskos pavyzdziu? Esu smulkus ukininkas, atitinku reikalavimus, bet pagal balus, surinkciau tik minimuma-35 balus. Sansai gauti parama praktiskai lygus 0, todel nesinori tusciai islaidauti konsultantams, pamaniau, gal paciam pabandyti- islaidos minimalios, o viltis gauti parama vis delto ...