Dzūkija

Su tokiu skaičiavimu ir iki balanso sudarymo jau netoli

Tai va kaip gyvenimas į priekį eina. Anksčiau moteriai tik gėlių ir "Vėtros" ar "Žaros" butelio užtekdavo. O dabar.... Traktorių matai jai duok.

Ir aš norėčiau. Tik traktoriaus neturiu Beje, jo pastatyti taip pat neturiu kur.

Nepalikau, nepalikau. Darbe užsikasiau. Po naujų metų pats darbymetis. kaip jums nuo pavasario iki rudens. O dar ir grįžus naujus valdžios "šedevrus" reik pastudijuot. O dabar dar susidomėjau forumo tema TŪS. Gal kada dirbant su projektais pravers. Aš gi kaip vienas dalyvis iš forumo "žmogus iš miesto". P.S. Pasiūlymas neatmestas. Tik kad labai nekonkrečiai siūlai. Taip ir nesupratau, ko ieškai, žmonos ar buhalterės.

Nu tik pali vyrus vienus. Ko tai ne į temą varot. Jūs bent išsiaiškinot, ar ji buhalteriją moka.

Jei dar nesuėjo 40 m. ir ūkis įkurtas neseniai - galite kreiptis kaip jaunasis ūkininkas. Jei neatitinkate šitų kriterijų - ūkio modernizavimo kryptis. Jei ūkis nedidelis dar yra pusiau natūrinių ūkių parama. Visą info galite rasti http://www.nma.lt/index.php?1631408982

Skaitėt? http://www.zum.lt/documents/isakymu-pri ... -3D-14.pdf

Su buhaltere. Arba bent turinčia supratimą apie buhalteriją. Tai ką vyrukai, 90-60-90 era praeina? Jau protingų reik?

Nėra nieko baisesnio už vienišą buhalterę ir mokytoją

Tai kad man nei to, nei to nereik.

Kuria prasme?

Aš gal iš savo varpinės pasakysiu, bet dažnas darbdavys neįsivaizduoja už ką buhalteriui algą moka. Tipo sėdi, kažką kompu daro, pinigai iš sąskaitos dingsta, visokių segtuvų reikalauna. Ir įsivaizduojat, dar jam reikia laiku sąskaitas atnešti. Ir už įmonės pinigus net cocacolos neleidžia degalinėje pirkti. Tai va kokie mes, buhalteriai, bjaurūs. Ir mūsų darbo niekas nemato. Tik finansinės atskaitomybės kokius 5 lapus. Problema ūkininkams tame, kad nėra daug buhalterių baigusių konkrečiai žemės ūkio buhalteriją. Nors atrodo, kiekvienais metais LŽŪA baigia nemažas kiekis. Bet visi raunasi į miestus, į įmones. Nes jei nori bent pragyvent, tai reikia vesti buhalteriją bent 10 ūkininkų. O tai jau darbas be poilsio, be išeiginių. O toks darbas, tai klaidos. Taip kad, mieli ūkininkai, arba siųskit žmonas buhalteriją studijuot, arba į žmonas buhalterę imkit.

Problema tame, kad mėgėjams ir mėgėjišką atlyginimą moki, o profesionalai žiauriai lupa. Ne kiekvienam ūkininkui jie pagal kišenę. Va čia išlipa dar viena ūkininkų problema.

Tai kad ne ministro noru tas SGP nusistato. EDV skaičiavimui pagal tą nutarimą naudojamas "Produkcijos rūšių standartinis gamybinis pelnas nurodomas Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto leidinyje Žemės ūkio respondentinių įmonių duomenys". Vadinasi, kuo mažesnius pelnus ūkiai uždirbs, kuo mažesnius skaičius teiks visokioms statistikoms, tuo daugiau ūkių pateks į iki 14 EDV grupę. Dabar gal atidžiau pasižiūrėsi kokius duomenis ir kur teikiate. Nes, kaip praktika rodo, viskas rašoma "iš lempos".

Visiškai į dešimtuką EDV - tai deklaruojamas plotas ha (arba auginami registruoti gyvuliai) padaugintas iš mistinio ES nustatyto sąlyginio pelno (SGP). Nereik jokių sąnaudų. Pelną už ūkininkus jau kažkas suskaičiavo

Tik nereik taip ciniškai. Paskolos grąžinimas - pačios paskolos grąžinimas - ne sąnaudos, palūkanos už tą paskolą - sąnaudos. Pastatų remontas - sąnaudos, jei tik tik tas remontas nėra kapitalinis. Jei kapitalinis - tai jau turtas. Darbuotojų alga - sąnaudos Pagalbinės priemonės - jei jos yra padedamos ten, kur reikia, t.y. jomis remontuojama pastatai ar technika - sąnaudos Paslaugų pirkimas - sąnaudos.

Nu gi kad nenusirašo jis po tų 5 metų. Naudoji jį toliau, tik nusidėvėjimo neskaičiuoji. Tupi tas traktorukas sau balanse su kokio 1 Lt likutine verte ir tiek. Aišku, yra būdas kaip jam toliau skaičiuoti nusidėvėjimą. Perkainoji. Tik čia ko gero neužteks to, kad "ūkininkas nustatė tokią kainą". Bent UABams reik oficialaus turto vertintojo rašto. Aišku ne už dyką. Tik kažkaip neteko susidurti su tuo, jei ūkininkas nori perkainuoti savo techniką. Tik šis būdas turi minusą - nusidėvėjimas tada neina į sąnaudas. Nepykit, toliau neaiškinsiu, o tai reiks laaabai daug rašyti. Todėl iš kart sakau- būdas yra, bet jis netinkamas mokesčių mažinimui.

Skirtumų turi, bet principai visvien vienodi. O buhalterinės programos čia išvis ne prie ko. Jūs į tą pajamų apmokestinimą žiūrėkit paprasčiau. Tik sakoma, kad bus apmokestinamos pajamos. Bet pažiūrėjus tą apmokestinimo tvarką, tai gaunasi, kad bus apmokestinamas pelnas. Panašiai kaip UAB. Pajamos - Sąnaudos =Apmokestinamosios pajamos (arba pelnas). Technikos remontas bus sąnaudos.

Ne, netsibodot. Gerai, kad žmogus domisi. O tai pas mus įsigalėjusi praktika, kad nutrenkiu popierius buhalteriui ir jis tegul buria. Šiaip tai, pažiūrėjus standartinį ūkininkų sąskaitų planą, sąnaudose nėra atskirta kur kintamoms sąnaudoms, o kur pastovioms sąnaudoms priskirtas nusidėvėjimas arba amortizacija. Tai būdinga įmonių sąskaitų planui. O ir tam pačiam 3D-491 įsakyme yra nurodyta, kad ir amortizacija, ir nusidėvėjimas keliauna į 620 sąskaitą. Vesdama buhalteriją aš vadovaujuosi tuo, kad nusidėvėjimas- pastovios (arba veiklos) sąnaudos. Nes ar tu dirbsi 10 ha, ar 100 ha, nusidėvėjimas liks tas pat. Todėl pelno (nuostolių) ataskaitoj aš jį parodau IX eilutėje. Tiksliau sakant tą eilutę aš papildomai išskirsčius į 2 eilutes - pastovios sąnaudos ir nusidėvėjimas. Nes, sakykim duodant FA bankui, geriau matyti, kad ne visos pastovios sąnaudos yra dengtos grynais pinigais. Ir niekada nusidėvėjimo sąnaudų nededu į savikainą. Tuo pačiu principu vadovaujuosi ir rašant verslo planus paramai. Atsiminkit tik tai, kad tiek įsakymas 3D-491, tiek VAS yra tik rekomendacijos. Taip kad tai yra tik jūsų nusistatymas, kur tą nusidėvėjimą ar amortizaciją padėsite - į savikainą, ar į veiklos sąnaudas. Kaip jau sakiau, galutinis rezultatas bus tas pat. O kad turto pusėj ne tas pat, tai taip ir turi būti, nes ten atskirta kur materialaus turto nusidėvėjimas (132-325 sąsk) pagal ilgalaikio turto grupes, o kur nematerialaus turto amortizacija (130 sąsk).

O kodėl negalima? Jūs galit traukt, niekas per galvą už tai neduos. Kaip mano vienas kolega mėgsta sakyti - galutinio rezultato tai neiškreips. Toks verslo plano amortizacijos priskyrimas ne savikainai, o veiklos sąnaudoms labiau būdingas įmonėms. O ūkininkams daug kas galima. Sąnaudų priskyrimą savikainai jūs pats galite nusistatyti. Praktiškai žiūrint, beveik visas ūkio sąnaudas galima priskirti savikainai. Bet bent man nelabai gražiai atrodo, kai sumeti visas sąnaudas į savikainą, o tada 1 t grūdų savikaina gaunasi pvz. 1200 Lt. O parduodi už kiek? Kai kreipiesi ES paramos arba prašai banko paskolos aktualu ir tai, kaip tavo ūkis bus parodytas per finansines ataskaitas.

Ar tikrai? Ar...? (žiūrėti paskutinį sakinį paskutiniam mano parašyme)

Dotacija nebūtinai turi būti amortizuota per 5 metus. Paprastai dotacijos amortizuojamos per tą pat laikotarpį kaip ir ilgalaikis turtas. Verslo planuose rašydavom, kad ir dotacijos, ir už jas perkamas turtas amortizuojami per 8 metus. Kad paprasteni skaičiavimai būtų. Tačiau niekas jums nedraudžia tai padaryti kad ir per tuos 20 metų. Arba skirtingus laikotarpius. Galimas ir tas variantas, kad skirtingą perkamą techniką galima nudėvėti skirtingais terminais. Čia priklauso nuo jūsų valios. Ir nuo santykių su buhaltere. Nes už pastarąjį variantą ji tikrai jus keiks. Arba užsiprašys papildomo užmokesčio. Bet verslo plano ir konsultacijų amortizacija - 5 metai. Labai jau atsiprašau, kad taaaip sausai. Buhalterija - ne literatūra. Kaip matematika sausas mokslas, taip ir buhalterija. Patikėkit, kad tik buhalteris su buhalteriu gali tokiom temom susišnekėt. Aš jau antra savaitė bandau saviems darbuotojams išaiškint apie taikomo NPD pasekmes. Sako, kad supranta, bet iš jų elgesio matau, kad nelabai.

O, dabar aišku, ko klausiat. Pabandysiu paaiškint praktiniu pvz. Sakykim perkat traktorių . Gaunat tam traktoriui paramą. Parama ūkio FA bus parodyti kaip dotacijos susijusios su IT pirkimu. Pradėjus skaičiuoti to traktoriaus nusidėvėjimą bus mažinama ta parama. Ir taip 5 metus. Nes iš dotacijų ir subsidijų įsigyto ilgalaikio turto nusidėvėjimas negali būti nurašytas į sąnaudas, o juo turi būti dengiama tų dotacijų sąskaita. Traktorius 100000 Lt Parama 40000 Lt Traktoriaus metinis nusidėvėjimas 100000/5=20000 Lt Paramos metinis amortizavimas 40000/5=8000 Lt Vadinasi į nusidėvėjimo sąnaudas bus galima nurašyti tik 12000 Lt, o 8000 Lt bus mažinama dotacija. Tai yra paprasčiausias variantas kai dotacijų amortizavimo ir IT nusidėvėjimo terminai sutampa, t.y. abiejų 5 metai. Jei sugalvosit, kad traktoriaus nusidėvėjimą skaičiuosit 8 arba 4 metams, tai jau jūsų buhalterės darbas, nes reiks daryti perskaičiavimus. Nors ir taip darant vienodo IT nusidėvėjimo ir paramos amortizavimo laikotarpio buhalterinius įrašus pagal visus reikalavimus, tai nėra tik viena buhalterinė operacija. Nors daug kas daro vienu įrašu (galutiniu), praleidžiant visas tarpines operacijas. Nežinau, ar suprantamai paaiškinau. Bet visi sako, kas buhalteriai sausi žmonės, kurie gyvena tik savo skaičių pasaulyje ir vis kažką buria. Tik niekas nesupranta ką.

O čia jau kokį nudėvėjimo laikotarpį nusistatysit. Galit nusistatyti tam pačiam traktoriui ir 7 metus, ir 20. Tik skaičiuojant pelną jau bus skirtumas, nes jei nustatysit 20 m naudojimo laikotarpį, tai nusidėvėjimo sąnaudos bus beveik 2,5 karto mažesnės nei tada kai nusidėvėjimas 7 metai. Vadinasi didesnis pelnas. To pasekoje - didesni mokesčiai. Paprastai įmonės nusistato tokį laikotarpį, kokį mažiausią leidžia pelno mokesčio įstatymas. O vėliau arba perkainoja turtą, arba jį toliau naudoja su likutine 1 Lt verte. Tada nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Aišku, jei naujo turto neatsirastų, tai po tų 7 metų vėl didėtų pelno (arba kaip dabar ūkininkams pajamų) mokestis, nes nebūtų nusidėvėjimo sąnaudų.

O mano nuomone, kad tokio bardako metu, koks dabar yra, nedaug atsiras norinčių. Ypač tų su milijoninėm investicijom. Banko palūkanos žvėriškos. O tada bus ta situacija, kad mes neįsisavinam ES lėšų ir reiks grąžinti atgal ES.