ignas.d

Pilnai sutinku, jei ne daliu tiekimas tai tikrai daug ju laukuose melynuotu. Bendrai paemus ten labai daug geru techniniu sprendimu padaryta, kokybe tikrai ne ka blogesne uz raudona ar geltona kur patys vaziuoja

Sveiki, gal kas turit hardi savaeigi ir galit pasidalint patirtim bei nuomone apie sita masina.

atkrepk demesy i sekciju valdyma. Pas amazones pvz, pantera sekcijas darineja elektiniai varikliukai. Tevas turejes duvena sena tai ten pastoviai gesdavo, nekontaktina, oksiduojasi , nupuva laidai ir pan. Pas berthouda kaip ir pas horscha pneumo voztuvai darineja, ten sistema patikrinta, per 11 metu kiek turim tai vieninteles bedos laidai einantys i sekciju vuztuvus. Jei nenori daug taisyt, rinkis kuo maziau elektros ant siju, jei dar planuose kasa naudot zadi tada isvis. Chebra juokauja kad nuo kaso plikas purkstuvas lieka, nukrenta visi laidai, lempos ir t.t.

reikia mokytis is pernai metu, jei augalas nors kiek biednas vegetacijos pradzioje reikia tempt uz ausu gaivinant kol dar neisplike o ne trumpint. balitus veisles jei tokie orai uzsites isvis netrumpinsiu.

as jau pradejau pirmus purskimus kvieciu, beje ne su modusu ar kita chemija kur per stoga duoda, bet su 0.3 florones. Pradejau nuo prastesniu lauku kol dar yra ant ko purkst. florone beje irgi duoda sioky toki trumpinima siaudo

Pas mane kvieciu paseliai taip atrodo kad pradeda prastet. Kas nusipurske trumpinimus kvieciai kaip reikiant nusigande, man atrodo kad pirmas purskimas kvieciam bus ne trumpinimas, o gaivinimas su kokiu magnio sulfatu ir aminkem ar kazkas pan. Labai nenoriai siemet atsigavineja.

florone nesimaiso su siera ir dar keliais mikrikais, cia ne pramanymas o etikete florones cituoju

sekit ne tankiau 40 augalu/ m2 ir bus jums geriausias augimo reguliatorius

Ar daug tokiu? Panasus augalu suraukslejimai man buvo vasariniam. Gali but citoplazmine virusine liga, kuria museles pernesa rudeny, jei taip tai tie augalai neves tik isaugs kreivi ir suraityti. Cia pernai daug kas pastebejo sita problema.

Kaip su dregme, as irgi galvoju pupas siom dienom ikalt ?

manau nera ko laukt, jei dirva sausa pakankamai. pakantus jie salnoms, o dar jei herbicidas eis ant sudygusiu tai visai nesukt galvos ir set. Fenixas is kart po sejos gali prasciau veikt nes minusine temp nelabai chemijai. Sandeliuos negerai minusinej laikyt tai ant dirvos pairsiaus tuo labiau turi skilt ar kazkas panasaus but.

cia jau tikrai ne vabaliukai, turejes ir as gumbo. jokie liginiai nepades kitaip nebus, tos vietos skurdokai atrodys bet jei perziemojo tai kazka uzderes. ateity turek omeny kad uzkratas per padargus keliauja, tirk ph dek kalkiu kur reik, uzkrato lauke jokiu garstyciu ar ridiku tarpiniu, ir rapso greit nesek. man asmeniskai pasiteisino mentor veisle atspari gumbui, kur buvo rizikingi laukai labai tolygus ir veslus paseliai gavosi

Negi kolegos taip optimistiskai nusiteike del sios kulturos Snekejau su saudos vadybininku, sake eina kuo puikiausiai is swedu po nepilna eura ir dar su kazkokiais mandrais sertifikatais ko musiskiai neturi. Kogero ten pas juo tiesiogines iskeltos kaip prieskoniniams augalams arba kazkokiu kitu budu remiama , nesuprantama man kaip svedui apsimoka po tiek parduot ir dar visi transporto kastai, pas juos algos gi dideles ir t.t. Pas mus tiesioginiu tik LT dalis, dyzelio puse normos, ir dar piktzolynas po visko. Sandeli guli kokie 40 -50t pas mane ir niekam nebereikia nebent uz pusdykiai atiduotum. Kepyklos irgi gudrauja nebededa i recepturas tiek, anksciau lentynose birdavo nuo pabarstytu ant virsaus o dabar valgant sunku viduj riekes rast. Kita met gal del tradicijos pasesiu koki hektara ar du, kad ziema veikt butu ka

sumaisiau temas, cia apie rapsa kalba nukrypo tai ir as pasisakiau

15 metais kai gamta orus gerus dave, visi kule apie 5 t. nesvarbu kad vieni trese maziau , kiti daugiau bet rezultatas visada buna plius minus puse tonos. Ribojantis veiksnys pas mus yra oru salygos, ir nieko neprivaidinsi. As jau atsikandau trasu barstymo ant 6 t. o po to gaut tas tonas tik kas kokie 5 metai. Geriau jau trest ant 4 tonu ir gaut ta ka planavai, geriau skaiciuojasi

Nebeduoda efekto tie besaikiai tresimai, jei rudeni kompleksiniu gerai duota tai pavasary 300 salietros po to 300 sulfato ir perzegnoji. budavo likuti trasu isdalindavau kokiam dryziui palygint, padvigubini ar to sulfato ar salietros ir nematyt nei is akies nei per kombaina kad kazkoks stebuklas kitaip butu. Vat viena beda tai pastebejau kai pertresi, nupjovus rapsa ataugineja is stiebu lapai nes saknis energijos neisnaudojus buna, paskui gali bruzint dirva kol slieku nelieka

sertifikuotos seklos ismoka tik uz javus. bet selekcinio mokescio bent nebus jei pirkta sekla bus zirniu

Kad valgyt paduot reikia tik augalams atsibudus viskas cia aisku, bet kada ta tiksli data ? Vieni skaito kad vidutine paros temp. 5 c. turi but , bet ne visada saknis buna augalai isleide. Siemet atvirksciai isvis ta vegetacija skaityt kad nebuvo nutrukus ar kaip?

agrochema turedavo ta pati granmaxa anksciau bent jau

As tai lenkiska makro nupirkes, man tas gran max nepatiko nors ir keliais eur i ha pigiau gaunasi, efekto tokio kaip nuo kristalinio neturi augimui ir astrus kaip skaldele, jeigu suvelinsi tresima kai stiebas jau gerokai patyses apkaposi rapsui lapus

Gal esat bande novitron dam pupose, ar labai stresuoja? Sudetyje tas pats fenixo aklonifenas ir kalifo veiklios dadeta. Tik vat galvoju kaip atsiliepia augimui nes klomazonas ieina ir i brasan bei nimbus sudety, o sitie rapsui kaip reikiant kerta per stoga. Gal kazkas maise fenixa, kad geriau lipika ir ramunes imtu?

Siemet situacija kitokia, augalai net nebuvo uzmige ir valgo, baltu sakneliu pilna. Lapija pamelus, reiskia augalas dirba tik del temperaturos neina jam fosforo pasisavint. Siemet manau daugeliui didelis klaustukas ka daryt su pirmais tresimais, nes nera buve tokiu anomaliju pas mus. Jeigu zinociau kad po truputy atsils be jokiu dideliu atsalimu ir sniego tai pirmoj kovo pusej tikrai vaziuociau su kokia 200 fizinio salietros.

pas mus suvalkijoj visai neblogas pupas seklai isejo uzsiaugint paciam, matomai pagrindiniai seklininkystes ukiai i sausringas zonas papuole. Lygiai tas pats rudeny su kvieciais buvo, kai savo stambius gintarinius grudus parsidavem, o kai pirkta sertifikuota sekla parejo 40- 43 gr. tukst seklu ant maiso uzrasyta, atsidare maisus nusikeikem riebiai. Na bet jei nera salygu normaliu savo seklai ruostis, nieko cia neprivaidinsi

Nėra cia taip viskas paprasta kad pasakei ir padarei, gal zemaitijoj kur daug dirvu rugsciu ir isvystytas sitas reikalas, kogero kas kelintas stambesnis ukis turi bredala ar koki mvu nusipirke ir dar pakalimina jei kas papraso. Suvalkijoj dirvos ph pakolkas nera masine problema ir niekas neturi technikos, be to is akmenes atsivezus klinti po 10 eur ji pabrangsta dar tiek pat jei ne daugiau.

vasara smelynuose barsciau granuliuotas nordkalk, isdirbta tik su lekstem nes po rapso kvieciai sejosi, tuose penkiuose cm kur isdirbta ph pasitaises per kazkur 0.3- 0.4, o tik nuzeri ta sluoksny ir ismeigi zonda i nejundinta zeme ir kaip po senovei zemyn ph tie patys 0.4. Praejo nepilnas pusmetis ir gauta nemazai krituliu, bet tas kalcis niekur neissiplove nei issivaiksciojo, tai koks tada efektas jei tie miltai ant pavirsiaus guli? Vat kreida gal ir tiktu, ta tai tikrai kaip trasos istirpsta.