Andrius L

Žemėlapiai su statistika kur daroma žala Lietuvoje:

Padedant kurti vilko apsaugos planą ministerijoje prašėme, kad medžioklė būtų ne iš lubų tas kvotas dalinant, o būtent remiantis žala. Nes medžiojant ten kur nėra žalos tai gali tą žalą suaktyvinti, nes į jų vietą ateis ne būtinai tokie geri vilkai, be to išardžius vilkų šeimą nebepajėgiama susimedžioti miške. Lenkijoje kur vilkų medžioklė uždrausta, medžiojama būtent per spec leidimus esant žalai. Tikimės ir čia ši praktika įsigyvendins. Bet būtina spausti savivaldybę rašyti prašymą Aplinkos ministerijai, Miškų departamentui dėl spec. leidimo išdavimo. Departamentas pažadėjęs aktyviau juos dalinti. Sumedžioti vasarą vilkai bus minusuojami iš rudenį paskirtos kvotos.

Užuojauta dėl avelių. Labai norėtume gauti smulkesnės informacijos apie įvykį, gal net apsilankyti prie progos. Ar pavyko rasti vietą per kur peršokta, kokiu metu tai įvyko, kokie miškai šalia jūsų? Ar senai naudojate priemones? Labai norime sužinoti kas blogai su tuo tinklu, nes kiti teigia, kad daugiau metro vilkas nešoka, tai va labai įdomu kaip pas jus, pasidalintume su kitais. Jei atvejai kartosis iš savivaldybės galima prašyti spec. leidimo vilkui sumedžioti. Ministerija teigė, kad šiais metais šiais leidimais naudosis aktyviau.

Gera žinia! “Saugios avies” iniciatyvinė grupė gavo patvirtinimą, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ yra galimybė gauti finansavimą prevencinių priemonių nuo vilkų įsigijimui. Statiniai, skirti apsaugai nuo vilkų (elektriniai aptvarai, elektriniai tinklai, kilnojami aptvarai ir kt.) turi būti priskiriami prie tinkamų išlaidų kategorijos "30.1.5. gamybinių statinių (pastatų), įskaitant biosaugai užtikrinti reikalingus statinius (pastatus), statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas." Paraiškoje tai tinkamų finansuoti išlaidų punktas "5. Statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas" Kvietimas pagal šią priemonę jau paskelbtas ir paraiškos priimamos nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Patys bandysime gilintis į subtilybes gauti tokią paramą. Pranešime kaip sekėsi.

Gerbiamieji, tuščias šaudymas nepadės. Šiuo keliu ir labai efektyviai nuėjo dauguma Europos šalių. Bet pamatę su kuom susidūrė, ligos, nevaldomos populiacijos, didėjanti žala, pasuko į vilkų atstatymo ir sugyvenimo kelią. Čia dauguma Europos šalių tam pritarė, mokslininkai taip pat. Mūsų šalis šioje vietoje gali lengvai lygiuotis su labiau išsivysčiusiomis šalimis. Esame Europos šalis, norime kad mus gerbtų, pirktų mūsų gaminamus produktus, tai turime veikti pagal priimtas taisykles. Suprantu, kad bendros taisyklės visada sunkiai pritaikomos visiems vienodai, bet kryptis aiški, turtinga gamta, turtinga žemė. Tuo pačiu noriu pasidalinti šakalo pėdsakais, gal kam bus įdomu.

Mode26, atsiprašau, pataisiau. Gyvenu ne paslaptis Vilniuje, mano profilyje yra nurodyta. Ir pasakysiu tikrai nežinau kaip geriau gyventi ūkyje negu jūs. Bet esu susitikęs ne su vienu ūkininku kalbėdamas šiomis temomis. Esame įrengę vieną eksperimentinį aptvarą. Ir toliau va su jumis bendrauju rinkdamas informaciją. Norime visą veikiančią praktiką sudėti vienoje vietoje, kad bet kuris galėtų susipažinti. Ir sunkiausias klausimas visada yra kam to reikia?

Sutinku, kad žmogus gyvendamas savo aplinkoje turi jaustis saugus. Mūsų organizacija aktyviai siūlo ir tikimės šiais metais jau bus taikoma (pažadėta), tai spec. leidimų naudojimas sumedžioti vilką taškuose kur yra problemos. Lenkai taip sėkmingai tvarkosi. Medžioklė ten kur nėra problemų tas problemas dažnai ir sukuria, ypač kai išardomos vilkų šeimos. Tada nebepavyksta grobio susimedžioti miške kaip įprasta, jau tada pasukama į ganyklas. Vilkiukai sėkmingai perima šią praktiką nes negavo įgūdžių medžioti miške. Vilkas pakankamai racionalus gyvūnas. Visada pasirinks grobį, kuris yra lengviau sumedžiojamas. Tai mes kažkaip norime prisidėti skleisdami informaciją, kuri padės tą grobį daryti sunkiau prieinamu. Tos apsaugos priemonės ir būtų sprendimas toms problemoms. Vilkas lieka miške, gyvuliai aptvare. Taip pat plėšrūnai turi savybę nesidaugint, ar net palikti savo jauniklius jei nėra kaip išmaitinti, taigi be pagrindo plėšrūnų per daug nebūna. Kompleksas kai naudojami spec. leidimai sumedžioti, apsauginiai aptvarai, kompensacijos už žalą ir sukuria aplinką, kuri draugiška ir ūkiui ir gamtai.

Uždraust žinoma niekas neuždraus, jūs teisus. Bet rūšys įsitvirtina arba ne, priklausomai nuo čia esančių sąlygų. Jei nebus natūralių konkurentų ir oras bei maistas bus palankus tai jie tikrai įsitvirtins. O gamtos požiūriu gerų ar blogų nebūna yra tik atliekamas vaidmuo. Karo laikotarpiu tai nesiremčiau kaip pavyzdžiu, nes tuo metu gamta buvo paskutinėj vietoj ir visos rūšys nukentėjo, įskaitant šakalus. Mode26, EkoTomas, noriu pabrėžti, kad viena ar kita organizacija tikrai tos gamtos neišsaugos, kol tai nebus svarbu daugumai. Ūkininkavimo veikla gyvena ir dirba arčiausiai jos. O jos procesų nepaisymas pirmiausia ir smogs kas yra arčiausiai. Juk gyvuliai negyvena kažkur kapsulėse, o toje pačioje gamtoje, tai kuo ji tvaresnė, turtingesnė tuo ir produktas geresnis bus. Niekas nenorėtų ūkininkauti nustekentoje, sergančioje gamtoje. Geriausias pavyzdys tai plintančios ligos. Šis procesas gamtoje vyksta su tikslu sutvarkyti išbalansuotas vietas, kai kitomis priemonėmis nebepavyksta. Kaip tai atsiliepia visiems žinome. Taigi svarbu visos rūšys, jų gausa, o ne kažkokia viena mylimiausia. Ir vietinis žemės ūkis mums taip pat labai rūpi, juk jo užaugintus produktus vartojame. Tad tikrai neverta mums čia kažkaip priešintis.

Dar viena priežastis saugoti mūsų vilkus. Vilkai šakalus laiko savo konkurentu ir juos pjauna, kaip ir usūrinius bei įprastus šunis. Gamtoje tuščios ar neefektyvios vietos nebūna, jei išnaikinama viena plėšrūnų rūšis arba neleidžiama jai atlikti pilnaverčio savo vaidmens į jos vietą stoja kiti, dar labiau vislesni. Nors medžiotojų teigiama, kad vilkų pas mus yra per daug, bet procesai rodo priešingai. Šakalas natūraliai plintanti rūšis, o ypač ten kur silpna plėšrūnų grandis. Geriausias pavyzdys Amerika kur puikiausiai išplito šakalų ir kojotų rūšys. Taigi saugokime savo gamtą ir viskas bus tvarkoje.

Gal kas yra bandęs šią priemonę? El. tinklą su signaline viršutine juosta Wildnet. Gaunasi kiek pigiau nei su įprastu raudonu arba galima naudoti kaip papildomą. Kaina apie 70 Eur / 50 m . Nuo išvertimo taip pat padeda tvėrimas ratu be aštrių kampų. Čia surinkta informacija.

Smagu, kad atėjote, gal ir su kitais pavyks susimatyti. Dėl to, kad visi apie priemones žino tai mes matome, kad taip nėra. Vištyčio rajoje dauguma ūkių be jokios apsaugos ganosi, tą patvirtina ir vietiniai žmonės. Mes tik dalinamės iš visų surinkta informacija ir kviečiame kaip specialistus sudalyvauti ir įmones, kurios tiekia tokius produktus. Viename susitikime būna viena įmonė, kitame jau kita, svarbu, kad galėtų atsakyti į spec. klausimus, juk mes plonybių tikrai nežinome. Praėjusią vasarą patys įrenginėjome vieną tvorą, kuri visus metus atlaikė, tai šiokį tokį supratimą tikrai turime. Šiemet irgi planuojame suorganizuoti dar vieną eksperimentinį ūkį. Kaip tik ieškome kandidato, gal ir jūs ką galite pasiūlyti? Būtų gerai kad kandidatas laisvai galėtų pristatyti apsaugą ir kitiems besidomintiems. Dabar manome, kad prioritetas yra parama šioms prevencijos priemonėms, būtų ūkininkui paprasčiau pasirūpinti gyvulių apsauga patiems ir tai ilgalaikė investicija. Didesnių kompensacijų tikėtis, manau, verta tik esant stiprėjančiai Lietuvos ekonomikai, nes fonde šiaip pinigų daugiau neatsiras kitais metais. O esant apsaugai, tokių išpuolių gali sumažėti nors ir per pusę, tai ir padalinti jau sekančiais metais bus galima po daugiau.

Sveiki, Norėjome pasidalinti sukurta svetaine apie priemones naudojamas saugantis nuo vilkų www.saugiavis.lt. Svetainės idėja rinkti informaciją apie šių priemonių naudojimą, reitingavimą, populiarinimą. Jei galite papildyti ar pakritikuoti minimas priemones, tai būtume dėkingi. Tai pat informuojame, kad vyks susitikimas su ūkininkais Pakertuose netoli Žiežmarių, Elektrėnų rajone. Kartu kalbėsime apie vilkų daromą žalą ir būdus tai spręsti. Susitikimas vyks balandžio 9 d. 11 val., Liepų al. 10, Pakertai.

Labai gaila dėl kaimyno avių. Būtinai reikėtų užtaisyti skylę per kurią pateko vilkas, nes grįš dar kartą sekančią naktį. Vilkas jau apžiūrėjo ir mūsų tvorą, apie kurią pasakojome. Paryčiais buvo stiprus rūkas. Žolė pasidengusi lašeliais. Ūkininkai, nuvykę prie aptvaro pastebėjo, kad aplink visą perimetrą matosi ėjimo žymės, nes rasa nupurtyta. Grįžę iš kaimyno sužinojo, kad maždaug 2 km nuo aptvaro buvo papjautas veršelis iš gretimo ūkio. Deja veršelis buvo neapsaugotas.

Sveiki, Mantai, Mes naudojome kompanijos "Gallagher" produkciją, juostas, izoliatorius, kuolelius. Generatorius ir akumuliatoriai parinkti specialiai pagal to ūkininko situaciją. Aš vėliau galėsiu pateikti atskirų elementų kainas, kad galėtumėte pasiskaičiuoti kiek jūsų atveju kainuotų. Galima greičiausiai ir naudoti įvairius kitų įmonių analogus, kurie gal yra ir pigesni ar geresni. Svarbu žiūrėti, kad įranga tarnautų ilgam (išskyrus akumuliatorius). Galima susitarti ir dėl įrangos draudimo, kaip tik bandome šią sritį pajudinti. Vėliau turint šią įrangą ir galvijų draudimas turėtų mažėti, nes rizikos mažėja. Dėl perkėlimo šio varianto tai pakalbėjus su ūkininkais sakė neturėtų būti didelių problemų. Reikės tik penkis atraminius kuolus įkalti (jie gali būti jau įkalti kitoje vietoje, tik aptvaro matmenis išlaikyti reikėtų). Keturi kampuose ir vienas prie vartų. Tada perkeliate pagalbinius kuoliukus ir vėl pritvirtinate tą pačią juostą. Sakė turėtų nekilt problemų didelių, nes yra įtempimo galimybės, sujungimai. Tik pagalvoti kaip tvarkingai susivynioti viską pernešant. Gamintojas minėjo, kad galima kartu su kuoliukais vynioti, po to tvarkingai išvynioti ir vėl susmaigstyti. Na vėliau išbandysim.

Jei tvora netekėtų srovė tai peršokti šį aptvarą nebūtų problemų. Bet yra mokslininkų nustatyta (nuoroda >>>), kad žvėrys mato ir jaučia elektrą, todėl jos vengia. Todėl šokti per ją dažniausiai nesiryžta, taip rodo tyrimai. Žinoma, gali peršokti, bet 90 proc. geriau eis į mišką grobio pasieškoti. Rekomendacijose rašoma, kad aukštis turėtų būti nuo mažiau nei 20cm iki 1,5-2 m. Šiame eksperimente varijavome ir dėl optimalios kainos todėl pasirinkta 5 juostų sistema. Ją visada galima tobulinti aukštinant, rišant vėlevėles, kabinant įvarius mirksiukus. Apie projektą atsiliepė vietinė spauda: Daugiau galite paskaityti čia, dienai 1 lt: http://www.santaka.info/ Rugsėjo 6 d. numeris.

Sveiki, Senai nebesilankiau pas jus. Tai va norėjau pasidalinti naujienomis, kad jau įvykdytas eksperimentinis projektas aptveriant iki 2 m jautukus Vištyčio sen. ūkininkams. Jei kas netoli galite gyvai aplankyti. Jų rajone vyksta pastovūs išpuoliai. O šiaip bandysime stebėti ir teikti duomenis kaip sekasi. Jei norite daugiau informacijos klauskite. Bandysime tokius projektus vykdyti ir toliau. http://www.vilkai.lt/aptvaras-naminiu-g ... 2014-09-05

Dalinuosi kartu su kolegomis ruoštu straipsneliu iš susitikimo su avių augintojais p. Kristina ir p. Jūriu. http://www.vilkai.lt/ar-verta-mesti-avi ... 2013-11-26

Buvom su kolegom asmeniškai nuvykę į tą ūkį. Nenorėjom kalbėti kol patys neaplankėme. Pasikalbėjome su p. Kristina ir jos vyru, taip pat dalyvavo ir medžiotojai. Pabandysiu vėliau surašyti tiksliau ką sužinojome ir ką ten būtų galima daryti. Ruošiame informacinį straipsnį. Ten truputį specifinė situacija (apie 2000 avių, 15 bandų). Iš nuotraukų lenkai nustatė tik požymius, kurie įtartini, nes lyginama su analogiškomis situacijomis pas juos. Įtartinai pasirodė, kad avys yra tik pasmaugtos be kitokių žymių. Tas matosi nuotraukose. Taip pat minėta, kad avys neėstos, kas vilkui paprastai nebūdinga. Pakalbėjus, ūkininkai pasakojo, kad buvo ir pilvo sudraskymo (žarnų paleidimo) faktai, kad nuotraukose nebuvo parodyta. Tai jau labiau vilko buvimo bruožai. Pranešiu vėliau čia daugiau informacijos apie šį atvejį.

P. Pilo apsaugos priemonės ir sudaro prielaidas vilkui laikytis miške. Logika paprasta, jei mažiau vargo miške pasigauti grobį tai ganyklos ir nedomina. Vilkas žmogaus kiek įmanoma vengia, bet būna atvejų kai nėra kito pasirinkimo. Pvz. vilkei šeimoje likus vienai ir dar su vilkiukais, o palaidos avys naktį tai tik paskatina. O po to jau pripratimo reikalas.

Gerbiamas RRimai, taip galima tikrai jus suprasti. Reikia įdėti krūva pastangų, laiko, pinigų užauginti avis ir kiekvienas sunkumas ar praradimas tikrai nepadeda. Pirkėjai taip pat brangiau mokėti nenori. Pabandykime pasvarstyti iš šono. Avys auga ne izoliuotoje patalpoje, o toje pačioje aplinkoje, gamtoje. Kuo toje aplinkoje turi galimybę gyventi daugiau biologinės įvairovės, tuo ta aplinka sveikesnė ir turtingesnė. Iš to gautųsi, kad ir avys užaugtų sveikesnės tokioje aplinkoje. Todėl ilgalaikės investicijos į tos biologinės įvairovės gausinimą ar nenaikinimą atsiperka gaunant sveikesnį produktą. O už sveikesnį produktą juk ir pirkėjas linkęs daugiau sumokėti, nes daugiau vertės gauna. Tik manau reikia pagalvoti kaip apie tai sužinoti pirkėjui. Turime ateityje idėjų sudaryti gamtą tausojančių ūkininkų sąrašą su kontaktais. Tai pridėtų simpatijų iš produkto pirkėjų. Tad manau visokios priemonės yra geros, tiek pigios ir greitai duodančios rezultatą, tiek brangesnės, bet veiksmingesnės ir ilgalaikės. Svarbu žinoti ir turėti galimybę pasirinkti. Tai ir norisi visokius variantus čia apsvarstyti. Pabandysiu jums lenkų ūkininkų patirties čia pateikti, gal ir mūsų krašte kas pasirodys naudinga. Yra noras čia ne priekaištauti ar tuščiažodžiauti, o padėti lengviau spręsti šį apsaugos klausimą. Atsiprašau, jei kur pasirodysiu nesusipratęs.

Taip p. Rimai, vėliavėlės sulaiko vilkus tik apie 60 dienų. Bet čia galite sulyginti su šunimis, jų vėliavėlės visai nestabdo. Vilkai įsidrąsina ir galų gale įveikia šią kliūtį. Būtina jas papildyti kitomis atbaidančiomis priemonėmis. El. piemeniu iš 5 plačių juostų, tinklo, specialūs šunys. Ar yra kas bandę metalinį kilnojamą aptvarą? Jį sako galima atsivežti į norimą vietą. Deja nerandame kaip parodyti pakolkas. Čia tinka su mažiau galvijų. O gal esate kas įsirengę metalinės tvoros ir el. piemens kombinaciją ganykloje? Brangi, bet patikima ir ilgalaikė priemonė.

Geras. Ar seniai naudojat tuos mirksiukus? Gal galite patirtį aprašyti, kodėl pradėjot naudot, ar pasiteisino? Dėkui už nuotraukas.

Pagalvojau, kad gal ne visiems suprantama, tai knygutę jau dabar galima parsisiųsti į savo kompiuterį bei peržiūrėti ar atsispausdinti. Tereikia spustelėti tiesiai ant knygutės paveikslėlio. Na knygutė patogu kai vienoje vietoje surinkta aktuali informacija, ją galima atsispausdinti bei po to kaimynui paskolinti, juk ne visi internetu naudojasi. Patys bandysime kažkaip dalinti. Kuo daugiau supras ir saugosis tuo mažiau problemų ir patiems bus. Kaip minėjau, jei vilkas supranta, kad miške grobį pasigauti lengviau tai į ganyklas jis neis. O kai kažkas pripratina, tai po to sunku būna pakeisti kažką. Be to esantys vilkai jūsų teritorijoje saugo ją nuo ligų išplitimo, kanopinių, lapių, usūrinių bei laukinių šunų per didelio išplitimo.

Knygutė yra ir bus nemokama. Ją pastoviai papildysime. Tik reikės pastangų ją paplatint.