Andrius L

Bobulytei gali padėti savivaldybės, jos nurodymus turi, kad gali skirti pinigus prevencinių priemonių įsigyjimui. Bet žmonės turi patys spausti savivaldybes, nes kitaip jos nieko nedarys. Padėjome vienai ūkininkei iš Švenčionių raj. savivaldybės paspausti administraciją tai pažadėjo nuo kitų metų numatyti biudžetą tam reikalui. Užteko vieno žmogaus prašymo. Dėl žvėrių skaičiaus pakalbėkite su miškininkais, jie objektyviausiai pateiks informaciją. Paskutiniai duomenys iš ministerijos: http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=16159 O kaip apskaitoma, galite pasiskaityti čia: http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=16820

Iki rugsėjo 1 d. duomenys imami dėl to, kad spėti surinkti iš visų savivaldybių, priimt sprendimą, padiskutuot su visuomene, politikais ir tada iki spalio 15 paskelbti kvotą medžioklei. Kiek stebime tai iki rugsėjo 1 d. paprastai padaroma apie 50 proc. žalos.

Pagal vykdomas miškininkų ir medžiotojų apskaitas tiek stirnų, elnių, šernų, bebrų miškuose yra pakankamai. Vilkui maisto neturėtų trūkti. Bet pagal logiką ūkininkas neturėtų kentėti dėl gamtoje vykstančių išbalansavimų, o tam padeda tik gyvulių apsaugos priemonės, tai ir yra savo turto apgynimas, nebūtina visos aplinkos aplink save keisti, nes ji yra reikalinga ir kad gyvuliai sveiki augtų.

Populiaciją kontroliuoja mokslininkai, įvertinę visas aplinkybes kaip rasti pėdsakai, padaroma žala, sumedžiojimas ir pan. Jie atlieka įvairiausius tyrimus ir tik jie gali geriausiai pasakyti kiek jų turi būti, kad populiacija liktų gyvybinga. Ne mes, ne miškininkai, medžiotojai ar ūkininkai sprendžia kiek jų turi būti, o žmonės, kurie su tuom daugiausiai dirba, manau tai yra teisinga. Nesvarbu, kiek bus miške vilkų, jei nesaugosite jie anksčiau ar vėliau padarys žalą. Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje jau vėl buvo sugrąžinti vilkai ir nors jų turi nedaug, bet žala yra daroma ir žmonės taip pat nepatenkinti. Jei mes nenorime jų visai išnaikinti, o tikiuosi nenorite, tai racionaliausias kelias yra apsaugoti savo gyvulius. Taip galvijai taps neįdomūs vilkui ir jūs jo buvimo nepastebėsite, nesvarbu kiek jų ten yra. O maisto bazės sumažėjimas mažina ir plėšrūnų skaičių tiesiogiai. Plėšrūnai palaipsniui mažiau atsiveda arba visai atsisako auginti jauniklius iki kol vėl nusistovi balansas. Taigi palaidi gyvuliai ir šernų šėrimas tiesiogiai prisideda prie plėšrūnų spartesnio didėjimo. Bet jų gali būti ir tiek pat ar net gi mažiau, jei vietovė maisto atžvilgiu vilkui patraukli, jis joje vistiek apsilankys, nes taip jam patogiau. Kaip tik Vištytyje, Meiliūnų kaime, p. Rasai padėjome įsirengti el. juostų aptvarą, ten jums netoli, galite aplankyti. Jau bus trečias sezonas kaip aptvaras patikimai saugo ir užpuolimų nebeturi, nors prieš tai auginami teliukai buvo puolami kas metai. Būtinai pasidomėkite.

Labai gaila dėl teliuko. Kuriame čia rajone? Kokią apsaugą naudojote? Kaip manote, kodėl nepadėjo?

Taip, sutinku, kad kai kur dar nėra pritaikytos taisyklės dėl šunų skirtų prevencijai nuo laukinių gyvūnų daromos žalos bandai. Ir apie tai diskutuojame su valdininkais. Gal galite pasidalinti nuoroda į taisykles, kurias komentuojate. Pabandytume pakalbinti atsakingus. Kol kas nesame girdėję atvejų kai aptvertoje bandos ganykloje esantis šuo būtų priežastis bausti šeimininką. Mūsų stebimas vieno ūkininko podhalės aviganis puikiai pripratęs gyventi su banda ir toliau aptvaro išdresiruotas neiti. Jei ūkininkas sutiks, galėsime pasidalinti jo kontaktais, bus galima pasikonsultuoti dėl dresūros. Pastebime, kad būtent podhalės aviganiai pasižymi draugiškesniu charakteriu su žmonėmis.

P. Augunstai, į šituos klausimus jau kelis kartus teko atsakinėti, galite pasiskaityti senesnėse diskusijose. Elektra iš 12 v akumuliatoriaus. Ginam visus žinduolius, bet su vilkais yra didžiausias konfliktas su žmogumi. Laukinių žvėrių šėrimas nėra rekomenduojama praktika, atvirkščiai dažnai išbalansuoja ekosistemą.

Vilkas ne susidūrimo vengia, o bet kokio susižeidimo, kas jam prilygsta mirčiai iš bado. Taigi e.l tvora plius šuo yra pakankamai rimta kliūtis vilkui. Pagal vokiečių tyrimą tai tvora plius šuo yra efektyviausias būdas. Norint didžiausio efektyvumo bandai apie 200 avių ir daugiau turėti tris šunis, nes jie geriau veikia būryje, o vienam susirgus bus išlaikytas min. 2 šunų kiekis tokiam ūkiui. O maisto miškuose yra pakankamai, patys medžiotojai gali tą patvirtinti. Vilkas renkasi ganyklą dėl lengvesnio grobio priėjimo ar įgūdžių susimedžioti miške neturėjimo. Jei įvertinus situaciją, vilkas mato, kad tai yra per didelė grėsmė susižeisti tai renkasi lengvesnį kelią miške. Kaip tik stebime vieną ūkį Švenčionių raj. su el. tinklu ir virš jo ištempta papildoma el. juosta. Matysime kaip toks kompleksas veikia. Prieš du metus Vištytije įrengtas 4 juostų aptvaras iki šiol saugo patikimai ir be nuostolių.

Atnaujinti žemėlapiai, kur Lietuvoje daugiausiai patiriama žala nuo vilkų. http://www.saugiavis.lt/kur-patiriama-zala/

Užtuojauta dėl avelių. Labai norėtųsi žinoti, ar patyrinėjus aplinką supratote, kodėl pažeistas aptvaras? Gal tai padės kitiems apsisaugoti labiau. Nors rūpesčių dabar daug, būtų šaunu jei pasidalintumėte. Dėl seniūnijos tai čia Kaišiadorių seniūnija? Pasiaiškintume kokia ten padėtis gal aktualu ir kitoms. Deja mes tikrai neturime tokių galių išmokyti seniūnijas tinkamai reaguoti, bet perdavus atsakingiems asmenims, gal pasiruoštų stipriau.

Visiems kartu reikia dėti pastangas dėl prevencinių priemonių rėmimo ir kuo paprastesne forma. Švedijos variantas > patyrei žalą > skiriama kompensacija ir parama prevencijai > vėl patyrei žalą gausi kompensaciją jei parama buvo panaudota tinkamai. Šiuo metu ir mes stengiamės, kad jos būtų kuo prieinamesnės ir remiamos valstybės. Dabar tai buvo galima daryti per KPP jei ūkis virš 8000 Eur. Skuodo savivaldybė taip pat buvo paskelbusi rėmimo programą priemonėms. Tikimės, kad ir kitos savivaldybės paseks jų pavyzdžiu. Taip pat reikalinga ir jūsų iniciatyva ir prašymai savivaldybėms.

Iš apsilankymo Vokietijos ūkiuose.

Jei vilkai puola dieną, prie pat namų, ar jei yra pasikartojantys atvejai, bent 2-3 k. per tris savaites, tokiu atveju tai yra atvejis kai galima prašyti spec. leidimo sumedžioti šiam žalą darančiam vilkui. Jums reikėtų kreiptis į savo savivaldybę ar seniūniją. Tikrai būna atvejų kai jau vilkas ar šeima yra įpratusi jau misti naminiais gyvūnais tai tam atvejui ir yra ši priemonė. Žinoma būtinai pasidomėkite kaip pagerinti apsaugas, nes sėkmingas atvejis gali pritraukti vilką jį pakartoti, nors tai ir pirmas kartas.