Andrius L

Jei vilkai puola dieną, prie pat namų, ar jei yra pasikartojantys atvejai, bent 2-3 k. per tris savaites, tokiu atveju tai yra atvejis kai galima prašyti spec. leidimo sumedžioti šiam žalą darančiam vilkui. Jums reikėtų kreiptis į savo savivaldybę ar seniūniją. Tikrai būna atvejų kai jau vilkas ar šeima yra įpratusi jau misti naminiais gyvūnais tai tam atvejui ir yra ši priemonė. Žinoma būtinai pasidomėkite kaip pagerinti apsaugas, nes sėkmingas atvejis gali pritraukti vilką jį pakartoti, nors tai ir pirmas kartas.

Ok, gal galime šiaip paskaičiuoti, o tada žiūrėsime iš kur paimti. Gal tilpsite į paramos gavėjus, gal mes kokį rėmėją pakalbinsime. Galite privačiai. O be duomenų tai niekuom padėti tikrai negaliu.

Gerbiamas Mindaugai ar esate kreipęsi į gamintojus dėl pasiūlymo, ar jau kažką naudojate? Jei pasakysite kiek gyvulių ir kokių ganote, kokia šalia infrastruktūra pabandytume surinkti variantą. Jūsų duomenis pasiųsime keliems gamintojams ir visi galėsime pasižiūrėti kas ką siūlo. Gal ir savo kokį sprendimą įmesite? Pabandom?

Skuodo savivaldybė priima paraiškas remti prevencinių priemonių įsigyjimą nuo plėšrūnų. Paraiškos iki Rugsėjo 14 d. Puikus pavyzdys! Skuodiškiai būtinai sudalyvaukite. http://www.skuodas.lt/go.php/lit/Priimamos-paraiskos-del-medziojamuju-gyvunu-daromos-zalos-prevenciniu-priemoniu-diegimo-Skuodo-rajone-finansines-paramos/719

Dalinuosi Vokietijos atlikta studija apie priemonių efektyvumą. Išvertėme į Lietuvių kalbą. Būtinai paskaitykite. http://zemesukis.com/files/file/42-apsauga-nuo-vilk%C5%B3-vokie%C4%8Di%C5%B3-tyrimas-lt-2012/

Taip Pilo prieštaros Jūsų teisingos. Kaip sako medžiotojai jau taip viskas išdarkyta, kad be reguliavimo niekaip. Suprantame ir tai, bet esmė, kad tai galime po truputį taisyti, gerinti, o ne toliau keliauti kaip įprasta. Juk dėl savo vaikų ateities stengiamės, negi tik zoo soduose galės į žvėris pasigėrėti. Mokslas klystantis kaip ir visi, tik, kad jų klaidos jau yra toli nužengusios, kam mums iš naujo viską atkartoti. Žodis mokslas tik metafora, iš tiesų tai žmonės dirbantys šiuo klausimu intencyviau nei kiti. Taip, reikia aiškintis ką jie daro, taip, reikia aiškinti ko mes norime, nes jie gi irgi žmonės.

Vilkai visur dienos metu tikrai nešmirinės galite būti tikri. Iki to kaip iki mėnulio, be to niekas neleistų jau nekalbant apie pačią gamtą. Net ten kur uždrausta medžioklė jau keliasdešimt metų vilko nepamatysit. Dėl statistikos kažkur turime galėsiu pasidalint praitų metų. Štai:

Kiekviena gamtoje esanti rūšis turi apribojimus. Negali greičiau bėgti, nemoka plaukti, yra per stambūs ar per smulkūs. Mes taip pat natūraliai išstumiame plėšrūnus, ūkininkaujame, medžiojame, jie keliasi gyventi kur į pelkes ar brūzgynus, kur žmonės nesilanko. Mūsų apribojimai manau yra mūsų protas, nes be vargo pagal galimybes galime iššluoti visus konkurentus. Todėl suprasdami visumą patys sau neleidžiame visko sugriauti. Gamtoje svarbu išlaikyti balansą, kad esamos rūšys galėtų atlikti savo darbą, tada ir mes galime naudotis turtingesnės gamtos geresniu derliumi.

Saugi avis yra gamtosaugininkų iniciatyva ir tikslas yra mažinti konfliktą tarp žemės ūkio ir laukinės gamtos. Yra keletas verslininkų prekiaujančių šiomis tvoromis, tai tegu jie ir daro savo darbą, pristato gerus sprendimus ir priemones. Mums tikrai nėra reikalo čia kištis, o ir geriau ir nepadarytume. 1. Mes šitam visuotiniam šernų naikinimui nepritariame. Įteikta peticija ministrui ir veterinarijos vadovui. Europos komisijos rekomendacijos pristabdyti medžioklę ir žmonių lankymąsi tose vietose. Sustabdyti šėrimą. 2. Jei norite užsiimti populiacijų reguliavimu, tai turite turėti atitinkamų gamtosauginių žinių nes reguliuojate pačią sudėtingiausią sistemą Gamtą. Tuo užsiima tam darbui pasišventę mokslininkai. Jei jau priimti sprendimus dėl reguliavimo tai tegu tai daro mokslas, ne visuomenininkai ar medžiotojai ar ūkininkai. Taip dabar ir yra. Reikia tik pasitikėjimo. Žala bus visalaiką jei populiaciją palaikysite gyvybingą. Nekalbame apie kažkokį dauginimą. Žalos nebus jei populiaciją išnaikinsime. Taigi renkamės ar gauname paramą iš Europos mainais už įsipareigojimus nebloginti Gamtos padieties arba nesilaikome susitarimų ir negauname nieko. Čia juk ne mūsų ar aplinkos ministerijos sugalvota, tai patvirtintos taisyklės pritarus visoms Europoms šalims ir atlikus mokslines studijas. Taip, tai yra kitaip nei buvo senais laikais. 3. Vilko nauda yra įrodyta daugelių studijų. Jis gainioja kanopinių populiacijas, kurios taip nenugriaužia jaunų medelių. Subalansuoja kanopinių populiacijų dydžius, didina biologinę įvarovę. Labai tiksliai medžioja paliegusius ir sergančius žvėris. Kontroliuoja bebrų populiacijas. Čia jau talpinau straipsnį: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/aplinkosauga/2411--vilkai-geriausi-augalu-draugai- Trumpas filmukas anglų kalba, kaip vilkai keičia upes: Vilko požiūriu didelė žvėrių banda stovinti vienoje vietoje yra negerai ir tai jį traukia padaryti tvarką. Jis tiesiog atlieka jam gamtoje užprogramuotas funkcijas. 4. Per septynis metus avių skaičius Lietuvoje padvigubėjo. Asociacijos planai per penkerius metus dar padvigubinti. Straipsnis ir lentelė apačioje: http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/4/24711/kodel_uz_kilograma_erienos_tenka_moketi_100_litu Jei norėsite galėsime tikslesne statistika pasidalinti. 5. Vilkas pievą taip pat laiko savo teritorija ir ją tikrina. Taip pat jį vilioja lengvai pasiekiamas grobis. Turime padaryti, kad jis nebūtų lengvas. Nušovus vieną vilką į jo vietą ateis kitas. Tuo tarpu Kamanose ganosi 6-8 vilkų šeima. Ten medžioti draudžiama. Aplinkiniai ganantys avis problemų neturi nes šeima įpratusi medžioti miške. Juos sumedžiojus į jų vietą gali ateiti su kitais įpročiais vilkas. Šaudant šių įpročių nepagerinsime. Dėl to plečiantis avininkystei ir turime daugiau problemų. 6. Jūs saugotės savo avis. Šaunuoliai. Yra daugelis ūkininkų, kurie visai nesaugo, arba saugo 2, 3 vielių piemeniu. Žinoma tenka pripažinti, kad 100 proc. aptvaro nėra, bet net 70-80 proc. žalos sumažinimas yra veiksminga apsauga ir pinigų taupymas. Piemenį būtina tobulinti, pasidalinsiu vienu sprendimu nuo peršokimo. 7. Dėl kompensacijų didinimo. Įmanoma jas padidinti tik pradedant daugumoje naudoti prevencines priemones. Tada žala stabilizuotųsi, kompensacijų būtų mažiau, galima būtų didinti vienai aviai. Tai pat ES fondai paremtų prevencinių priemonių įsigyjimus. Aplinkos ministerija kaip tik prašo pateikti veiksmingų mūsų kraštuose priemonių sąrašą, kainas, kad pristatyti dokumentus gauti paramą ir finansuoti priemones 100 proc. Greičiausiai bus salygų kažkokių, tai jas gavus galėsime kartu pasvarstyti. Tai dabar ties tuo ir dirbame.

Gerbiamas, Vyciukai, juk gamta tikrai nežiūri kur čia kieno namai ar teritorija, visi joje augame ir nuo jos priklausome. Visi turime rūpintis, kad jos būklė gerėtų, nes nuo to ir mūsų būklė gerės ilguoju periodu. Kodėl gamtosaugą priskiriate tik miestiečiams, yra daug ir kaime gyvenančių gamtą saugančių ir puosėlėjančių žmonių. Ir jūs mielai laukiami prisidėti. Kas būtų jei visi tik savo verslais rūpintųsi, juk mes irgi savo laisvalaikį aukojame. Vilkas kaip ir bet kuris kitas žvėris jei jau čia gyvena tai ir turi teisę čia gyventi, taip nustatė gamta ir ją reikia gerbti. Turime išmokti prisitaikyti nekenkiant. Kaip rodo rezervatų patirtis, kur nėra vykdoma jokia medžioklė, vilkų būna tiek kiek sąlygos leidžia ir nė vienu daugiau. Jie tikrai nesidaugina iki begalybės, kiti net norėdami nesugeba įveisti. Vikai skirstosi savo teritorijas neatsiklausdami mūsų kaip ir mes neatsiklausiame todėl konfliktas neišvengiamas jei neieškoma būtų kaip sugyventi. Gaunasi taip, kad plėsdamasis avininkystės ūkis kas met po 20 proc. nori nenori užima naujas teritorijas ir išstumia ten gyvenančius vilkus, kurie ieško naujų būdų. Visų pirma ką reikia padaryti tai mums tų galimybių bent nesuteikti, nes gaunasi taip pat kaip miške papiltos bulvės. Jūs tai vadinate savo pieva, bet tai vilkas įstatymų skaityti nemoka, bet gyvena šalia. Jei vilkui sudėtingiau pasiekti grobį jis ieško lengvesnio miške. Tuo pačiu yra ir kasmetinė medžioklė bei nauja priemonė spec. leidimai. Taip mes suprantame, kad kils dar daug problemų kol išmoksime sugyventi, nes anksčiau tiesiog niekas į tai nekreipdavo dėmesio ir daug patirties neturime. Todėl ir norime padėti. Įstatymus keisti nėra lengva. Kad atsirastų kompensacijos prireikė 5 m darbo. Dabar dygsta pirmieji daigai su parama aptvarams bei šunims. Galite prisidėti, kad šios tvarkos pasikeistų greičiau, tikrai niekas nesipriešins. O vilkų niekas niekur neveisia. Saugome visas žinduolių rūšis, ir šernus, ir stumbrus, ir lūšis ir kitas kiek pajėgiame. Visi vienodai svarbūs ir turi atlikti jiems skirtą vaidmenį gamtoje. Tik su vilku žmonėms kyla didžiausia priešprieša todėl ir dėmesys atrodo čia didžiausias.

Taip čia yra problema. Viela ar juosta pasak gamintojų atlaiko virš 200 kg apkrovą. Taig silpniausia vieta yra kuoliukai. Juos būtina tvirtinti. Taip pat galima palikti avims daugiau erdvės aptvare, bei paruošti vieną juostą neleidžiančią arčiau eiti prie aptvaro. Reikėtų su specialistais pasitarti. Na galima daugiau kažko sugalvoti įvertinus konkrečią silpną vietą. Vielų gamintojas iš Tauragės jau 10 metų gamina el. piemenis. Tai jis rekomendavo ištiesti juosta ties vilko krūtine. Tokios kliūties vilkas nei šoks nei kasis, o pirma pauostys. Jis mielai visus konsultuoja ir sako yra ne vieną aptvarą įrengęs. Jo tel. 865557235. http://elektrinispiemuo.lt/

Užsienio gamintojo rekomendacijos. Vertimas: Aukščiai vieloms: Apatinė (15-20 cm)/antra (40 cm)/trečia (60 cm)/ketvirta (90 cm)/viršutinė (110 cm) Vilkai dažniau ryšis prasikasti ar perlysti pro apačią nei peršokti aptvarą, kad pasiektų grobį. Tam būtina elektrifikuoti apatinę vielą, kurios aukštis ne aukštesnis nei 15-20 cm. Viršutinė viela turi būti 100-110 cm aukštyje. Tarpas tarp vielų ne didesnis nei 20 cm. Vilkai turi izoliatorių kailį. Sistemos efektyvumą galima padidinti pajungiant įtampą ant kas antros vielos, o likusias jungti prie kas 100 m užkasto 1m įžeminimo laido kaip parodyta paveikslėlyje. Taip iškrova generuosis ne tik tarp žemės ir vielos , bet ir prisilietus tarp dviejų vielų su kūnu. Tai žymiai padidina iškrovos efektyvumą. Pilnas pasiūlymas: https://drive.google.com/file/d/0B1H1UXwegAlmTS1pOWEwMndsRWM/view?usp=sharing

Mode26 ne esmė kas kaltas, o kas leidžia spręsti problemą efektyviau ir nenuskriaudžiant kažkurios pusės. Jei mes skaitomės protingesni tai kodėl negalvojame kaip išrasti geresnę apsaugą vietoj to, kad užsiimti gamtos reguliavimas ir visokiais skaičiavimais iš oro kiek ko turi būti. Tuo labiau, kad einant šiuo keliu įmanoma iš esmės spręsti problemą, o ne laikinai ir pastoviai kažką reguliuojant. Taip tai kainuoja ir dar reikia atrasti optimalų variantą, bet tai pats geriausias kelias, čia ir turime viens kitam padėti. Juk kai lyja nekaltiname debesų, o susikalame gerą stogą.

Tikrai neprapuolėme ir sekame visą situaciją. Kiek įmanoma bandome padėti. Lankėme vieną ūkininką. Pasidalinsiu straipsniu. Taip pat parašėme atsakymą Anykščių krašo ūkininkui. http://www.vilkai.lt/komentaras-kodel-ukininku-avis-pjauna-vilkai-2015-07-28 Gavome iš vieno gamintojo užsienyje rekomendacijas aptvarui nuo plėšrūnų. Verčiame į Lietuvių kalbą. Įkelsiu čia.

Karo metu miškuose galėdavo būti įvarios skerdienos, taip pat ir žmogaus. Tai buvo nenormali situacija. Gali būt dėl to vilkai būdavo kiek drąsesni. Taip jis nėra mielas pūkuotas gyvūnėlis, bet Lietuvoje užpuolimo atvejų ant žmogaus nėra užsfiksuota. Per pasaulį pasitaiko vienas kitas atvejis per fiksuojamą istoriją. Patys pabandykite paieškoti. Vikai taip pat prisitaiko. Ir jie prisitaikė vengti žmogaus. Žinant būdą, prisitaikant mums patiems, galima visiškai išvengti bet kokio kontakto su vilku. Duomenys rodo, kad žmogui mūsų vilkas nėra pavojingas. Fotografai savaitėmis miške gyvena vieni norėdami jį nufotografuoti ir nepavyksta. O vilkai būdavo engiami ne dėl žmonių puldinėjimo, o dėl žalos gyvulininkystei. Šią problemą ir reikia spręsti. Kažkada rašėme ta tema straipsnį: http://www.zaliojilietuva.lt/nuvalkioti-mitai-apie-vilkus-1606.html

Senas bet geras straipsnis iš įvarių pašnekovų apie vilkus. Ar žinojote kad pokariu Lietuvoje buvo apie 1700 vilkų ir maisto miškuose pakakdavo, nors šernų ir stirnų būdavo žymiai mažiau nei dabar. manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/aplinkosauga/2411--vilkai-geriausi-augalu-draugai-

Teisingai, užduotis būtų padaryti, kad avys būtų sudėtingesnis grobis nei miške. Ir čia turi padėti visi, sutinku. Šaudymas kaip tik neskatina tobulėti prisitaikyme, nes nėra poreikio, bet už tai ateina problemos kur dar sunkiau prisitaikyti. Ir čia dalyvauja žmogus ir laukinė gamta, tos dvi pusės turi rasti bendrą kelią, ne avis su vilku . Juk jei papilsite vidurį miško bulvių krūvą, nesitikėsite jas rasti neliestas. Nepulsite dėl to juk šaudyti šernų, kurie paskanavo rastu maistu.

Protingi sprendimai paprastai tarpusavyje neprieštarauja, čia apie kopijavimą kalbos nėra. Gali visai būti Tomai, kad prieisime iki Jūsų varianto, bet kai bus to pykčio mažiau. Juk visaip bandome padėti numalšinti tuos kylančius konfliktus. Ir kompensacijos, prevencijos priemonės, spec. leidimai visa tai padeda spręsti šią priešpriešą. Kai jos bus mažiau bus galima drąsiai ir kitus sprendimus priimti. Noriu pabrėžti, kad ne mes čia esame tų sprendimų priėmėjai, juos priima ministerijos specialistai, tos srities profesionalai. Jie įvertina visus aspektus. Mes bandome stebėti ir padėti, kad situacija tiek gamtoje tiek ūkyje būtų geresnė. O bus geriau tik tada kai šios dvi šakos tarpusavyje nebekonfliktuos, o bendradarbiaus. Didesnis šaudymas nėra konflikto sprendimas, nes tai daroma kitos pusės sąskaita. Tokia praktika jau yra buvusi ir prie gero tikrai nepriveda. Turtinga ir gausi gamta yra mūsų šalies privalumas prieš kitas šalis ir ateityje jis vis ryškės. Nuo to brangsta žemė, turtingesnė dirva, maistas vertingesnis, mes patys sveikesni. Gal kada mokysite darnaus ūkininkavimo tuos pačius vakariečius, kurie vis bando ištaisyti praeities klaidas, kai žiūrėjo tik vienos pusės.