gž

nu, gal jau susitvarkei su beda... siaip tai tikriausiai tas benzinas jau su tepaliuku...bet geriau nerizikuot, tas litras ar maziau kuro- 5 lt..o vat, jei uzkaldinsi varikli, busi pats kaltas, tai neieis i garantinio aptarnavimo salygas, ir pinigu kainuos daug..pilti papildomai tepalo i esama...irgi gali prisisaukt variklio remonta, taigi, geriausia, is bako viska lauk, naujas sviezias benzinas, tepaliuko norma, ir pirmyn... Taigi raudonas būna benzas kai sumaišai su tuo spec. tepalu raudonu.

O per ta laika kiti triušiai sirgo dar ? Skaičiau kad kaiptik persirge igauna imuniteta ir perduoda palikuonims, o tas sakymas kad tampa nešiotoju tai skiepų gamintojų sukurtas , juk reik biznį saugoti. Ir kaip tu jas išgydei ? Kuom tada maitinai ir pan. Parašyk smulkiau viska , idomu labai. na buvo visko pernai is 50 susirgo vienas siais metais is 60 dabar serga 2 ir tie lengva forma abu patinai 3men tai dar men ir jie eis i puoda. o tas gydymas tai nebuvo kazkoks specialus tiesiog dezinfekuodavau zaizdas seriau zole ir viskas Oar skiepytų yra pas tave ar visi neskiepyti, skaičiau rusų forume kad vienas jau beviltiškai atrodančius , bet labai mylimus su baikal em1 purškė ir davė gerti atskiedes ir atsigavo abudu.

O per ta laika kiti triušiai sirgo dar ? Skaičiau kad kaiptik persirge igauna imuniteta ir perduoda palikuonims, o tas sakymas kad tampa nešiotoju tai skiepų gamintojų sukurtas , juk reik biznį saugoti. Ir kaip tu jas išgydei ? Kuom tada maitinai ir pan. Parašyk smulkiau viska , idomu labai.

Pasmumi kitam forume, vienas buvo apie 20 užsikrėtusių triušių paleides į berods 12 arų plota, tai keli padvėsė, kiti pradėjo sveikti ir pasveiko, bet kažkas juos išpjovė poto ir experimentas baigėsi. Kitas ir dabar laiko palaidus, tik bėda kad nesidaugina laisvėj, kažkas jauniklius išgaudo greitai, bet suauge normaliai gyvena be jokių bėdų didesnių.

O nebandėt paskaičiuot kiek vargo ir pinigų sudėsit, plius dar nevisiems tikti gali toks ant snarglių remontas kad tik pardavimiui, vistiek daugkas persidarnės pagal save ir moka tik už vieta dažniausia. Čia mano nuomonė tokia tik. Gal tiesiog prašyt reikia tiek kiek manai kad verta, pvz. niekad nepirkčiau sodybos skardiniu stogu , nes klausyt kaip lietus barškina menkas malonumas, o iš pigiausių medžiagų normaliai nepadarysi. Bus daug plastikų, kas kitiems labai nepatinka, žodžiu investoti galima , bet reik žiūrėt kad atsipirktų. Po kažkiek metų pats planuoju toliau nuo miesto , į kaima keltis , tai į nama mažiausiai bus kreipiamas dėmesys.

Kilusi ta liga kaip ir iš pietų amerikos, bet ji visai triušius vargu ar išnaikintų juk visi nekrenta, o persirge turėtų būt atsparesni o dabar esant pirmiem požymiam iškart triušius naikinam neduodami persirgt ir igyt imuniteto, o vakcinos dėl daugybės priežasčių irgi negarantuoja 100 proc. apsaugos . Dabar kažkoks užburtas ratas gaunas, pastovei baimėje nes nevienam gi yra ir paskiepyti iškrite.

Tai susižinok parametrus to piemens , ir susižinosi. Ten toks vaizdas kad samapalas , tai gali nieko ir nesužinoti , tai teks bandymų keliu. Tik reik nepamiršt kad akumas turėtų būti gilaus iškrovimo ir daugiau kaip puse geriau neiškraudinėt.http://jegaines.giminija.lt/svino-rugst ... liatoriai/ Pasiskaityk pirma čia gal kas aiškiau pasidarys, bent aš tokio kaip tavo nuorodoj akumo net nežiūrėčiau , nes poto gali tekt kas pusdienį lakstyt krauti.

O koks tas Australijos pavyzdys? Triušių vėl daug ir mixomatozė rimtos žalos jiems nedaro.

O ant ausų nieko nėra ? Skaičiau kažkokio rusų veterinaro straipsnį , kad norint pabaigt su mixu , reikėtų sekti australijos pavyzdžiu , o ne skiepais ta liga palaikyti, ir idomu kodėl ten iš kur ji kilus , ja triušiai lengvai perserga ,o miršta labai retai.

Turbūt kad mixomatozė.

Yra vet vaistinėse ampulė kur atskiedus vandeniu reik gerai išpurkšti vištas ir vištinyka, ant odos kur lašiukai lašinasi geriau gal vengt. Ir reikėtų pagalvot, kad vištos maudytis kur turėtų. dekui o maudytis tai jos turi keliose net vietose jau ju pamegtose ir keiciamas smelis laiks nuo laiko, bet va sitie uzpuole, o kodel tu kur ant odos geriau vengt? Tie kur ant odos lašinasi , tai kiek pasakojo tai padaro vištos krauja nuodinga ir jo atsigėrę kenkėjai miršta , tai kokie tada kiaušai bus ?

Iš didelių kompanijų , kurios sėklas daugina šiltuose kraštuose ir veža čia. Gaila , bet čia savam darže užaugintos sėklos mano manymu yra geresnės kokybės negu iš parduotuvės (apie hibridus nekalbu). Aišku yra gal ir išimčių, pvz. kaime švogerio tėvai seniau augindavo kopūstų sėklas, bet seniau. Taigi, mano manymu, sau reikia auginti savas sėklas.

Mačiau kaune geležuonoj berods padarytų ivairių dydžių gan rimtai atrodančių, ten pagal užsakyma daro, gal ir tokiu varijantu verta pasidomėt.

Nava jau išbandžiau savo traiškytuva ir idedu teismiui. Padaryt tikrai nesunku ir nebrangu palyginus kiek kainuoja , nebent kas išlys dar , kad guoliai kokie nelaikys ar dar kas. Valcai iš 8mm storio sienelės ir 275 mm diametro vamzdžio tuščiaviduriai.

Galėjai nuoroda imest.

Klausimas, tai kokio storio geriausiai būtų minėti grūdai vištom ? Pirkti tai vieno mm. bet labai jau sutrinti ir byrantys gaunasi. Pabandžiau pusantro mm. tai toks suplotas ir lengvai perlaužiamas , bet neblynas kuris sutrupa į miltus. Tai idomu ar toks būtų gerai vištom ?

Koks optimaliausias storis traiškymo pvz. miežių, kviečių, avižų. Matavau iš turgaus kviečius , tai lyg milimetras, bet gal iš patirties kas pasakytų kita storį. Ir ar didelė bėda jai pastorint iki koki pusantro mm. padidėtų našumas ir netaip subirtų i dulkes kaip vieno mm. Bus šeriama vištom.

Yra vet vaistinėse ampulė kur atskiedus vandeniu reik gerai išpurkšti vištas ir vištinyka, ant odos kur lašiukai lašinasi geriau gal vengt. Ir reikėtų pagalvot, kad vištos maudytis kur turėtų.

Siūlyčiau labiau į auginamo gyvūno biologija gilintis ir nereiks jokių enciklopedijų.

Man taip mašinai buvo, tai kompas variklio buvo uždurniavęs.

Aplamai įdomu ar kur pasauly yra laistomi javai, ar tik daržovės ir sodai? Psižiūrėk bbc dokumentinį filma HOME (namai) nustebsi .

O kodėl nepanaudojate transporterio juostinio su kaušeliais padaryt palyginus nebrangu , našumas didelis , tik jau stacionarus turėtų būti ir tektų virš pastato davest. Buvau pasidaręs rūsį kai kasiau , kad į priekaba mestų žemes tiesiai nes į pastata nėjo ekskavatoriaus įvaryt, tai apie 1000 gavosi 4 metrų ilgio su varikliu reduktorium ir pritaikius seno metalo šiektiek.

O neišeina gryštamo antifrizo pamatuot, ir žinosi, jai gryšta karštas reiškia radijatorius neataušina, o jai gerai tai gal kažkur susižiedine kaip pas kolega arba siurblys vandens pavarges ir per maža kiekį pompuoja. Termometrų būna santechnikos pardėse kontaktinių arba senukuose kokiuose prie testerių būna ant laido iki 1000 laipsnių kur matuoja, tai davikli prilieti su skuduru kokiu ir viska gan tiksliai rodo. Žodžiu reik pasikrapštyt nes stebuklų nebūna.

Specialiai nuejau paziuret i turima traiskytuva, pasiro yra ploksteles. Va vienoje is nuotrauku gerai matos: http://www.marguciai.lt/index.php/lt/products/nauja-technika/grudu-apdorojimo-technika2013-02-17-19-44-29_/grudu-traiskytuvai/grudu-traiskytuvas-agjat-detail Kaip suprantu turi tokį, o pas tave vienas volas varomas ar abudu ir ar greičiai vienodi jų ? Pagal škyvų dydį ar dar kanors nesimato ? Skaičiau kažkur , kad geriau kaip skirtingais greičiais sukasi ir kada abu varomi.

Aišku iš pradžių nedarysiu nieko, o vėliau jai bus problemų tai ir galvosim, o yra skirtumas kokio storio turi būt sutraiškyti pvz. miežiai , avižos norint pasiekt geriausia rezultata triušiams, vištom, kiaulėm ar tiesiog reikia kad pažeisti lukšta. Koks tada būtų optimaliausias tarpelis tarp valcų ?