"Augalai azotą ima beveik vien tik šaknimis iš dirvožemio, o pagrindinis jo šaltinis yra amonis ir azoto rūgšties druskos. Azotą imti jie gali amonio (NH4) ir nitratinio (NO3) azoto forma. Nitratinė forma būna dirvožemio tirpale, o amonio forma – dirvožemio absorbuota (užfiksuota humuse). Augalai iš dirvožemio tirpalo labai lengvai pasisavina ištirpusį nitratinį azotą, o dėl mažai judraus dirvožemio absorbuoto amoniakinio azoto augalams tenka konkuruoti. Todėl augalai daug greičiau įsisavina nitratinį azotą, o dirvoje esantis amoniakinis augalams tampa prieinamesnis tik po nitrifikacijos proceso, kai azotas virsta nitratiniu.
Pavasarį, kai dirvos temperatūra yra apie 5–8oC, amonio forma per 1–4 savaites virsta nitratine – pagrindine augalų įsisavinama forma. Amido forma tokiomis sąlygomis per 2–3 dienas tampa amonio forma ir per 1–4 savaites augalams prieinama nitratine forma. Tai reiškia, kad pavasarį pirmojo tręšimo azotu metu išbėrę tik amonio ir amido formų azoto trąšas, žiemkenčius priverčiame dar 1–4 savaites kentėti be azoto. Pirmajam tręšimui tinkamiausių trąšų sudėtyje būtinai turi būti nitratinio azoto. "
Ernestas Petrauskas Mano ūkis
Kiek suprantu,viena iš priežasčių kodėl karbamidas neatstoja salietros pirmame pavasariniame tręšime- lėtai įsisavinama azoto amidinė forma.