Jump to content

algis123

Nariai
  • Pranešimai

    503
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    1

Atsakymai kurių autorius algis123

  1.  

     

    Aš niekaip nesuprantu to, kad karbamidas pradeda veikti tik po 4-6 savaičių.Visaip esam darę  ir į žemę terpę ir purškę ištirpintu ir šiaip barstę, ir grūdinėm ir daržovėm naudojom.Mums tuoj būna efektas.Į žemę kai terpi sėjant tai ir neina efekto iškart  pajust, nes dar augalai nėra sudygę.Aš ne agronomė, bet daug ką savo kailiu išbandžius.

     

     

    Azoto trąšų ypatumai

    Su azotu yra šiek tiek kebliau. Lietuvoje prekiaujama azoto trąšomis, kurios turi tris azoto formas: tai amidinė NH2, amonio NH4 ir nitrato NO3 formos. Augalai per lapus gerai įsavina tik NH2 formą, o per šaknis gali įsavinti tik NH4 ir NO3 formas. Tačiau NH4 forma patekusi į dirvą nejuda, todėl augalai ją įsisavina tik tada, kai šaknys įauga į šios medžiagos buvimo vietą. Tai reiškia, kad augalai vegetacijos pradžioje NH4 formos azotą įsisavina labai menkai ir šiek tiek daugiau įsisavinti pradeda tik antroje vegetacijos pusėje, kai jau būna išsivysčiusi šaknų sistema.

    Pagrindinis azotas augalams yra nitratinės NO3 formos. Į dirvą įterptos NH2 ir NH4 azoto formos augalams tampa prieinamos tik tuomet, kai pavirsta nitratine NO3 forma. Šis procesas, tiesiogiai priklausantis nuo dirvos temperatūros, vyksta tokiu greičiu.

    Bėda, jei peržiemojusius žiemkenčius pavasarį pirmąjį kartą tręšėte azoto trąšomis, kuriose nėra nitratinio NO3 azoto. Išbertos trąšos gulės dirvoje 4–6 savaites, kol augalai galės jas paimti. Tai reikštų, kad žiemkenčiai lieka be pirmojo ankstyvojo tręšimo!

    Kita problema yra ta, kad augalams prieinama nitratinė NO3 azoto forma yra labai judri. Gilyn į dirvą (pajuda 30 cm) nitratai nusiplauna, kai molinguose dirvožemiuose iškrenta 100 mm kritulių, priemoliuose – 60 mm, smėliuose – 30 mm. Vadinasi, norint augalus gerai aprūpinti azotu, reikia atsižvelgti į kritulių kiekį (nuo to priklauso nitratų išsiplovimas) ir dirvos temperatūrą (nuo to priklauso nitratų atsiradimas iš kitų azoto formų ir kokį jų kiekį augalai sunaudoja).

     

    bendrojo karbamidinio azoto (N-NH2) kiekis ne mažesnis kaip 46,5%.

     

    http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=905&z=42

     

    Aš taip pat ne agronomas :eusa-snooty: , tik bandau remtis literatūra

  2. Jums reikėtų patręšti per lapus skystom trąšom su mikroelementais, nes dėl kai kurių mikroelementų trūkumo gali nepasisavinti azoto,o dar žemė priesmėlis ir gal mėšlo nedavėt, o jei ir davėt tokia žemė jį greit suėda.

     

     

    Kai tik oras leis butinai tai padarysiu, nes dabar labai šlapia.

  3. Algi, papraščiausiai turiu nemažai karbamido namuose, o česnakus aš tręščiau ištirpinęs karbamidą vandenyje, galbūt taip įsisavins greičiau.

    Jei turit mintį ištirpintu karnamidu purksti per lapus tada gaerai, nes per lapus karbamida labai gerai isisavina, o jei ištirpintu laistyti tai nieko gero,. Nes karbamide azotas yra tokioje formoje, kad yra nerieinamas augalams, jis patekes į žeme turi chemiškai pakeisti forma, o tai užtrunka nuo 4iki 6 savaičių. Todėl jis yra beriamas į žemę idirbinėjant, kad paskui pasėjus augalą, kol augalas sudygsta ir išleidžia tvirtesnes šaknis, kad karbamidas spetu pakeisti forma ir butu augalui prieinamas.

  4. Sveiki, galbūt žinote kodėl česnakų lapeliai nekyla į viršų? Jie gana ilgi, bet visi auga į šonus. Taip gali būti dėl mažo trąšų kiekio? Ir ar ne per vėlu būtų juos patręšti karbamidu? jei išvis juo kas nors tręšia. Ačiū už informaciją :icon-wink:

    Ir pas mane viena veislė lapelius leidžia į šonus, o kitai, kur nuotraukoje yra įdėta aukščiau, pagelto galiukai. Manau abiem atvejais maisto trūkumas. O kodėl karbamidu, jis ilgai tirpsta kol pasidaro augalams prieinamas (4-6 savaitės), dėk salietrą.

  5. Greičiausiai kad taip ir yra, tik gaila kad pastoviai lyja negaliu įvažiuoti Razorminu nupurkšti. O salietros nemanau kad perdaug,  pagal rekomendacija anksti pavasari 30kg ir po trijų savaičių 90 kg (veikliosios medžiagos).

    Beje pas mane dirva labai lengva - priesmėlis, tai trašų sunku padauginti.

  6. Ūkininkas yra toks pat verslininkas kaip ir kiti verslininkai ir nereikia stebėtis, kad ūkininkui yra nesuskaičiuojamos darbo valandos, kas liečia ir kitus verslininkus. Darbo valandos yra skaičiuojamos samdomiems darbininkams. Nenori dirbti kiaura para dirbk samdomu darbininku, nenori būti samdomas, nesiskūsk dėl neskaičiuojamų darbo valandų. Miesto verslininkai perka naujus įrengimus gamybai ir niekas nesistebi, tai kodėl reikėto stebėtis kai kaimo verslininkas-ūkininkas perka naują įrangą?

    Viskas čia yra tvarkoje, eis laikas, vieni ūkininkai sustiprės  kiti sunyks, nes tai yra neišvengiama.

  7. Vistiek nesupratai matau. Paaiskinu, jei pajamos didesnes uz islaidas, tai buti pvm moketoju NEAPSIMOKA ir visai nesvarbu kad dali pvm susigrazini, Nes pvm moki nuo pardavimu. O budamas ne pvm moketoju tik nuo pirkimu, kurie kur kas mazesni nei pardavimo pajamos.

    Kolega nesupyk, bet ar pats supratai ką parašei.

    Pradžiai jau rašiau, jei išlaidos didesnės už pajamas, užrakini tvarto duris ir eini dirbti pas ūkininką pas kurį pajamos didesnės už išlaidas

    O dėl PVM, pvz perki kura ir niekas taves neklausia ar tu PVM mokėtojas ar ne moki PVZ 1000+21pr  12100eur, o va kai parduodi produkciją kitai įmonei jei esi ne PVM mokėtojas parduodi už 1000eur, o jei PVM mokėtojas tai parduodi uz 1000+21pr   12100eur.

  8. Jei gerai pasuktum galvą, supratum, kad nebūti PVM mokėtoju yra kur kas geriau, bet jei apyvartos didelės niekur nuo tos prievolės nepabėgsi.

     

    Kas dėl užauginimo pelno, jis praktiškai lygus 0, atmetus visus pragyvenimo poreikius, nes viską vėl sukiši į techniką, trašas, chemiją ir paskolas bankui. Ūkininko visas pelnas, kai realizuoja ūkio techniką ir žemes.

    Buti ne PVM mokėtoju apsimoka jei dirbi su privačiais pirkėjais, jei dirbi su įmonėmis tai tik PVM mokėtoju. Jei pelno nulis tai kokia esmė dirbti, nesueina man čia kažkaip galai.

  9. O apie kokius kalbama, kolega čiupinėję neva, tai sakė ei........ tie bcs atrodo normaliai, bet ir kaina jų normali :) dar agri atrodo profiškai bet Lietuvoje tų neteko pastebėti tik kataloguose, gal kas parekomenduotų ką???

    Aš pernai buvau išsinuomavęs Texas kultivatoriu 6,5a, tai per diena supurenau 0,5 ha braškių tarpueilių.

  10. Perkant ŽUM techniką už paramos lėšas, visur figuruoja kainos be pvm, tai tarkim moki įmonei 100k, + 21 k iš savo kišenės pvmą, bet pateikus prašymą vos ne momentaliai mokesčiai sugražiną šitą pvmą, nes didelis pirkimas. Tačiau norėjau paklaust kaip viskas vyksta, jei perki už 100k, lizingu ir moki 21k pvmą? Kiekvieną mėnesį tarkim bankui moki 10k lt,+2,1k pvmo ir po viso periodo tą pvmą susigražini, kas reiškia , kad pvmą atgauni po metų ar daugiau, ar tiesiog bankui moki mėnesines įmokas be pvmo , tai yra 10k lt? (neskaičiuojant , kad kas mėnesį, net moki dar daugiau nes procentai kapsi)

    Bijau nusišnekėti, bet ar perkant paramos lėšomis tikrai gražina PVM?

  11. Preliminariai isivertinau savo galimybes gauti parama: surenku 70 prioritetinių balų ir SP padidinu nuo 5000euru iki 32000 euru, manau kad verta bandyti rašyti projektą.

    Beje ar atkreipėte dėmesį, kad įgyvendinus projekta, tai yra gavus paskutinę paramos išmoką dar tris metus būsime kontroliuojami, tai jei projektą rašai 5 metams tada dar plius 3metai kontroles, viso gaunasi 8 metai. Kaip dėl 15000euru užsikrauti tokia ilga atskaitomybę sakyčiau daugoka.

×
×
  • Create New...