Jei galima papasakosiu apie tokius dalykus savo istorija.Pernai kazkurioj temoj rasiau,kaip is dvynuku gime akla avyte.Nieko nemate.Motina is kart atstume.Buvo labai gaila.Tad nuo pat pirmos dienos,girdziau karves pienu,iki kol uzaugo.Atejo pavasaris,isleidau i lauka.Atrodos kaip ir viskas gerai.Vaiksciodavo paskui banda,kartais paklysdavo.Viena ryta taip ir neradau.Galvojau koks suo sudraske.Po keliu savaiciu radau ikritusia i maza siaura duobe,zemyn galva.
Reziume tokia,kad tai kas gimsta ne tokie kokie turetu but,arba kaip ir jusu atveju per daug,Gamta pati pasirupina,arba nereikia trukdyti jai juos pasalinti.Suprantu kad gaila,bet is ju nebus nieko gero.Anksciau ar velliau,turesit su jais bedu.
Cia mano nuomone,jei kas galvoja kitaip,prasom neisizeisti.