taigi pas mane dedekle viena ziuriu vis vienam kampe tupi ir tupi, nu galvoju pajuokausiu, makt po ja 5 keusius, kazkaip nebekreipiu demeio ir dzin, lapkricio 1 ryte, galvoju, vistele is taves nieko gero, trauksiu as tuos sugedusius keusius ir reiks atvesint tave, tik staiga kist ranka po vista, o ten kojytes, jopapa ir turim 5 visciukus ant ziemos, dabar verandoj laikau.