pauliusradvila

Atsiprasau jei ne i ta skilti ikeliau, jei kas zinot kur ir galit, perkelkite taigi idomu zemes pirkimo ir nuomos kaina, nes pvz kadastro duomenimis remiantis manau vaizdas gali buti kiek iskreiptas nes mano regione raso kad 2007 1 ha kainavo nuo 1500-3000lt man tik duokit tokia kaina tai viska supirkciau Aisku suprantu kad ta kaina gauna pagal tai kokie sandoriai buvo sudaryti. tarkim per 2007 birštono sav. kazkas is kazkko nupirko 3 sklypus po 2000 ir viena uz 3000 suskaiciavo svertini vidurki ir gavo...

Ka reiskia 2 konturu ta stabdžių sistema? nes pas 1025.3 tai irgi yra du kranai gale bet ar tai jau dvieju konturu?, nes as pvz tai viena krana pakeiciau i ta kamazini ar europini (kaip kas vadina kur ant visu priekabu panasus i rusiskus) buna ir kaipo ir anksciau viena slanga jungiu ir viskas veikia, o ten gale du kranai kaip suprantu tipo veikia kaip arsarginiai pajungiant 2 slangas tarp traktoriaus ir priekabos vienai plysus iskarto suveikia stapdziai ar pan. Kiek as cia rasau tiesa kiek nusisneku nes tiksliai nezinau todel idomu suzinoti kas tiesa kas ne?

Blogas mastymas kad 15 metu dirvona seti si pavasari, nieko nebus grikius, galima seti tik jei smelis, ir arimas dirbimas zemes susigulejimas purskimas seja. O sunkioj zemej is metodas grikiam netinkams, nieko neuzauga jau daug kartu teke nusivilti...., javai pudyme joki neauga nes varpucio pilna visane ariamajame sluoksnyje o viena karta nupurskus po dirbimo vel pridigs. lieka tik rapsas... Vasarinis rapsas mazai pelningas, po jo vel teks purksti ir ziemini sunkiai spesite paseti. O jei pavasari vasara zeme bent pora kartu nupurksite rudeni pasesite rapsa ar koki kvieti, kvietugi ir siu tusciu metu, bei kitu su zieminiais bendras pelnas tikrai bus didžiausais nei kiti variantai, nes kokius 300 ha butent tokiu kabarzdynu jau esam sukultūrine ir jei tik ne taip darome iskarto nuostoliai buna... p o vieno purskimo augant javams bilekiek varpucio viduri javu augimo prilenda is gilesniu dirvos sluoksniu kur jie nebuvo sunaikinti

Ne, cia kalba as norejau uzvesti apie kombaino sietus apbvaliom skylutem, manau apie tai cia kolegos ir kalbejo, o del to tolumo tai i pasvaly pusantrinius abu sukabintus nivarem, nes vienas uzlinko kitam irgi remonto biski kiek yra... tai su masina lietuoj viskas kaip ir vietoj.... Jei geri supratau tai tas adrodileris ir kombainam sietus daro, nes juk jie daug visokiu "naujoviu ir keistenybiu" pasiulo

Tai aisku smagiau su penkiavagiu vartomu, bet kad tas prikabinamas su t 150 tai ant o mazo laukelio ne ka padaro o tu mazu per 60 vnt. ir jie kokia 150 ha sudaro ir juos kartais tenka arti,(nes rudeni tai i raziena, o su belorusu 820 po 5 ha per diena pavasariniai sejai ruosti zeme nuobodu..) Jauciu kad 3 po 40 lyngini teks pasiimti ir nors nebus jokiu nesklandumu ir vistiek greiciau turetu vaziuoti 1025.3 , nei tas 820 nasumas yra greitis *plotis/realybės (apsisukinejimo, visokiu salutiniu veiksniu ir pan...) Dar minejo kad tie luzta kvadratiniu remu trivagiai tai manau luzta tie kur senovinis vertimo mechanizmas kaip pas tuos apvaliu remu.... nes tu naujesniu tai tikrai tvirtas atrodo

Kazkada is dotnuvos atstovo kur CASE rotorini parodoj rode tokia minti isgirdau kad rapsui ukininkai naudoja ne zvyninius sietus o kazkur kazkokius pagamintus su apvaliom skylutem? nes tie zvyniniai tiek neuzsidaro ir tie visi sypai vistiek patenka ibunkeri nors uz rapsa gerokai didesni..... ? ratus reikia ruosti ziema todel jau ir rupinuosi:D

Ne maziau po 50 arkliu ant 1 metro darbinio, nes kam ta sejamoji jei su ja nedaug ha paseji. O Siap Vaderstad sejamosios yra visagelis BULDOZERIS, paseja viska ir i betkokia zeme, staciausi molio kalanai ar begantis smelis protingai seregeliavus ir atitinkama technologija pries seja sudygimas garantuotas ir menesi nelijant

Logiskai mastant 1025,3 turetu epia 1,4 m plocio tempti arba 4 po 35 arba triju po 40 lieka... Uz kokia 10 000 Kvernelandas su lingine apsauga su 3 kartos verstuvem ir naujesniu (tvirtesnio) vertimo mechnizmu turetu iseiti?

Pluga ta triju korpusu paprasta vartomą turim ir po 100 -150 ha ardavom. bet simtiniui per silpnas tas plūgas tik 1,05 m... Labiausisi ir domina ar 1025.3 nuo keturiu korpusu vartomo nelus per puse nes ten jo tas remas kur taktoriu su deze laiko toks kaip ir kitu 820-9XX balarusu , nes 820 tuos dvigubus remo krnsteinus keitem po sunkaus purkstuvo..., o 1025.3 ilgesnis tad atrodo kad dar greiciau gali suluzti remas, 1 korpusas max 35 , jei ari apie 20 cm ir max 45 jei ari 25 ,nes turi buti atitinkamas santykis tarp gylio ir plocio, kuo sekliau arent tuo siauresnis korpuso uzgriebis (cia senos zinios jau gal ka ir primirses)

Rapai auga ant trasų ir geros zemdirbystės praktikos (tinkamo darbu atllikimo laiko) O manau kaip siemat tokios trasu kainos vasariniai rapsai nelabai apsimokes auginti, jau geiau koki javai, ir didinti zieminiu plotus rasu... derlius žieminio iki 4 vasarinio 2,5 giriasi kad gauna 3 manau su ta technologija kur vasarinio gauna tris žieminio turetų 5 gauti....

Būna toki kverneland... seni, apvaliu remu (remas jungimas) vartomi su varžtine apsuga, dazniausiai triju korpusų, 35 plocio, manau daznoki belarusams kaip mazos mases ir geros kokybes plugai... Ka manote apie tokius plugus ir apie ideja dadeti 4 jam korpusa ir kabinti prie 1025.3 ? ten tas vartymo mechanizmas per daug neasikraus? ar koki kitoki siulytumete ziureti praktiskai tik kvernelandus pripazistu....

Kad badar neturiu gero fotiko draugei paskolines, tik kamera gal ir su ja padarysiu bet ten kokybe kiek prastene apie penktadieni iekelsiu vakare i nariu technika. ten esme labai paprasta isivaizduokit t 25 ar panasu skersini kur ant slaunu dedasi... tas pats kaip trikampiui kisasi i tas dvi apatines slanu skeles skersinis, kuriam uzdejus kilpa jis neturetu itvirtinimo ir vartytusi kaip trikampis be centrines traukes, todel ten kilpa nesideda o kablys priekabos dedasi i skersini (skersinis sudarytas iš dviejų lygegreciai einancių 8cm atstumu masyvių metalo juostų... Nelabai cia pavyko paaiskinti ryt ikelsiu....

Gerbemi ūkininkai, ne viska skaičiau Bet man tokia dilema buvo su 1025,3 kaip ant jo ta 1pts9 uakabinti niekas nieko nezinojo, bet Pasirodo kazkas kazkada kauno lytagroj bovo uzsake net 2 1025,3 kablius kurie montuojasi ant jo slaunu. tas kablys kainuoja 620 Lt is karto ir man keistai atrode, bet 15 tonu kuo puikiausiai laiko ir takim lyginant su paprasto belaruso pakabinimu priekabos kablys nuo galinės ašies yra ne ka toliau nei paprastu belarusu nr lytagros kaune kur man ta kabli pardave (pakutini) 8 37 405 411

Apie ta pirkima pernai nuo 100 t toki buvo (1188) siemet kiek nezinau geriau pirkti brangesni geresnio stovio ir dar neremontuotą ir ta remonta tlikti prie sezona paciam

DAR toki eksperimenta yra dare cia musu rajone konsultavimas (lyg) tyrė, kaip nuo 16 16 16 prikaluso mieziu ar kokiu kitu javu derlius. tai vienam lauke 200 kitam 400 kitam 600 tan kur 200 gavo 2 tonas tam kur 400 3 tonas o kur 600 jau ntoli keturiu. Padare isvada kad geriausia 600 kg ha 16 16 16. Bet realiai idedi 250 kg 16 16 16 200 salietros ir jau apie 5 tonas miežių pjauni. va todel reikia skaiciuoti kiek kam ko reikia ir skaiciuoti ta NPK balansa ir siera rapsam, aisku kas gar kiek mokytesnis tai ir mikro elemntus moka, bet vidutinis ūkininkas tegul dusiskaičiuoja tik šiuos tris elementus gaila kad moteru cia mazai tresimas kaip pyrago kepimas. gera seimininke is akies gardu iskepa nepatyrusiai ir pagal recepta nesigauna

LAbai teisinga pastaba, nes pirma tai gauna skysta azota o paskui ji reikia sukietinti, maty cia jau naudojamakaip aukso gysla. KAS neblogai perka uzsienyje juk anksciau achema daugiausiai KAS ten ir parduodavo, o dabar bent pas mus visi kas gyvena is ž.ū susipirko backas purkstukus+ priprato prie KAS'o o niekas daugiau jo nesiulo kaip echema, gal todel ir naudojasi monopolijos privalumasis, nas salietra tai kazakiska, tai rusiska tai baltarusiska apsukresni firmu vyrai pasiulo, o KAS'o lyg ir niekas???

Humusas ir yra elemto svinine serdis , humusas padeda isaugoti dregme ne taip greitai issiplauna trasos. Humusas yra augliniu liekanų kiekis dirvozemyje kuo ju daugiau tuo geriau, nes po truputi irstam augalinems liekanoms iš jų atsiranda mineralinės medziados ( N P K ) ir kitos. ti esme yra tame kad jei siemet aparem siauds tai is ju azotas kalis fosforas tik po 5 metu bus preinamas kitiems augalams. O cia geriausiai Lietuvoj viena lauka per puse vienoj pusej siaudus isveža kitoj aparia ir jau daro mokslini atradima kad siaudus geriau isvesti nei aprarti, nes tuos pirmus metus jiems irgi reikia azoto. Ir lauke su siaudais kokia 50-200 mazesni derliu gauna. Ati tegul penkismetus veza rapso kviecio siaudus is vieno lauko o is kito neveza ir tada tegul skaiciuoja

1t KAS 320 N o 1t salietros 340 Pagal proporcija pasiskaiciuoji kiek kainuoja 1 kg Azoto ir jau kazka gali skaiciuoti... kai tarkim kas 500 lt o salietra 550 lt gal apylygu kai Kas 500 salietra 600 geriau KAS nes ant tonos perkant azota pie 85 lt lieka. KAS naudojimui butini purkstukai su 3 ar 5 skylutem, kurie KAS lieja i 3 ar 5 ciurksles, tada net ir dideles 250 litru ar net 400 liru per viena vaziavima nebėda, jokio isdeginimo, ar kito salutinio paveikio tiek rapsam tiek javam. pakolkas tik iki bamblejimo teke neudoti KAS veliau jei reikia salietros 150 kg. (tik vienu metu gamybiniai bandymai)

Tikrai buvo SILIKATI, bet per daug daug metu ledynu ir karščių susifomavo siandieninis dirvožemis ir per kelis metus iš prastos žemės geros nepadarysim, nes per metus tik max 10t/ha atsiranda naujo dirvozemio molyje, o smely kaskiek maziau, o 1 hektaro aremasis sluoksnis yra apie 2500 m3 kuri reikia padauginti iš dirvožemio tankio kauzkur 1,5-2~ todel 5000/10 apie 500 metu reiks kad sukurti nauja dirvožemį .

Tikrai buvo SILIKATI, bet per daug daug metu ledynu ir karščių susifomavo siandieninis dirvožemis ir per kelis metus iš prastos žemės geros nepadarysim, nes per metus tik max 10t/ha atsiranda naujo dirvozemio molyje, o smely kaskiek maziau, o 1 hektaro aremasis sluoksnis yra apie 2500 m3 kuri reikia padauginti iš dirvožemio tankio kauzkur 1,5-2~ todel 5000/10 apie 500 metu reiks kad sukurti nauja dirvožemį .

2006 per sausra kvietrugiu 2 tonas smeli ir 5 geroj zemej be lietaus daug dienu kulem, siemet 3 smeli ir 6 geroj, kam auginti smeli tai kas neauga, juk dirbam del pelno. O 2006 turejom atiduoti nemazai paskolos pavasari tai i gerus jau apie 10 dirbamus laukus nepylem PK tik N ir kulem tikrai ne ka prasciau nei kitais metais. Aisku tai galima tik kartasi nes zeme kaip ELEMENTAS. Nes kazkur teko skaityti kad Anglai (gal) kali fosfora kas 3-5 matai tik naudoja aisku po 1t/ha ir daugiau... Nes taip ir iseina kad tris metus po 3*300 kg/ha =tona. tik tie daznesni kasmetiniai tresimai kiek efektyvesni Smeli nearimine technologija ,jei buvo daug siaudu nesamone, nes siaudai visa azota suvalgo.

Zeme dirbam ivairę 29 -60 balų. kuo maziau balu tuo maziau intensyvią technologiją ir kultūra reikia parinkti. Smeli grikiai, rugiai, avizos. grikiai po grikiu tikrai gerai auga. 50 proc grikiu 25 rugiu 25 (avizu ar bulviu ar dar kokiu lubinu jau cia pagal skoni). Svarbiausia kuo svaresne zeme klis metus randuop po randuop. Labai pasiteisina arimas rudeni anksti pavasari isikultivuoti, po 2 sav glifosatais, ir iki 05 20 grikiai. , nes nei kviertugiai nei zirniai smely neaugau (tiek pat idejus derlius per pus mazesnis, nes geroj zemej). O rugiu gal nemokam auginti nes apie 4-5 t. geroj zemej o smeli smeli tai mokam ta pacia technoligija 3,5-4 t. grikiu 1-1,8 avizu iki 3. Ir ar 60 ar 120 azoto ne ka geriau mazo nasumo zemese javai dera. O geroj jau visasi kitaip kuo daugiau idedi tuo daugiau prikuli. O apie zeme lanbai gerai pasake kad kaip elementas kuo geriau pakrauni tuo daugiau prikuli. Tik noriu papildyti tai negalioja azotui, nes Azotas per metus išsiplauna. Ir reikia dar pagrindini akcenta: 30 balu zeme kaip SIRIJAUS elementas ,o nuo 50 balu (tikruju) jau DARASELAS.

turime tik viena kombaina ir norime isigyti antra, naujam tiek pinigu nera tad kaip seni 1177 1188 john deere? gal kas tokiu turite? kaip sekasi su jais darbas? o gal tik claas seni kombainai yra verti demesio?

O kur po 950 ir kokia ta salietra kiek KAS ,nes jau brangesnis tapo, ar net ir brangesni KAS naudosite, ar keisive vel i salietra?

O kur po 950 ir kokia ta salietra kiek KAS ,nes jau brangesnis tapo, ar net ir brangesni KAS naudosite, ar keisive vel i salietra?