pilo

Moderatoriaus gal ir nereiktų, jei patys mokėtume sąmoningiau naudotis forumu. Jei jau mokame prisijungti, tai gal mokėkime ir paieška pasinaudoti. Nes dabar dažnai sukuriamos temos, kurios dubliuojasi, pvz., yra net dvi temos apie išmokas: "PARAMA: Tiesioginės išmokos už mėsines avis" ir "Ismokos uz mesines avis". Kelios temos apie avių ligas, nors visos problemos sutilptų vienoje temoje. Temų jau yra net du lapai, o dažniausiai tingima pažiūrėti kelios temos žemiau. Darosi kaip šiukšlyne - kuo daugiau šiukšlių, tuo labiau norisi dar šiukšlinti. Kituose forumuose išvis užstato tik skaitymo režimą vartotojams, kurie daugina temas arba nuolat klausinėja tų pačių dalykų.

nemaniau, kad išmokos kai kam toks jautrus dalykas, kad net nori "konkurentus" - vislių romanovų, mišrūnų ir kitokių nemėlyno kraujo avių augintojus - eliminuoti Visi auginkim romanovus, kad taip jau apsimoka, ir nebus jokių problemų. Ši diskusija primena šunų veisėjų norus uždrausti visiems kitiems, apart jų, šunims daugintis, pamirštant, kad visos tos "grynos" veislės buvo išgautos mišrinimo būdu ir karts nuo karto jų savininkams pateikia genetinių "dovanėlių"

Jeigu duoda išmokas, tai kodėl jų nepasiėmus? Tada galima pasiplanuoti, kad aviną papjauti ne liepos 31 d., o kokią rugpjūčio 2 d. Laikyti ne 11 ėriavedžių, o 12. Nematau nieko tame blogo.

yra kol kas buvo priimtas ž.ū. ministro įsakymas išmokoms už 2012-2013 metus. Tad už 2013 m. turėtume gauti iki balandžio 30 d., kaip ir pernai. O kada priims įstatymą dėl 2014 m., kas žino... Įsivaizduoju, kad turėtų pavasarį, nes juk norėtųsi paplanuoti bandą ir pagal tai.

na, aš džiaugiuosi, kad šiemet pirmi metai, kai visi ėriukai gims urmu pavasarį. Nes tikrai jau pabodo sutikt šventes tvarte ir toliau visą žiemą marširuoti su buteliukais. Kadangi pas mus romanovės, tai pieno, ypač pirmavedės, pritrūksta. Tada tenka atidaryti pieno laboratoriją. Todėl šiemet tikiuosi sutaupyti pieno milteliams, nes kai avys išeina ant žolės, iškart pieno padaugėja. O kad ėriukai gimtų pavasarį labiau silpnesni nei žiemą, nepastebėjau. Va, vasarą, rudenį tai tikrai stiprūs būna. O daugiau tik pliusai, kaip ir buvo išvardinta, - mažiau pašarų, netrūksta vietos, rečiau reikia eit į tvartą, nereikės (gal) jungti šildymo lempų, dienos bus ilgesnės, nereiks tamsoj nuolatinėj maklinėt.

jei užpakalinių kojų paralyžius, tai gali būti nugaroje abcesas, tuomet reiktų gydyti antibiotikais kelias savaites ir tai padėtų, jei pradėti ligos pradžioje. Gali būti vario trūkumas, tuomet reiktų duoti vario, bet tai sudėtinga, nes greit galima viršyti ir apnuodyti avį. Gali būti, jei avis ėringa, nuo negero vaisiaus vystymosi. Vienžo, diagnozuoti yra sudėtinga.

Gal galit pagelbėt šiose buhalterinėse džiunglėse. Jei ūkininkas ne pvm mokėtojas parduoda produktą pvm mokėtojui, kuris turi išrašyti sąskaitą? Arba kaip suprasti parduodant surašyti "laisvos formos apskaitos dokumentą"? Kur rasti pavyzdį?

Gal kas žinote skerdyklą Alytaus regione? Internetine jokios konkrečios informacijos nerandu...

Per koki kanala rode gal internete rasciau pasiziuret kokie postringavimai ten ju...? Per LTV "Laba diena, Lietuva"

Ką tik per TV apie išpjautas avis Biržuose kalbėjo aplinkosaugos ministras ir kažkas iš baltijos vilko. Reziume: 1. Niekas tiksliai nežino, kiek LT yra vilkų. 2. Pasiūlyta įsigyti ūkininkams šunų. 3. Avis greičiausiai išpjovė ne vilkai, tai pagal foto nustatė lenkai. Išvada: Nėra Lietuvoje tikrų vilkų žinovų, nes niekas nesugeba tiksliai identifikuoti vilkų nei pagal pėdsakus, nei pagal kandimo specifiką.

Suprantama, kad vilkas neskiria miško ir pamiškės. Gamta yra savireguliacinė ekosistema, su sąlyga, jei žmogus to sistemos neišbalansuoja. Jei staiga atsiranda gausus maisto šaltinis pamiškėje, natūralu, kad gamta per vilkus sieks sumažinti šį žmogaus sukurtą disbalansą. Tačiau atitinkamai disbalansas atsiranda ir tuo atveju, kai yra išmedžiojamas/išnaikinamas dėl kirtimų ir pan. maisto šaltinis miške. Vilkas tuomet priverstas ieškotis maisto už savo arealo. Abiem atvejais kaltas žmogus dėl savo ūkinės veiklos, bet kur kas kaltesnis, mano manymu, antruoju atveju, nes kaip paaiškinti, kodėl vilkai braunasi į ganyklas, kurios randasi gyvenvietėse už keliolikos kilometrų nuo didesnio miškelio, šalia pagrindinių kelių? Manau, kad valstybė turėtų atsakyti už sukurtą disbalansą ir, jei nesugeba išlaikyti rūšių pusiausvyros gamtoje, kompensuotų apsaugos priemonių įsigijimą ir atlygintų laukinių žvėrių padaromą žalą? Tada mes galėtume apsitverti "Lukiškių tvoromis", o valstybė galėtų veisti nors ir liūtus

Ką reiškia "gamtą tausojantys ūkininkai" - vilkus šeriantys? Ir sunku sutikti, kad vidurys kaimo yra ta "gamta", kurioje gyvent turi tiek avys, tiek vilkai. Mūsų avys ganosi prie sodybos, tik neuždarydavome tvarto durų nakčiai, nes juk aplink sodybos, krašto reikšmės kelias ir pan. Pernai po vilkų užpuolimo nuostolis tik du ėriukai, nes avys per laidus išsiveržė į patį kiemą, kur suveikė judesio lempa. Aš nieko prieš biologinę įvairovę gamtoje, bet ne tokiu mastu, kad ta įvairovė ateina ant kiemo. Tad pirmiausia gausinkite įvairovę miškuose, tada gal nereiks vilkams brautis į kiemus.

o papasciau neina paziuret? tešmenį čiupinėt

O kažin, jeigu aptvėrus avis kalėdinėmis girliandomis - ir gražu, ir naudinga?

Atnaujinant pievą, pavasarį įsėjom Dotnuvos mišinį "Avims" ir vienmečių svidrių. Labai pasiteisino šios svidrės - greitai auga.

Man rodos, vilkų mylėtojai pirmiausiai turėtų stengtis ne avis verst nakčiai uždarinėt, siūlyt vėliavėles ir šunis pirkinėt, o vilkų natūraliomis gyvenimo sąlygomis rūpintis - vilkų kiekis didėja, bet jų natūralaus maisto (stirnų, kiškių ir pan.) medžioklė nėra mažinama, o miškai iškertami hektarais plynai. Juk avys neina pas vilkus į miškus, atvirkščiai - vilkai ateina į sodybų kiemus.

Mes, norėdami pratęsti ganymo toje pačioje pievoje laiką, peraugusias smilgas nupjaunam po truputį, kas kelias dienas. Avys nupjautą žolę visai apėda.

Buvo, kad apsiėriavusią avį radome lauke jau su kokios paros ėriukais, bet avis nuo jų nesitraukė, pati neėdus buvo. Nes ėriukai būna silpni, banda nueina sau, o avis lieka viena su jais, būna vienas žirglioja į vieną pusę, kitas į priešingą. Apsiėriavusią visada atskiriam ir uždarom tvarte. Išvis geriausia jau prieš ėriavimąsi atskirti. O jei bandoje ėriukas imtų ir nuklystų, yra tikimybė, kad avis jo nebepažins ir atstums.

kirpkite kuo arčiau odos ir pavyks, jei neįsikiš avių žirklės, manikiūrinės žirklutės tikrai lįs

Šiaip nuodingas jis gyvuliams, tačiau išdžiūvęs nebebūna nuodingas. Tad nebent ruoškit šieną iš tos pievos.

svarbiausia, ar gavo krekenų? ar pajėgė jų pažįsti?

Gali būti, kad pernelyg pamylėjote avytes grūdais. Aš pirmiausiai bandyčiau keisti mitybą - neduoti grūdų, o duoti runkelių (cukrinių runkelių griežinių, yra pirkti). Ir ypač neėdančiai - rumex'o ir/ar biškį alaus. Beje, apie avis perdozavias grūdų yra tema avininkyste/persirijo-grudu-t14626.html, jei tai būtent ši problema...

Tai va, kai tik pagirdėm ne šituo, manom dėl to ėriukas nugaišo.

Pastebėta, kad dažniausiai nuo išsipūtimo gaišta dirbtinai maitinti ėriukai. Tad reikalingos tiek krekenys, tiek geri pieno pakaitalai. Vieni ir tik karvės pienu užauga, kiti ne...

Kadangi susidūriau su atveju, kai mėnesio ėriukas staiga išsipūtė ir nugaišo, tai pabandžiau rasti to priežastį. Ėriukas buvo atstumtasis, girdėm pieno milteliais, kuriuos gavom pirkti vietinėje vet.vaistinėje, nes nebuvo galimybių rasti normalių miltelių. Augo visai žvalus. Pasirodo, kai ėriukai išsipučia ir gaišta būdami apie mėnesio amžiaus, gali būti kalta netinkama mityba ir/ar negavimas krekenų (net karvės krekenų ne visada pakanka) ir tuo laiku vystosi skrandžio paskutinė dalis - šliužas (nelabai išmanau anatomiją, gal pataisysit, jei ką). Kai išsipučia, gydymo eiga, kokią anksčiau buvo forume kažkas parašęs - kišti žarnelę, sugirdyti atskiesto vandeniu aliejaus. Bet paprastai pabaiga būna liūdna.