Tokio amžiaus norisi turėt savų pinigų, pasiplanuot savo biudžetą į priekį, o ne su ištiesta ranka stovėt ir už menkiausią smulkmeną, kurią nori nusipirkt, duot ataskaitą. Tiesa pasakius, net nepatogu iš tėvų prašyt pinigų... O kalbos apie palikimus dar peranksti. Siūlyčiau palyginti kaimo ir miesto jaunimą. Už tai, kad šunį vedi pavedžiot, kad veją nupjauni, taip atsilyginama už rūbų skalbimą, maisto ruošimą?