marazas

ir su tikru 50W isprotetum toj kabinoj

na 47000mkf gal ir gerai, bet reikia pabandyt isivaizduot kokia srove kondensatoriun teka sviesu ijungimo metu. Ir aisku, tokiu gaut siais laikais, nes analogiski vakarietiski brangoki kaip tokiam eksperimentui. Siap jau elektroltai turi tokia savybe aukstu dazniu nefiltruot, tad visoje elektronikoje del tos priezasties elektrolitai suntuojami mazos talpos bipoliariniais (ir itk neelektrolintiniais bipoliariniais) kondensatoriais. Laidas apie ferita irgi gerai. Svarbiausia paprasta. Tik kazkaip "per stipriai" pamasciau as

na to ir as nesupratau... bet kiek zinau dbr yra nuliovas vilkikas idomu kokiu snukiu bus tas... Triasi vilkika ekspluatuot reikia su dviase puspriekabe. tuomet bendras voris gaunamas 40t ir nevirsijamos asiu apkrovos.

na per sroves trafa galima.. bet per sunta (paprasta mazo nomilano varza, arba tiesiog nichromo vielos gabala) kur kas paprasciau. Ir tuomet ant sunto pajungus apermetra matuojama (is tikro matuojama ant sunto krintanti itampa). Jei tik siaip pasimatuot labai geras daiktas sroves matavimo reples (neatmenu kaip vadinasi tiksliai, pigiausios apie 70lt). Tada nerekia laidu atjunginet, galima palygint kaip skirtingomis fazemis teka srove. Tik tiek jog pigiausios tinka elektros varikliams, kaitinimo elementams matuot. O jei bandysi matuot elektronnius prietaisus gali rodyti neteisingai, taip pat nematuoja nuolatines sroves. Kas apie ksenonus tai man panasu jog tie kinietiski blokeliai tersia triuksmais automobilio elektros instaliacija. Logiskas paaiskinimas - ijugus gana didele apkrova (lango sildyma) sie triuksmai sugeriami toje apkrovoje ir viskas veikia geriau. Beje, jie gali gadinti ne tik radijos darba, bet ir generatoriaus itampos reguliatoriaus, del ko gali atsirast itampos svyravimai. Paprasciausias sprendimas - LC filtras kiekvienam is maitinimo saltiniu. O dabar kas tai yra ir kaip padaryt. Reikalingas droselis (rite). Kiek mH induktyvumo nenumanau, bet turetu tikti ta, kuri naudojama garso aparaturos crosfaderyje ir zemadazniui garsiakalbiui nupjauna aukstus daznius. Prastos kokybes droselis, is nedaug apviju storos vielos ir metaline sedimi tikrai tiks (toki galima drasiai lupt lauk is crosfaderio, jo vietoje pastacius dideli, to pacio nominalo, is labai storos vielos, bet be jokios serdies). Ji jungiam ant laido maitinancio ksenonus. Tarpe, po jo, bent 5uF talpos neelektrolitini kondensatoriu, o po to ksenonus. Salia didelio neelektrolitinio dar galima pridet kokiu 100uF talpos elektrolitini reikalui pagerint, bet vien juo apsiribot negalima, nes jie turi savybe "nereaguot" i aukstus daznius. Ir nepamirstam ksenonu maitinimo saltinio korpusa geai sujungt su auto korpusu. Laidas tarp filtro ir ksenono galimai trumpesnis. Nzn, mano mintys tokios, bet su ksenonais reikalu turejes nesu. Tai cia tokia filosofija. Idomu ka elektronas galvoja

Siap jau 100W halogenui reikia kazkur 9A sroves. Ir tai nera taip jau daug. Kazkada i ziguliuka tokius sumetes buvau. Teko tik ilgu zibintus atjungt. Nors sviesos ir taip pakako T150 laiko 100W be jokiu perdarymu. O belaruso instaliacija aisku kita tema. Net prieki ir gala kartu sujungus su standartinem lemputem buna kvepeti ima ir akumuliatoriu nebedakrauna...

na man NMA isaiskino kad maziau 10% likutine verte but negali.. Kaip, kodel, nepaaiskino Tai ir padarem 10%, ka jau padarysi... Negi imsi pyktis

na man atrodo svarbiausiai tiksliai plugo svorio centra susirast, o toliau viskas paprasta. Cia vel gera ginca uzveist galima. Apie elektra visai neblogas. Tai reik shemutes kaip galima tikslesnes, su visais kampais. O toliau visai smagu paskaiciuot butu. PAskui galesim mustis eit, kieno rezultatas treisingesnis

siap pniaumotransporteris man visai patiko. Iki keliasdesimt tonu manau gana ir paprasto 5kW. O brangiausia dalis vamzdziai lieka... Uzkrovimui galima naudot sraigta, o vamzdzius lengva istampyti kur nori ir kaip nori. Be to ta ventiliatoris veliau galima ir praputimui grudu naudot.

na bent senieji rusiski 700W generatoriai, kuriuose sepeteliai nenaudojami, kuo puikiausiai ir be akumuliatoriaus veikia Bet manau isimtis tik siems. O kitu geriau neatjunginet nuo akumuliatoriaus.

na kol rusisku diodu nebrangiai yra tai 300A shottky brangu. O is kitos puses ju pigumas tas, jog del mazos krentancios itampos reikalingas silpnesnis ausinimas. O radiatoriai irgi kainuoja Kad visi diodai normaliai dirbtu lygiagretinant paprastai kiekvienas gali buti lygiagreciai jungiamas su pvz 0.1Om varza. Nzn, taip neteko man dar daryt su diodais, bet stiprintuvam galinius tranzus lygiagretinau ne karta, kad daugiau vatu isgaut O tiltely tiristoriai normalus reikalas, bent jau matalo apdirbimo stakliu nuolatines sroves varikliu valdymuose. Na aisku, cia zmones vargo tik kol normaliu daznio keitikliu nesusikonstravo. Atrodo kai kurie lincoln electric kempai srovei ijugti/isjungti naudoja tiristorini diodu tilteli, kuomet pigesniuose magnetiniu paleideju junginejamas transformatorius. O ta svarke reikes kuria diena geriau isnagrinet. Kazkaip pasigincyjus visai idomu paliko, kodel numesta kampe riogso Tik beda manau apvija pirmine ten, kazkaip kiek vaizdas susidare man tos skyles apvijose :) Tiksliai neatmenu, bet atrodo man kad ir turimam kempe mano (kuhtreiber, cekija) diodai lygiagretinti yra. Siap jau kiekvienas dalykas, kuomet pasigilini, darosi idomus O impulsiniai maitinimo saltiniai (beje, be PWM reguliavimo normaliai nedirba arba labai sunku padaryti ir tik mazos galios) gana idomus savo reguliavimo galimybemis ir mazais gabaritais. Pats tokiu nesu bandes i 220V jungiamu daryt, nes savo "lipinius" tiesiai i rozete kisti nedrasu O is 12V, kiek atmenu, budavo ir gerai veikianciu. Be tiristoriaus, dar gana idomus impulsinis stabilizatorius. Kazkada terlinaus su tokiu zingsniniu varikliu valdymams. Siap gal ir akumuliatoriams kraut idomus butu, bet kas zino. Tiristorius, ko gero, patikimiau. O dabar tavos nuomones noriu. Kodel nivai arba belarusui tier itampos keitikliai akumuliatoriaus nedakrauna? Cia but galima sumeistruot koki teisingai veikianti ir parduot zmonems, kad jiem tu akumuliatoriu keitaliot nereiketu. Visa krovimo rezima galima su kokiu mikroprocesorium reguliuot.

Na apie variklius. KAip minejau, egzistuoja toks koeficeintas cosF, parodantis faziu skirtuma tarp itampos ir sroves. Kuo maziau apkrautas variklis, tuo mazesnis sis koeficientas. O praktiskai reiskia tai, jog srove teka, o galingumas negeneruojamas. Arba linija apkrauta, nors galingumas sunaudojamas nedidelis. Todel visur reikia stengtis variklius naudoti tokius, kokie reikalingi pagal galinguma. Ta problema sprendzia cosF koregavimo irenginiai (siandien dienai dazniausiai kondensatoriu blokai, nors vis dar kartais ir asinchroniniai varikliai). O gateris tuos 4 kW sunaudoja nuostoliams pavarose kompensuoti. Bet realiai gi niekas ir nezino kokie gi nuostoliai. Nedaug elektriku turi prietaisus, galincius ivertinti realiai naudojama galinguma. Su varikliais dar buan ir taip, jog laikui begant del kintamos sroves keliamu vibraciju prasitrina apvijiniu laidu izoliacija, tada uzsitrumpina ir dega. Ir reikia pervyniot.. Be to gerai pervyniotas variklis, kuriam lako nepagaileta, gali tarnaut ilgiau uz gamyklini. Elektronui: apie shottky diodus. Siandien dienai elektronika pakankamai pigi. Nuorioda, 20A diodas kainuoja tik 3.5lt, ir tai labai brangiai perkant: http://www.lemona.lt/index.php?page=item&i_id=37358 Ir tai tikrai nebrangu. Reikia sroves daugiau? Lygiagretinam Turiu toki suvirinimo aparate vilniuje gaminta (vingis atrodo parasyta), bet deja jau su trafu prakaltu, tai jame uzlygiagretinta gal po 10 diodu automobilinio generatoriaus, kiekvienas 40A. Nzn kiek kainuoja, jei is vis dar galima gaut, budavo tokie rusiski KD2997 markes, mazuciame korpuse 30A. Iki 15A ir be ausinimo laisvai tempia. Be to visi impulsiniai (inverteriniai) suvirinimo aparatai turi shottky diodus srovei lyginti, nes iprastu veikimo daznis (juo lab galingesniu) nesiekia ir 10000Hz, kuomet impulsiniame suvirinimo aparate visai neidomu naudot mazesni nei 50000Hz dazni. Tad be ju veikimas neisivaiduojamas. Siap jau shottky diodai visai nebrangu, tik reikia didesniu kiekiu uzsipirkt. Apie Kintamos sroves tekejima kuomet linija atvira: Elektronas teisus, ji teka, bet labai jau maza, beveik neismatuojama. Ir jos tekejima lemia savitoji laido talpa, kuri, kaip atskiram kunui, labai labai maza. Pvz: R=1 m spindulio rutulio talpa lygi 111 pF, Žemės rutulio (R=6400 km) – C=711000 uF O Pats idomumas su tiristoriais terlintis yra kuomet juos sudedi vietoj diodu i tilteli. Galingu ne taip brangiai fabioloj pirkt buna, tik visu neispirk, nes mum stakliu valdymams nebebus sudet ka :) Germanio diodu jau turbut neteko man savo gyvenime didesnes galios matyt. O aukstadazniai visokie tai manau atskira tema, kurioje ne pats pasigincyt nebegaletau Ir kiek foto maciau noretusi Jusu gaminiuose geresnes surinkimo kulturos gaminio viduje... O shemute ta gal is Radio zurnalo naudoji su tiristorium ar sava kokia? Uz U ir itampa leono atsiprasyt reik, nes jis turejo minty U formos laidininka, o mum, kaip fizikam, U is karto itampa reiskia :) Bet del itampos tai visur 240V bus. PAskolinciau ir gera laido spule, lai pats pasimatuoja ir isitikina

o jei kranas gale tai yra galimybe ji nuimti kuomet nenaudojamas. Tad su sunkvezimiu berveik tona daugiau gali vezt ir per gala verst. Be to nesunku priekaba pasiekt (jei tokia naudot planuojat)

Tokia pat kaip ir bet kurioje kitoje vietoje tapr siu 2 laidu. Kaip kazkada rasei 240V. O tos lentutes, kur pas projektuotojus matei, nurodo itampos kritima nominaliai laidu apkrovai. Kadangi jie zino kiek kW reikia pajungt ir koks linijos ilgis, pagal tas lentutes apskaiciuoja laido skerspjuvi, kad itampos svyravimai nevirsytu normatyvu. Matei, bet iki galo nezinai ka :) Ir del varikliu. 950rpm varikliai lengviau pernesa perkrovas ne vien del to kad apvijos storesnes, bet ir del to kad induktyvumas didesnis. Tad ribojama tekanti srove. Be to ju cos F blogesnis, jie sunkesni ir brangesni. Siap jau reiketu naudot 3000 arba 1500 variklius, ir jei del kokiu priezasciu neiseina tada 950.

na rusiski sarminiai geri. Kazkada darbe radau savartyne 8 vnt. 2000mah 1.2V "D" dydzio, dar tarybiniais laikais gamintu. Prozektoriuose ir siandien dienai puikiai tarnauja, o rasti su 0 itampa tarp gnybtu :)

Leonas irgi kietai. Nuo kada itampa teka? Ir juo labiau tuscia eiga? Itampa dalykas toks. Ji yra tam tikro dydzio arba jos nera. Niekur neteka, nes to daryti nemoka. O srove tai dalykas kuris sugeba teket. Jei laido galai atviri tai ne kokia srove neteka, nes grandine nesujungta ir nera per kur teket. Kapsukui: Kino teatruose siais laikais sviesos gesinomos tiristoriniais (simistoriniais) keitikliais. Jie ekonomiskesni, nes nekaista kaip reostatas. elektronui: tiristorinis manau butu visai neblogas budas akumo krovimo srovei reguliuot. Tai daug paprasciau realizuoti nei impulsini maitinimo saltini.

Čia nereikia formulių.Priklauso nuo diodų.Germanio diodų įtampos kritimas 0,3...0,6 v,kremnio 0,8...1,2. Nu elektronas pavarei :) Germanio diodai beveik nebenaudojami, faktiskai visa elektronika silicio pagrindu (kremn - rusiskai). O galios diodai buna is sprincipo 2 rusiu: paprasti ir shottky tipo. Vat sie ir pasizymi mazu itampos kritimu - apie 0.4V, dideliu sroves pralaidumu santykinai mazame korpuse ir didele greitaveika. Tad daznaiusiai sutinkami impulsiniuose maitinimo saltiniuose. Parastam diodui itrampos kritimas apie 1.2V. Itampos kritimas truputi kinta nuo tekancios sroves ir diodo temperaturos. O dabar atsakymas apie diodu tilteli. Kadangi srove visuomet keliauja per 2 diodus, tai itampos kritima reik daugint is 2

na jei kompiuteris yra ir nera sulauzytas tai manau pirkinys tikrai labai geras, ir kur kas geriau nei naujas koks pasvalio agrodilerio.. Vien stangos ir pakaba tikrai geros. Minusas kad sekimo nera ir stangos ant lygiagreciu kilojasi, kas nera gerai purskiant visokius rapsus ir zirnius. Bet siap tai geras, lengvas, net t40 be vargo tampo. Ir nepatinka kad visi ciaupai bele kaip ismetyti, o ne kruvoj.

tj kad bulves zydi :D

ir idomu kaip belarusas tokia su grudais ir trasom arkelia :) Tik kai pirksi butinai su prispaudimo ratukais imk. Kimstis neturetu. Tik svarbu kad trasos sausos ir be grumstuku butu.

turiu, pernai naudota pirkes. Siap patenkintas. Paprastas konstrukcijoj, atrodo gerai veikia. Kompas irgi gut. Stangos net lb gut. Tik kazkas ne visai vietoj man su slegio reguliatorium ir centrine sklende. Praleidzia siek tiek uzdarius ir dideliu normu nepavyksta ispurkst (slegis krinta). Pats padarymas man nepatinka kad viskas kazkaip nelabai tvarkingai. Naujesni labiau su tvarka. Bet cia tik siaip. Realiai dirbti nekliudo. Backa kiek mazoka... Bet uztai lengvas.

matyt visom spalvom neblizgejai, todel ir nebuvo....

Man tai labai idomu kur jus tas "ziedu pertvaras" randat Cia jauciu tas pat kaip kompresijos su pompa variklin pripust :D

tu kliju gal 30 rusiu yra, vien tik loctite gamintojo AS manau jog jei tarpas daugioau nei 0.15mm klijuot nelabai verta. Vis viena to stiprumo nebuna, bent kiek bandes esu. O jei maziau tai naudoju tik loctite. Turiu 2 stiprumu nusipirkes, dar kliju sriegiaui sandarint ir kliju varstam fiksuot. Brangu, bet manau verta po ranka turet Tik va ka rimciau surinkinejant pries klijuojant patarimas "pasitreniruot" sudet ir isimt po kelis kartus, kad tvarka gerai isimint. Nes kai ardyt reikia ka uzmirsus tai vargelis buna.. O ir stingsta gana greit. Tad surinkimas irgi turi greitas but. Ir nepamirsti reikia nei kokios ziedelio ar saibeles.

uzdirbt gal ir neuzdirbu, bet isleist sugebu

o kaip suprast skersai stumdos? su skersu peiliu reik ar anas tiesiai nevaziuoj su buldozeriu? Ta prasme suvairuot nepavyksta?