Debora

Auginu Lietuvos juodgalves. Prieš kokius keturis metus turėjau vieną tokią, ji irgi užtrypė savo ėriuką. Gal reikėjo vos gimusius atskirti, o avis tik melžti. Bet irgi ne išeitis - nebepriims vaikų, net praėjus "pogimdyvinei depresijai"...

Noriu pasiguosti. Toks nesėmingas man pavasaris. Krito veršelis, o avys savo vaikus sutrypė. Ėriavimasis pirmą kartą - iš 4 ėriukų tik vienam pavyko išgyventi. Motinos pirmavedės, buvo sukergtos apie 10 mėn amžiaus, jau lyg ir ne tokios jauniklės, bet vaikų visiškai nežiūrėjo ir nemaitino. Dienomis prisirišusi pamelždavau, o naktimis jos tuos vaikelius pribaigdavo... Tik vienam pavyko įsikabinti, ačiū Dievui. Jau savaitė - laksto linksmutis, tik vienas.

Mno telyčaitė susirgo vasario 18d. Paskambinau veterinarui, tas liepė suleisti antibiotikų, o į ašarojančias akis barstyti peniciliną. Viską taip ir padariau. Kitą dieną ta akis, kuri maniau, kad sužeista pabalo, telyčia svirduliavo, manau, kad nebematė ta akimi. Viską sudaviau, ką liepė veterinaras. Atsirado naujų simptomų - pasirodė kraujingos gleivės, manau, kad su šlapimu, karvytė nebeėdė, nupirkau(kaip pasakė veterinaras) fermentų, bet vakare mano mergytė jau nebegalėjo atsikelti. Temperatūra buvo 40,5. Trečią dieną iš ryto nespėjau net vaistų suleisti - prasidėjo traukuliai, kaip epilepsijos,apsividuriavo gulėdama ir nudvėsė. Taip trijų dienų bėgyje netekau telyčiukės. Jei kas nors supranta, kas čia buvo, atsiliepkit. Juk gal buvo galima gyvuliuką išgelbėti, o gal kam kitam tokia bėda atsitiks. Skrodimą pasidarėme patys. Jokių pakitimų niekur nebuvo, tik inkstai apaugę vandens pūslėmis ir labai daug vandens buvo pilvo srityje. Tvartas šaltas.

Taip, kai pirkom buvo 2 sav. amžiaus sveika linksma telyčaitė. Viskas prasidėjo tik prieš 2 dienas. Pasitariau su veterinaru ir suleidau antibiotikų ir penicilino į akis pribėriau, bet vakare ji pradėjo putoti. Nežina, ką tai reiškia. Svyruoja, kai eina, bet ėda. Gal pasveiks? Taip gaila būtų prarasti.

Žemaitijos aukštumos

Čia mano avytės, aš vasarą kekvieną rytą jas aplankau su duonos riekelėm, tai ilgai šaukti netenka, tuoj susibėga. Visgi avys daug malonumo suteikia ne tik skrandžiui.

Labas, gal kas gali patarti - veršelis(5mėn) dreba, akys taip ašaroja, kad net laša lašais nuo snukučio. Plaunu ramunėlių arbata, bet jokio pagerėjimo, o tas drebulys kaip sušalus ir snargliuojasi, bet nekosti. Nustoja drebėti tik kada masažuoju, net išlenkia nugarytę - matos, kad patinka. Kai bandžiau vesti už antkaklio, tai susvyravo, lyg girta. Šiaip ėdanormaliai, labai daug geria ir vis guli. Turiu Penstrep-ject, ar jie tinka ir kiek suleisti, nes tiksliai svorio nežinau, tai vidutiniška pieninė telyčaitė? Veterinaras iki mūsų neatvažiuos - mūsų sodyba užpustyta.

Labas, gal kam bus juokinga, bet prašau atsakyti - vasarą nusipirkome 2 telyčaites. Vyresnioji dabar yra 7 mėn, o mažoji - 4mėn. Aš pastebėjau, kad jos nesimetriškos. Kairė šonų pusė apvali, o dešinėje per vidurį abiem po tokį įdubimą maždaug delno dydžio. Nežinau ar taip turi būti, ar čia kokia anomalija. Ir dar - gerai apčiupinėjau tešmenukus, tai su vyresniąja viskas gerai, o mažosios telyčios tešmenėlyje yra keli sukietėjimai. Ar jau reikia nerimauti? Anksčiau karvių nesam laikę.

Galima tvarte atitverti nedidelį kampą, uždėti lubas - gautūsi tokia būda su žema anga, kad įeitų tik ėriukai. Ten pakabiname lempą, kad ir paprastą kaitrinę ir ėriukai visą laiką bus ten, o mamos įlysti negali. Paprasta ir nebrangu.

Užmiršau padėkoti - ačiū. Tikrai tame tvarte trumpai laikėme vištas. Pirmą kartą tuos vabaliukus pastebėjau, kai pagavusi broileriuką, pajutau ant rankų kutenimą. Tada pamaniau, kad čia kažkoks vištų parazitas, bet apžiūrėjusi tvartą, radau juos ant sienų ir tik (ačiū Dievui) vienoj vietoj. Nupurškiau paprasta "Kobra" ir jie išdvėsė. Kai orai atšalo, jie visai dingo. Žiemą aš vėl vištas suleidau į tvartą, bet vabaliukų nėra.

Kiek aš susidūriau, tai negavę pirmas dienas motinos pieno, ėriukai ilgiau 2 mėn neišgyvena. Reiktų turėti pieno miltelių, galima bandyti kitą avytę melžti - mes visokius būdus esam išmėginę. Negaliu pradžiuginti. Netgi gave mamos pieno tuos gyvybiškai svarbiausius pirmuosius lašus, bet jeigu vėliau dėl kokių nors priežasčių motina nemaitina, tai tokie ėriukai būna žymiai mažesni, lyg avių liliputai.

Avininkas yra Aukštaitijoje, jis laiko didelę sufolkų bandą, pažiūrėkit šitos temos 5 puslapyje.

Mano gražuolės

Ir anksčiau ir dabar auginame tik Lietuvos juodgalves. Man jos patinka. Vasarą dar šeimą papildė 2 Lietuvos juodmargės telyčikės.

Kažkaip liūdna, kai pievos tuščios, nei karvytės, nei avytės...Neištvėrėm ir vėl prisiveisėm gyvulių.

Panašu į infekciją arba nagų puvinį, bet puvinys atsiranda nuo šlapios dirvos. Jei stovi ant sauso kraiko, tikėtina. kad susidūrėte su nagų ia. Litagroje yra toks purškalas nagų priežiūrai, jis gerai padeda profilaktiškai ir gan greit užgydo.

Gal kas nors žino kokie vabaliukai galėjo atsirasri mūsų tvarte ir kaip juos išnaikinti? Prieš pora savaičių pastebėjau, kad apsilankius tvarte, ant rankų, galvos, ant viso kūno atsiranda miniatiūrinių vabaliukų. Plika akimi juos net sunku pamatyti, tik kutena, kai eina per odą. Jie nekanda, ant žmogaus nesilaiko ilgai, bet pora valandų baisiai nemalonu, kol juos nusikratome. Ypač bjauru, kai ropoja po galvą. Tuoj atšals, reikės vesti į tvartelį, ką daryti? Padėkit, labai prašau.

Žirklių techninė charakteristika: galingumas - 320W greitis - 2400a/min ašmenų plotis - 350mm svoris - 1530g triukšmas - 86dB

Žirklės elektrinės iš "Avenos", vokiečių "Hainiger" firmos, dar tebegalioja garantinio aptarnavimo talonas. Noriu 800Lt.

Mano avių ūkio jau nebėra, bet žirklių dar nepardaviau, gal kam reikia.

Kartu su tais keliais eurais gausi tiek tikrintojų ir visokių komisijų, kad tie eurai skersai gerklės atsistos. Pažiūrėjau, kaip mano draugai vargo ir galų gale metė ūkininkavimą ir pradėjo dirbti kituose darbuose, nes ūkis nedavė planuotų pajamų. Šitos programos labiau pritaikomos dideliuose ūkiuose, kur keli šimtai avių, o jei turi tik keliasdešimt, neverta net pradėti. P.S. mano šunys koli ir skalikas nepjauna avių, bet kaukazas tikrai užkrimstų avienos. Mes jį gavome jau 4 metų amžiaus, todėl net vedžiojame toliau nuo ganyklų. Jokiu būdu negalėčiau laikyti palaido. Kiek žinau azijos aviganiai panašaus charakterio - eina kur nori, sunkiai dresuojami, gan agresyvūs.

Pas mane nuo dvikojų ir keturkojų vilkų bei lapių sodybą saugo du palaidi šunys, o trečias dičkis prie būdos. Jis labai gerai girdi ir kai amteli, tai mano sargai kiek kojos įkerta pasileidžia nurodyta kryptimi . Gal todėl tik mūsų ūkyje sveikos gyvos vištos. Aplinkui nė vienas kaimynas nebeturi.

Mano avys irgi grįžta į tvartelį, kai nenori - pašiūrėje guli. Tik vasaros pabaigoje ganom toliau nuo namų, bet ten yra beržynas, tai jame ir slapstosi nuo vėjo ir lietaus. O pabaiga greitai dėl nugaros traumos. Neturiu galimybės samdytis darbininko, taigi belieka baigti...

PRADEDANČIĄJAM - pradėkite nuo Lietuvos juodgalvių. Jos mėsinės, sena lietuviška veislė remiama valstybės, labai atsparios ligoms, ganėtinai jaukios, užtenka kirpti 1 kartą - pavasarį. Veda stiprius vaikus net prie didelio minuso žiemą, vidutiniškai 1,5 ėriuko. Skaitoma, kad jų ruja sezoninė, bet mano patirtis parodė, kad jos rujoja apskritus metus, jei avinas yra šalia. Puikių palikuonių susilaukia net nuo 5 mėn aviniuko.

Viskas labai banalu. Ūkininkauti bandėm trejus metus. Prieš tai gyvenome lengvą miestiečių gyvenimą, o kai nusipirkom sodybą, užgriuvo sunkūs fiziniai darbai, kokių niekad nebuvom dirbę. Vyras tęsia mokslus, jo dažnai nebūna po dvi savaites namie, o man visi tie "patogumai" sugadino nugarą. Avys labai greit ir sėkmingai veisėsi, man per sunku jas prižiūrėti. Pernai pardaviau pusę bandos, o šiemet jau net šieno neruošėm. Jei neparduosiu, teks į šaldiklį sukišti, bet labai gaila, nes avys tikrai puikios. O ėriukus siūlau po 300Lt.