Mano karvutė ėda ir gromuliuoja, kai ateinu su kibirėliu, pati prieina, nesispardo, tešmenukas minkštas, lengva melžti, tik kiek to pieno turi būti nežinau, nes ir veršelis žindžia kiek nori, abu laisvi po tvartą vaikšto, aš nerišu. Kadangi karvė pirma, tai bijojau nutukinti ir miltų visai nedaviau, o po veršiavimosi pradėjau vaišinti tik sėlenomis, bet gal mažai? Duodu ir morkų, ir moliūgų patarkuoju , ir duonelės riekutę kitą - jai patinka. Kartais man pačiai atrodo, kad elgiuosi su ja, kaip su kambariniu gyvūnėliu, nes tisą sakant nieko apie karves neišmanau. Jei turit konkrečių patarimų, būčiau dękinga.