ricardaas

O kokios daržovės Na jei į kokį buvusį juodąjį pūdymą,ar šiaip nepiktžolėtą dirvą tai nieko,bet jei piktžolių bus visą vasarą kapliuoti reikės...kaimynė baisiai su braškėmis vargdavo.

O daržoves gal irgi ekologiškai auginate Gal pardavimui

Aišku o elektrikai į kaimo gyventojus įdomiai žiūri-jie galvoja kad nepertaukiamas elektros tiekimas tik mieste būtinas,o kaimiečiai išsivers Jiems nelabai rūpi kad daug pas ką šildymo sistemos su priverstine cirkuliacija,kad yra vandens siurbliai,melžimo linijos,mėšlo transporteriai ir t.t. Pabandytu mieste žmones be elektros savaitę palikti Beje kaip pas jus su pavasario darbais: ką jau nuveikėte,kas dar liko

Normaliai-1 aras ~1000Lt Teks laukti kol praturtėsiu O ir pačiam montuojant manau tik kokius 1-2 tūkst. Lt sutaupytum.Nieko nesakau-patogu,nereikia nieko galvoti,yra ir dirvos drėgnumo davikliai,ir pasilaisto kada ir kiek reikia,bet kol kas turiu kur pinigus dėti-kad ir ūkį modernizuoti.

Kadangi temoje "Noriu paklausti..." niekas neatsako,gal nepastebimas mano pranešimas ten tai manau nepamaišys ši nauja tema,nes apie tai nepastebėjau kad būtų kalbėta. Gal parašytumėte kokia literatūra vadovaujatės,dirbdami augalininkystės srityje Kokią literatūrą -kokią konkrečią knygą vertėtų nusipirkti,kurioje būtų pakankamai plačiai aprašytas javų,sėklinių žolių,pievų,ganyklų ir pan. auginimas:agrotechnika,chemikalų naudojimas. Nesu profesionalus grūdų augintojas,bet po keliolika ha savo reikmėms kasmet auginu.Turėjau P.Vasinausko knygą "Agrotechnika",išleistą gal kokiais 1970m. Nesijuokite-sena,bet patarimų neblogų buvo...aišku viskas tobulėja,keičiasi ne dienomis,bet valandomis-apie kitą neblogą knygelę girdėjau 1988m išleistą "Agronomo žinyną".Tik irgi nežinau kur gauti. Man reikėtų ne kokių brošiūrų,ar firmų reklaminių knygelių,o kokios didesnės knygos,kurioje būtų plačiau apžvelgiama,tokios,kurioje augalininkystė būtų nuo A iki Ž aprašyta.

nedaug tos taros turiu,tai sudeginu ir viskas.

Tas su aliarmu gal į mobilų telefoną žinutę atsiunčia,kai dingsta elektra,nutraukiama viela ir pan. O žaibuojant kai išjungiate,tai iš akumuliatorių maitinasi

mėgėjau,gal domėjaisi kiek ta kompiuterinė sistema kainuoja Įsirengti dar neplanuoju,bet po kelių metų visko gali būti Įdomu kiek ta įranga kainuotų kokiems 20 arų vejos

O kokia kaina Lacme generatoriaus Kas jais prekiauja Gal jie turi apsaugą nuo žaibo,kad taip gerai laiko

O tu Audriau,kokios firmos naudoji

tai aš tik 1 purkštuką jungsiu-palaistys,perkelsiu į kitą vietą.O nuo kaimo vandentiekio maždaug kokio ilgio srovė buvo dieną ir vakare Su mano 1,1-1,5 atmosferos kokio ilgio srovė gali būti

Kadangi temos pavadinimas yra "Noriu paklausti...",tai mano klausimas neatitks to kas čia kalbėta anksčiau,bet irgi atitiks temos pavadinimą Kokią literatūrą -kokią konkrečią knygą vertėtų nusipirkti,kurioje būtų pakankamai plačiai aprašytas javų,sėklinių žolių,pievų,ganyklų ir pan. auginimas:agrotechnika,chemikalų naudojimas. Nesu profesionalus grūdų augintojas,bet po keliolika ha savo reikmėms kasmet auginu.Turėjau P.Vasinausko knygą "Agrotechnika",išleistą gal kokiais 1970m.Nesijuokite-sena,bet patarimų neblogų buvo...aišku viskas tobulėja,keičiasi ne dienomis,bet valandomis-apie kitą neblogą knygelę girdėjau 1988m išleistą "Agronomo žinyną".Tik irgi nežinau kur gauti. Man reikėtų ne kokių brošiūrų,ar firmų reklaminių knygelių,o kokios didesnės knygos,kurioje būtų plačiau apžvelgiama,tokios,kurioje augalininkystė būtų nuo A iki Ž aprašyta.

Tai nebrangus tie purkštukai ir laistyklės.Manau pasirinksiu nežinomos firmos metalinį purkštuką.Kam ten už firmos vardą mokėti. Šlangą susivyniosiu,barabaną šlangai turiu O dėl spaudimo kaip manai,ar užteks tokio

Tai matai Hari,pas mane kol kas tik 6 arai vejos bus,juodžemis jau užvežtas,tai kasinėti nebenoriu O ta kompiuterinė tai ir pakainuoti turėtų ,tai išsiversiu ir taip...kol žemė nebuvo užvežta,buvau pagalvojęs apie tuos šulinėlius,bet nusprendžiau kad užteks paprastesnio varianto...tai nebenoriu "žvalgytis atgal" kaip jau nuspręndžiau,taip ir reikės išsiversti. Na spaudimas pas mane hidrofore nėra ypatingas(apatinis,kai siurblys įsijungia 1,1,o kai išsijungia 1,5 atmosferos.)Hidroforas fermoje stovi,tai kai iš šulinio pumpavau,tai iki 3 buvau sureguliavęs,bet kai nutiesiau liniją iš tvenkinio(100metrų),tai teko rėlę sureguliuoti mažesniam slėgiui,nes siurblys užsiorindavo ir nebeišsijungdavo. O iš kur pirkai tuos abiejų rūšių purkštukus ir kokia jų kaina Tas kur sukasi ratu su lopetyte-ar jame galima reguliuoti ne tik apsisukimo kampą,bet ir purškimo aukščio kampą nuo žemės paviršiaus

Aišku.Dėkui.Planuoju sėti rankomis nes plotas nedidelis,tai sėjamąja nuomotis labai toli važiuoti ir brangu.Tai galvoju sukultivuoti,tada suvoluosiu(plentvolius tokius sunkius turiu),pasėsiu ir vėl suvoluosiu.Dirva lengva,priesmėlis,turėtų gerai būti...tik nežinau kaip ten ranka geriau sėti-teko kažkada matyti kad sėja taip pat kaip grūdus,tik pila ne saują,o trimis pirštais kiek paiima...ir taip kas žingsnį.Primytivu,tiksliau nepasėsi kaip sėjamąja,bet teks taip verstis...

Na aš sutinku kad geriausia stacionari laistymo sistema su kompiuteriu ir iššokančiais purkštukais.Gerai ir kai požeminiai šulinėliai yra,bet mane tenkintų ir paprastesnis variantas:turiu hidroforą,kuris pumpuoja vandenį iš tvenkinio,o iš jo yra ilga šlanga laistymui,prie kurios pritaisyčiau kokį besisukantį ar kitokį purkštuką-palaistei,perkeli į kitą vejos vietą(ne taip patgu,bet šlangos ilgis tai leis )Tai kokį purkštuką geriau pasirinkti-ar tokį kur sukasi ratu ir tokia lopetytė pertraukia srovės ilgį...ar kitokį,kuris toks padedamas kaip stora šlanga su skylutėmis,ir vandens srovė laisto aukštyn-žemyn 180 laipsnių kampu.

Ši pavasarį suariau nedidelį plotelį žemės.Ten buvo naturali sulaukėjusi ganykla-piktžolės daugiau nei gera žolė.Pagrindinė piktžolė -kietis.Dabar jau turiu žolių sėklos ir noriu ten pasidaryti ganyklą.Klausimas-pasėjus tą žolę,sudygs ir piktžolės,tai kokius herbicidus galėčiau ten naudoti,kurie "užmuštų" kiečius,ir nekenktų pievos žolėms Gal tiktų koks MCPA,ar koks panašus Ir koks laikas turės praeiti nuo purškimo iki ganymo Ta žolė bus skirta tik ganymui.

O kokią įrangą naudojate vejos laistymui Kokia jos kaina,kur galima nusipirkti Gal nuotraukų turite

Teisingai sakai-pasistatysiu tuoss įžeminimus nuo žaibo,bet kokia tikimybė kad apsaugos O tau nuo ko daugiausia sudegdavo generatoriai Ar jie buvo taisomi,ar tekdavo naują generatorių pirkti

Jei ne paslaptis,kokį generatorių pirksi Generatorių statai į dėžę lauke,ar kokiame nors pastate Matai kame dar klausimas-darydamas aptvarą,galėčiau genaratorių statyti svirne,nes aptvaras kaip tik nuo ten prasidės,bet kaip su žaibo iškrova Kai kurie generatoriai turi apsaugą...bet galvoju jei žaibas trenks į aptvarą,iškrova į generatorių-ar neprisišauksiu gaisro svirne Tai ir nuo pastato iki aptvaro turi būti koks didesnis atstumas... Ar yra kokie reikalavimai Ar aš klystu O dėžę ganykloje nelabai noriu statyti,aplink dvikojų ilgapirščių gyveną ,geriau pastate ir iš jo laidus nutiesti...bet kaip su tuo žaibu

Gal ir kvailas klausimas,bet kuo skiriasi ritininis silosas nuo šienainio Aš visą laiką maniau kad tai tas pats dalykas,bet Č.Jukna savo knygoje kaip apie 2 atskirus dalykus kalba: "...Moderniausia siloso gamybos technologija yra ritininis silosas.Tai labiausiai mechanizuota siloso gamyba.Tinkamai supresuotas ritinys,priklausomai nuo sausų medžiagų kiekio masėje,sveria 500-900kg.Naudojant šią technologiją,gaunami mažiausi žolės maisto medžiagų nuostoliai.Žolė į pradalges pjaunama įvairiomis žoliapjovėmis.Silosuojamai masei suvynioti naudojami ritininiai presai. Į ritinius presuoti geriausiai tinka apvytinta žolė turinti 25-35 proc.sausųjų medžiagų.Esant sausesnei masei,didėja jos mechaniniai nuostoliai lauke,susidaro palankesnės sąlygos mielėms ir pelėsiams veistis.jeigu žolė pernelyg drėgna(18-20 proc.sausųjų medžiagų) ritiniuose gali kauptis sultys ir pablogėti fermentacija.Nerekomenduojama ritinius gaminti lyjant,nors ir silpnam lietui... Šienainiu vadinamas pašaras,pagamintas iš apvytintos iki 40-60 proc. Drėgnumo žolės.Sukrautas į tranšėjas,kaupus ar susuktas į rulonus,jis užsikonservuoja veikiant iš augalų išsiskyrusiam anglies dioksidui bei organinėms rūgštims.Lyginant su silosu,šienainis yra 2-3 kartus maistingesnis ir jame organinių rūgščių būna 3-4 kartus mažiau.Geras šienainis gali atstoti šieną,o jo savikaina 2 kartus mažesnė negu šieno..." Č.Jukna,V.Jukna „Mėsinių galvijų auginimas“ Kaunas,2004

Gavau tokias knygeles,tai jose apie vejas yra rašoma,ir apie aeraciją rašo-galima pavasarį subadyti specialiomis šakėmis-smaigais.Paprastos šakės netinka,nes per daug dūrių(200-300) padaro į 1 kv metrą.Tie smaigai bedami ne giliau kaip iki 15 cm kas 10 cm.Tais smaigais žemė subadoma iki 6 cm gylio skylutėmis-50-60/kv metrą O apie smėliavimą dar neteko girdėti-būtų visai nebloga alternatyva badymui.

Gal įmestumėte nuotraukas savo aeratorių Gal įmanoma pačiam pasidaryti o gal kur turguje nebrangiai aptiksiu

Silosu vadini šienainį ritiniuose plėvele apvilktus Ar atskirai gryną silosą darei tai reiškia nuo jo gali išpusti Dėl kainų manau esi teisus-jas lenkai numušė,nes jų mėsos Rusija neperka,tai ir grūda į Lietuvą,o per ją-į Rusiją Man apvarų tvėrimas šį pavasarį atsideda-nuomuojamoje žemėje įrengsiu tada,kai pavyks savininką "užspausti" kad ilgalaikę nuomos sutartį pasirašytų,o savoje gal būt nusimato šalia valdiškos žemės nusipirkti,(kai įstatymą patvirtins) tai tada ir aptvarą darysiu...na dar turiu darbą-kieme aplinką tvarkau,tuoj sėsiu veją.

O iš 9 kiek buliukų tas išputęs veršelis tvarte buvo,ar ganykloje ganomas Karves ir buliukus dar tvarte laikai Pas mane dar visi tvarte,buvau pašarų pritrūkęs,nes buliai dar neparduoti(3,2Lt dabar ),bet šieno dar gavau.Pasisėjome grūdus,liko kaupiamieji.