drapox

Vaizdas puikus.
Kaip tik vakar irgi apvažiavom vieno kolegos laukus. Sako geras mokytojas yra tas, kurio mokiniai aplenkia jį patį. Tai gal kiek ir pasipuikuosiu, bet pas jį naudota viskas pagal mane, tik jis geriau spėjo su terminais ir pasėliai atrodo puikiai, o aš senelis aišku sunkiau spėjau su darbais, todėl vaizdas tikrai prastesnis. Pasiteisino šiemet ankstyva sėja, todėl, kad nebuvo realiai didesnių šalnų, o ir sąlygos anksčiau pasėtiems kviečiams matyt vystymuisi buvo palankesnės, nes vėliau pasėti negavo kažko daugiau šilumos, todėl vystėsi skaityk panašiai, o tai reiškia kad atsilieka nuo anksčiau sėtų. Aišku BBCH skiriasi ir sunku pasakyti kaip atrodys tie vėlyvesni po kokios savaitės, bet kažko abejoju, kad atrodys taip pat. 

Pertekimas ar nepertekimas pinigais čia ne prie ko. Už tuos pačius pinigus gali nupirkti naują Bielorusą, kitaip sakant naują metalo lomo krūvą, sveikatos ir nervų karą. Lygiai taip pat gali nupirkti ir dėvėtą vakarietį ir dirbti su žmogui visapusiškai pritaikytu traktorium. Esmė tėra suvokime kas yra kas.

Negaliu palygint su Vanek, nes jos neauginęs. Bet lyginant su Triso, bent jau mano žemėse Granary, Hamlet, Diskett it Tybalt geriau byra.

Nenorėčiau sutikti dėl šalto balandžio, nes neteko girdėti tokių pastebėjimų, bet teko skaityti atvirkščius senolių pastebėjimus: balandis šiltas, o gegužė šalta-bus derlingi metai. Logiška, nes sėjai reikia šiltų orų kad gerai sudygtų, o gegužę kai puola kenkėjai ir ligos geriau kad būtų vėsiau, bus blogesnės sąlygos ligų ir kenkėjų plitimui. Dar aktualių liaudies pastebėjimų:
jei balandžio pradžia šilta, tai pabaiga šalta;
šlapias balandis-graži gegužė;
šaltas balandis-karšta vasara.

Ne stresuokit. Pamenu daugybę metų kai be balandžio 25 d net su kultivatorium neįmanoma buvo įvažiuot į laukus, o sėja buvo kad prasideda tik kokią 28 d. Dabar tik balandžio vidurys, o jau daugelis nemažai darbų apsidirbę, o kai kas ir nemažai pasisėję ir dejuojat kad blogas pavasaris. Drėgnas pavasaris niekad nebūna blogas, blogai kai sausas.
Ir čia dar pasvarstymams:
http://zemesukis.com/gallery/image/680-javu-dygimas/
P.S.Foto šiek tiek pasididinkit.

Aš irgi pritarčiau nuomonei kad kombaino reikia kad ir smulkiam ūkiui, nes su samdymu manau problemų gali būti ne vien su kūlimu, bet ir su nervais kai ateis kalėdos o liks nekulta. Čia jau ta vieta kai finansiškai smulkiam lyg ir neapsimoka savo turėti kombainą, bet jei atsižvelgus į visas praradimų rizikas, kaži kaip ta matematika parodytų, jei tik įmanoma būtų paskaičiuoti visas rizikas. Tik aišku klaida visų daroma, kad šokama aukščiau bambos, kitaip sakant perkama ne pagal savo nosį. Su Consul nemažai metų su chaltūrom kuldavau iki 100 ha per metus, o dabar liaudis ant 30 ha nori Dominator, nu žodžiu kad nusikultų viską per vieną savaitgalį. Tai apie tokių varijantų atsiperkamumus nėr nei ką kalbėt, viskas aiškiau nei aišku, kad toks hobis brangiai kainuos ir suvalgys visą tarnautojo algą.

Man tai kažkaip labai užkliuvo labai dažnai vadybininkų naudojamas posakis: nėra krūvos diržų ir grandinių. Visų be išimties kombainų konstrukcija yra labai panaši. Todėl ir sukamų dalių visi turi panašų kiekį. Tai jei ne diržai tai grandinės, jei ne grandinės tai hidrosiurbliai ar panašiai, bet viską kažkas vis tiek suka. Jei vienas diržas suka kažką du, tai bus daugiau įtempimo ratukų. Nu stebūklų gi nebūna, kad kažkas suktusi tiesiog iš minties galios.   Galim kalbėt labiau apie diržų išskirstymą didesnėj erdvėj, ar jų sugrūdimą vienoj vietoj. Pamačius daug diržų apie vieną vietą aišku susidaro įspūdis, kad jų nenormaliai daug.

Azoto visada kažkiek išplauna, tai reiškia išplaus. Klausimas tik kiek. Aš bent jau tikėjausi šiek tiek mažiau lietaus. Bet visada kai drėgna labiau džiaugiuosi nei kai sausa. Aišku tas ŠDT (šalta, drėga ir tamsu) pagal ''Vyrų laiškus..." kartais užknisa, bet ŽŪ geriau jau taip būna nei sausra. Faktas, kad po tokių lietų ateis sausasis periodas matyt irgi netrumpas. Tad matyt paskutines išeigines per Velykas turėsim.

Buvo toks laikotarpis kai su CCC nerekomendavo nieko naudoti. Dabar, kai atėjo purškimo mixų era ir visi patingom dirbti, tai ir bandom visokius eksperimentus. Kad nelogiškas ir pats purškimas gaunasi. CCC geriausiai veikia kai karšta, žodžiu per vidurdienį, o KAS, Karbamido tirpalus ir panašiai, geriau purkšti kai nėra saulės ir kai vėsiau, žodžiu naktį, vakarais, rytais.

Pasisakymas visiškai atitinka mano mintis. Prie to dar mažesnio diametro trumulys turi mažiau inercijos, todėl didesnė tikimybė užkišti ir jį. Kobainiuko galinė dalis bus ganėtinai siaura, o tokie kombainai susiduria su problemomis kuliant net vasarinius rapsus, nekalbant apie geresnius žieminius, ypač kai drėgniau ar kai masė žolėta. Ant Dominator uždėjus APS gal ir nieko sprendimas, bet ant tokio kombaino prikabinti vos ne Consul subinę, tai jau atsiprašau, kaip čia švelniau išsireiškus. Paskutiniu metu ko tai Claas pradeda stebint labai švelniai pasakius keistais techniniais sprendimais. Svarbiausia aprašymuose prirašyta gražių frazių apie tai kad šis kombainas beveik toks pats kaip Lexion.   tai čia ir Yaris beveik toks pat kaip Hilux ar Landcruizer, juk emblema tokia pat ant grotelių.   O dilerio melus ir įtikinėjimo meną pats patyriau kai rinkausi kombainą. Žodžiu, man labai neskaniai viskas atrodo, kai kombainą su 4 kratikliais bandoma sulygint su Fendt-Laverda 5 kratikliais. Kratiklių ilgis 3,9 ir 4,25 Fendt naudai. Kratiklių plotas: 4,1 ir 5,7m2 Fendt naudai. Separacija: 4,8 ir 6,7 m2 Fendt naudai. Sietai 3,0 ir 4,67 m2 Fendt naudai. Trumulio plotis 1,06 ir 1,34 Fendt naudai. Nuožulniosios ir smulkintuvo plotis Fendt naudai. Fendt turi galimybę uždėti pelų skleistuvą. Dėl dylerio irgi reiktų nepamiršti įvertinti. Kokių dar argumentų reikia?     

Pasisakymas visiškai atitinka mano mintis. Prie to dar mažesnio diametro trumulys turi mažiau inercijos, todėl didesnė tikimybė užkišti ir jį. Kobainiuko galinė dalis bus ganėtinai siaura, o tokie kombainai susiduria su problemomis kuliant net vasarinius rapsus, nekalbant apie geresnius žieminius, ypač kai drėgniau ar kai masė žolėta. Ant Dominator uždėjus APS gal ir nieko sprendimas, bet ant tokio kombaino prikabinti vos ne Consul subinę, tai jau atsiprašau, kaip čia švelniau išsireiškus. Paskutiniu metu ko tai Claas pradeda stebint labai švelniai pasakius keistais techniniais sprendimais. Svarbiausia aprašymuose prirašyta gražių frazių apie tai kad šis kombainas beveik toks pats kaip Lexion.   tai čia ir Yaris beveik toks pat kaip Hilux ar Landcruizer, juk emblema tokia pat ant grotelių.   O dilerio melus ir įtikinėjimo meną pats patyriau kai rinkausi kombainą. Žodžiu, man labai neskaniai viskas atrodo, kai kombainą su 4 kratikliais bandoma sulygint su Fendt-Laverda 5 kratikliais. Kratiklių ilgis 3,9 ir 4,25 Fendt naudai. Kratiklių plotas: 4,1 ir 5,7m2 Fendt naudai. Separacija: 4,8 ir 6,7 m2 Fendt naudai. Sietai 3,0 ir 4,67 m2 Fendt naudai. Trumulio plotis 1,06 ir 1,34 Fendt naudai. Nuožulniosios ir smulkintuvo plotis Fendt naudai. Fendt turi galimybę uždėti pelų skleistuvą. Dėl dylerio irgi reiktų nepamiršti įvertinti. Kokių dar argumentų reikia?     

Perėjau parodoj stendus kiek radau visokių ŪVP ir kitų išmanių ūkininkavimo dalykėlių ir susidariau įspūdį, kad lygis ant tiek žemas, kad net nuo mano paprastų exel lentelių atsilieka. O svarbiausia daug svaigimo ir pliurpalų, o mažai praktinio pritaikymo ir abejotina nauda. Nors visi skelbiasi turintys aibę klijentų. Nežinau kas gali pirkti tokius neparuoštus ir neišbaigtus produktus. Žodžiu tuo klausimu likau nuviltas. Mokslas vis dar gerokai atsilieka nuo ūkininkų poreikių mūsų žemelėj.                            

Apėjau laukus. Kviečiai po rapsų turi 700-800 ūglių į m² ir šiek tiek mažiau, gal kokius 600-700 naujų šaknų į m², maitinasi. Po miežių vaizdas kiek prastesnis, bet pusė velnio. Suduotos kompleksinės ir startinis azotas. Trąšos praktiškai ištirpusios. Reiktų lietaus, kad tas visas gėris pasiektų šaknis. Atrodo, kad lietaus netrūks, tai gerai.
Kvietrugiuose šaknų daugiau nei ūglių ir jos ilgiu lapus baigia praaugti. Viskas perfect. Jau pradedu gailėtis, kad šiemet mažai pasisėjau žieminių. Bet pernai buvo atvirkščiai, gailėjaus kad pasisėjau per daug.   
Žieminiai rapsai eksperimentiniai, kol kas ir stovis kaip eksperimentinių. Tikriausiai dalį teks atsėti vasariniais.
Aišku čia tokia situacija mūsų zonoj, LT pietuose tikriausiai kiek anksčiau su vegetacijom gaunasi, todėl ir vaizdelis ko gero dar geresnis.

tikrai taip! tik speju toks mokslas ir kogero kitu pavadinimu labai sparciai studijuojamas vakaru kryptimi nuo musu. tuo tarpu cia nieko naujo, visa informacija paskui velkasi ir toli grazu neatitinka realybes. vakaruos ukininkas yra ukininkas o Lietuvoje  ukininkas yra ir agronomas sinoptikas inzinierius ir tt. vakaruos sistema operatyviai reaguoja i situacija ir pateikai sprendimo budus, tuo tarpu pas mus info veluoja metus ir ukininkas pats sprendzia kaip tvarkytis cia ir dabar. su konsultantais pasitarti tas pats kas pasitarti su savimi, su pardavejais tuo labiau. ne daznai lietuvis lietuviui patars taip kad ne suo ne eda. zodziu specialistu beveik ner. informacijos kuri butu studijuojama analizuojama realiu laiku - ner. jei ka atkandi naujo is vakaru bandai taikyt cia. bet kaip zinia kas tinka klaipedai netinka kaunui ir tt. taigi belieka zavetis ir didziuotis Lietuvos ukininkais uz  multifunkcinius sugiabejimus, kad tokiomis prastomis informacijos ugdymo salygomis, sugiaba pasiekti rezultatau. valio!

Nemanau, kad kas galėtų užsipulti, nes manau, kad nėra visažinių ir tiesiog daro kaip kam atrodo, o bus kaip bus, vieniems pasiseks kitiems nelabai. Jei ankstyvas tręšimas neduotų solidaus derliaus priedo šiaip už dyka (juk vienodai kainuoja trąšos nepriklausomai nuo tręšimo laiko), tai niekas ir nerizikuotų, o pasitręštų balandžio vidury ir tiek tų reikalų. Kitaip sakant su klimato kaita ir šiltėjančiu klimatu manau turėtų atsirasti naujas mokslas: meteoklimatokaitotrešimolaikovegetacijopradžioūkiologija.   Na gerokai aplenkiau senai žinomą ilgiausią lietuvišką žodį: bepasikiškiakopūsteliaudamas. Todėl reiks jį paskubėti užpatentuoti ar kitaip teisiškai įtvirtinti kaip drapox atradimą.
O jei dar rimčiau, tai dėl šiltėjimo ne tik daugiau problemų darosi žiemą, bet panašu, kad ir pavasarį. Tai naujiena, reikalaujanti naujų neištirtų sprendimų.
O pabaigai foto iš Vokietijos, 2008m DLG paroda. Tręšimas ne sausyje, bet ir ne balandyje. Na ir didelių dozių mėgėjai atkreipkit dėmesį į kiek kartų ir po kiek išdėstytas tręšimas.
http://zemesukis.com/gallery/image/669-001/

Nemanau, kad kas galėtų užsipulti, nes manau, kad nėra visažinių ir tiesiog daro kaip kam atrodo, o bus kaip bus, vieniems pasiseks kitiems nelabai. Jei ankstyvas tręšimas neduotų solidaus derliaus priedo šiaip už dyka (juk vienodai kainuoja trąšos nepriklausomai nuo tręšimo laiko), tai niekas ir nerizikuotų, o pasitręštų balandžio vidury ir tiek tų reikalų. Kitaip sakant su klimato kaita ir šiltėjančiu klimatu manau turėtų atsirasti naujas mokslas: meteoklimatokaitotrešimolaikovegetacijopradžioūkiologija.   Na gerokai aplenkiau senai žinomą ilgiausią lietuvišką žodį: bepasikiškiakopūsteliaudamas. Todėl reiks jį paskubėti užpatentuoti ar kitaip teisiškai įtvirtinti kaip drapox atradimą.
O jei dar rimčiau, tai dėl šiltėjimo ne tik daugiau problemų darosi žiemą, bet panašu, kad ir pavasarį. Tai naujiena, reikalaujanti naujų neištirtų sprendimų.
O pabaigai foto iš Vokietijos, 2008m DLG paroda. Tręšimas ne sausyje, bet ir ne balandyje. Na ir didelių dozių mėgėjai atkreipkit dėmesį į kiek kartų ir po kiek išdėstytas tręšimas.
http://zemesukis.com/gallery/image/669-001/

Nemanau, kad kas galėtų užsipulti, nes manau, kad nėra visažinių ir tiesiog daro kaip kam atrodo, o bus kaip bus, vieniems pasiseks kitiems nelabai. Jei ankstyvas tręšimas neduotų solidaus derliaus priedo šiaip už dyka (juk vienodai kainuoja trąšos nepriklausomai nuo tręšimo laiko), tai niekas ir nerizikuotų, o pasitręštų balandžio vidury ir tiek tų reikalų. Kitaip sakant su klimato kaita ir šiltėjančiu klimatu manau turėtų atsirasti naujas mokslas: meteoklimatokaitotrešimolaikovegetacijopradžioūkiologija.   Na gerokai aplenkiau senai žinomą ilgiausią lietuvišką žodį: bepasikiškiakopūsteliaudamas. Todėl reiks jį paskubėti užpatentuoti ar kitaip teisiškai įtvirtinti kaip drapox atradimą.
O jei dar rimčiau, tai dėl šiltėjimo ne tik daugiau problemų darosi žiemą, bet panašu, kad ir pavasarį. Tai naujiena, reikalaujanti naujų neištirtų sprendimų.
O pabaigai foto iš Vokietijos, 2008m DLG paroda. Tręšimas ne sausyje, bet ir ne balandyje. Na ir didelių dozių mėgėjai atkreipkit dėmesį į kiek kartų ir po kiek išdėstytas tręšimas.
http://zemesukis.com/gallery/image/669-001/

Pusantros paros oro temperatūra išsilaikys minuso zonoj. Labai įdomu kaip tai atlaikys pasėliai. Gera žinia ta, kad jau antradienį temperatūra dienomis vėl apsistos apie 10 šilumos, o naktimis irgi išliks aukščiau nulio. Blogai tai, kad bent savaitę nenumatoma ženklesnių kritulių, kas labai atgaivintų pašalusius pasėlius.
Dėl azoto išsiplovimo ar išsigaravimo manau nereiktų nerimauti, nes tam sąlygų kol kas nėra. Svarbu, kad iki didesnių lietų vėl prasidėtų vegetacija ir azoto naudojimas.

Kad visi žiūriu pasidarę baisiais tinginiais. Jei pasivartytum čia po forumą, tai juk čia ištisa ūkininkavimo enciklopedija. Diskutuota, perdiskutuota apie P ir K. Minimalus jų išsiplovimas ir išsigaravimas. kai kuriais tyrimais net gi pataria išberti geriau iš rudens vasarojui.

Šiandien tik apsibandymai po mišių, o ryt manau reiktų jau NPK išberti, o iki kito savaitgalio būtų neblogai ir N paduoti kažkiek, nes po to jei užeis lietus, vėl nežinia kada į laukus įvažiuosim.
Dėl tręšimo per vėją. Žiūrint koks vėjas. Ir kitas dalykas, tai šiuo metu dar nevyksta konvekcija nes saulė nėra labai aukštai ir neįkaitina žemės paviršiaus taip kaip vasarą ar vėlyvesnį pavasarį. Todėl vėjas pažemėm yra toks pat stabilus kaip ir aukščiau. Žodžiu nėra didelių vėjo gūsių. O tai reiškia, kad trąšas tiesiog paneša visas daug maž vienodai į vieną šoną, todėl vėjo įtaka nėra didelė. Nu aišku jei ne kokių 10 m/s.   Kitas dalykas vasarop, kai būna stiprūs vėjo gūsiai. Vienu pravažiavimu gali būti vėjas 8 m/s kitu jau 2 m/s, arba vienu važiavimu vėjas 3 m/s iš Š kitu jau tiek pat iš P. Tada jau netolygumų neišvengsim.

Užkabinta daug įdomių temų. Dėl Am.Sulfato. Tai visų pirma tai ne koks dirvos parūgštintojas bet trąša su siera, bet aišku atsižvelgti į ph būtų tikrai gerai. Kiek teko skaityti kažkur užsienio tinklapiuose jis pats duoda apie 5,4 ph terpę, reiškia rūgština. Tai šarminiams dirvožemiams virš 7,2ph tuo pačiu dar būtų ir parūgštinimas, todėl kieno dirvožemiai šarminiai manau tikrai geras sprendimas atiduoti įmanomai didesnę sulfato normą, bet vėl gi matyt nežinant kiek dirvoj yra sieros būtų netikslinga, nes galima ir persūdyti, o tas duos neigiamą efektą. Žodžiu reiktų tirtis viską ir subalansuoti pagal poreikį o jei nesitiriant naudoti rekomenduotinas normas pagal augalus ir derlingumus. Rapsams tas yra 15-20 kg/t derliaus. Javams 5-8 kg/t derliaus.
Dauguma trąšų turi silpną rūgštinimą, o KAN yra neutralus. Todėl be abejo šūgščioms dirvoms, kad jų dar labiau nerūgštint geriau KAN, kitur geriau AN nes šiek tiek geriau su tirpumu.
Dėl tręšimo AN plaukėjant ir panašiu laikotarpiu. Tikrai asmeniškai labai abejoju to tikslingumu. Tuo metu orai būna labai karšti o dirva sausa, todėl nusigaravimas didelis garantuotas, o ir paėmimas per šaknis komplikuotas. Manau nuo vėliavinio lapo ir vėliau tikslingas tik karbamidas per lapus.

Nusiperki daiktą, matai ne daiktas bet tr.peris. Bet nieko nelaukdamas skubi pirkti antrą tr.perį, kuris pasirodo yra tr.peris kvadrate. Bet to negana ir įsigyji dar vieną tr.perį, kuris pasirodo tr.perių tr.peris. Tai kaip čia pavadinus tokią pirkimų strategiją?

Geros pasekmės. Todėl kad ruduo buvo labai sausas pas mus, prūdai ir šuliniai išdžiuvo. Per įšalą žiemą drėgmės irgi į žemę nieko neįsigėrė, todėl dabar drėgmės tikrai reikia, kad normaliai įsigertų į žemę. Kaip tik prieš kelias dienas apžiūrėjau kviečius. Kur dirvos iškilimai kviečiai parudavę kažkiek, o kur įlomės žali kaip rūta. Reiškia apšalimas bendras padarinys šalčio ir dirvos sausumo, nes sniego dangoj skirtumų šiemet nelabai buvo. 
Bendrai paėmus pasėlių būklė tikrai gera, geras tankumas. Bent jau kol kas. Gązdina tik tai, kad nuo sekmadionio šiltus orus pranašauja. Nėr abejonių, kad greitai prasidės vegetacija, o nėra galimybių NPK papildomai suduoti. Ir kitas dalykas po tokių ankstyvų atšilimų galimi ne mažesni atšalimai dar tokiu metu. 1990 metais, ūkininkavimo gimimo pradžioj, kovo pabaigoj nebebuvo sniego, buvo pakankamai sausa ir šilta. Išsikasiau ir išsibetonavau tvartui dalį pamatų. O balandžio pradžioj spustelėjo kelias dienas gal iki 10 šaltuko. Teko skubiai vežti šiaudų ant pamatų, kad nesusproginėtų. Taip kad, kol kas viskas gerai, bet visko dar gali būti. 

Pasitręšimui 3 šalčio tikrai nepakaks. Reiktų bent 5-7 šalčio norint padoriai važinėt po laukus. O tokių orų nelabai šviečia kol kas. Tik kai kurie orų tinklapiai apie kovo vidurį rodo iki 6 šalčio, gal yra koks šansas kad atspės. Reiktų PK atiduoti bent jau papildomai.

Ko gero viso labo teko auginti jau kokias 8 miežių veisles. Iš visų irgi Anabela pasižymėjo stabiliu dideliu derlingumu ir labai gerai krūmyjasi.