drapox

Dėl vasarinių kviečių kita kalba, jie iš gamtos labiau tinka į extra, bet dėl žieminių niekaip nepatikėsiu, ypač jei derliai geri. Mažesniam derliui visada lengviau pasiekti gerą klasę. Metai atrodo iš derlingesnių turi būti pagal viską, tik dėl kviečių kokybės kas laukiat vien gamtos malonės, manau nesitikėkit. Į priekį ir vėl lietaus prognozės.

Kodėl prosario užtaisas "silpnesinis" už fandango paaiškink? Folicur ir fandango mišinys praktiškai ir yra prosario tik protiokonozolo mažiau Ir aš nemanau, kad kuris iš jų stipresnis. Tai lygiaverčiai daug maž produktai, tik veikimas skiriasi gal kiek. Prosaro vien triazolai, Fandango triazolas ir strobilurinas. Bandau šiek tiek savo kviečiuose pasižaisti su skirtingais fungicidais ir jų deriniais antram purškimui. Jei neatsibos žaisti po hektariuką purškiojant, turėsiu bent 8 derinius tarp fungicidų: Amistar, Prosaro, Orius, Input ir Taspa. Dabar kaip tik tuo ketinu užsiimti.

H2O po to nupurskiame su dyzelinu Vien nuo dyzelio kvapo (nuo garų), sėklos tampa nedaigiomis. Po tokios procedūros tada prieš sėją reikia labai švariai išplauti sėjamąją, kitaip gali būti bėdų.

Šiuo atveju pasakysiu aviatoriškai. JEI pagrindinis parašiutas išsiskleis, tai atsarginio ir neprireiks. Taip dažniausiai ir būna, o JEI ...... Neverta savo gyvenimo ir verslo palikti vien likimo valiai ant žodelio JEI. Vienu atveju tai kainuoja gyvybę, kitu atveju verslo sėkmę. Tarp extra ir pašariako kainų skirtumas būna ir 150 Lt/t. Tai čia iš ha gerų kviečių gali būti apie 1000 Lt. Juo lab, kad šiemet ta saulutė perdaug ne persistengia.

Tai manau, bet dėl visa ko paklausiau. Visokių gi stebūklų žmonėm būna. Pernai tokie metai buvo, kad dar kažką papurškus tai jau rodikliai iš viso kosmosas buvo, pas mane vos ne 100% extra nesvarbu veislė.

As laikausi nuomones, kad pries gamta nepakovosi. Del klases viskas padaryta kas musu galioje, o daugiau priklauso nuo gamtos. Tai kokią klasę pardavinėji taip galvodamas?

Na šiandien jie man "Ada" jau geriau atrodo. Gal čia veislės savybė, kad varpos smulkios iš pradžių būna Vakar nupurkšta "Folicur" ir "Fandango" mišiniu. Tik čia saulėta labai buvo, tai šviesūs lapai atrodo ... Gražūs kviečiai ir apsauga kieta. Kaži nesuvėlinai keletą dienų?

Šiaip esu labai nemėgėjas mikroskopinių darbų visokių, tai kol varpos normaliai neišplaukėja nieko ir neskaičiuoju, tik tankumą. Pabaigs išplaukėti pilnumoj, tada reiks primesti tankumą vidutinį, varpa primest kiek vidutiniškai gali grūdų turėti ir galima jau kažkokias prognozes minimaliai daryti. Jau ne mažai metų darau prognozes, tai galiu pasakyt, kad iš kelių augalų galima labai susiklaidinti ir derlių pasiskaičiuoti, bent 12 t/ha, arba atvirkščiai, kokius 3 t/ha. Reiktų lauke skirtingose vietose bent 10-20 vietų, pasiskaičiuoti tankumą, ir pasirinkus iš skirtingų vietų iš skirtingo aukščio augalų bent keliasdešimt varpų atrinkti vidutinę. Vidutinė būna gerokai mažesnė už didžiąsias. Tai čia tokie patarimai kas skaičiuojat, kad neprisikurtumėt labai didelių derlių iliuzijų nusiskynę pačią didžiausią visam lauke. Manau šiokia tokia prognozė apie būsimą žiemkenčių derlių galima maždaug už savaitės. Tik šiaip dėl smalsumo, o šiaip tai visko būna dar iki aruodo grūdui pareinant. Aš savo žemėse kol kas tik iš Lars esu 8 t/ha vienam lauke išspaudęs, o jei Ada tiek pačiam duoda, tai puiku. Manau pas mus ir 7 t/ha iš Ados būtų gerai.

Ekologiniai ūkiai aplamai yra ligų, kenkėjų ir piktžolių oazės, dauginimo poligonai. Tai LT bėda ir gėda. Nes niekur vakaruose tokių dalykų, kas dedasi pas mus neteko matyti. siaip tai yra mokslininku istirta ir nustatyta, kokie augalai kaitaliodami tarpusavyje, sudaro palankiausia agroekosistema, pagrindas yra sejomaina, joje turi buti zaliasis pudymas, toliau zemes dirbimas, eko akeciu nauda yra visiem zinoma, akeja ir chemizuoti ukiai, o ligos ir kenkejai yra naikinami tuo paciu dalyku - sejomaina. Jei kas netiki, nuvaziuokit arba http://www.google.lt paieskokit geriausio eko ukininko Lazdiju rajone, pasirodo viskas imanoma, net ir rapsas ekologinis uzaugint. Kaip vakaruose užaugina ekologinius pasėlius nesiskiriančius nuo įprastų, taip ir čia įmanoma, tik..... pats žinai ką čia aiškint. O tol kol įmanoma cheminėm priemonėm kažką įsiveikti, tol chemizuoti ūkiai tą ir darom, o kai uždraus arba nebeveiksminga taps chemija, tada niekur nedingsim be normalių sėjomainų. Nežinau ar čia tie atmetimai tik dėl ankstyvo tręšimo. Pas mane patręšta buvo tikrai anksti startinis, o ir pagrindinis tręšimas laiku, o atmetimų matosi bus ir aplamai nepamenu metų, kad nebūtų atmetama apatiniai segmentai. Gal čia pačioj veislėj užkoduota ar kaip, nors ir kitų veislių buvo tas pats. Būtų kokių rytų vokiečių žemės su 80 BB gal ir kitaip būtų, o dabar 45 BB, tai ko norėt.

Faktas kad arimas ir sėjomaina yra pagrindinės priemonės šios ligos išplitimui sumažinti, tik žvelgiant iš ekonominės pusės nevisada mes tos sėjomainos paisom. Prie visa to dar iš straipsnio matom, kad ir kaimyniniai pasėliai paskleidžia užkratą. Nu ir pabandyk dabar žmogus kaimynui pasakyti, kad naudotų fungicidus jei jam ir taip gerai, juk laisvė, lygybė, brolybė, kas ką nori tas tą daro. Ekologiniai ūkiai aplamai yra ligų, kenkėjų ir piktžolių oazės, dauginimo poligonai. Tai LT bėda ir gėda. Nes niekur vakaruose tokių dalykų, kas dedasi pas mus neteko matyti. Kai tokia ŽŪ politika kai įsivyrauja nekontroliuojamųjų ir nebaudžiamųjų klanai, tai tokia ir padėtis laukuose.

Sutinku, kad gali būti tiesa dėl fungicidų, kad grybai irgi prie jų pripranta matyt ir įgauna atsparumą. Bet tai nereiškia, kad jų nereikia naudoti visai. Gal tik reikia keisti į kitus. Pats ūkyje dažniausiai naudoju du fungicidus. Miltligei ir aplamai pirmam purškimui Archer, ant varpos Folicur. Bet irgi jau ieškau pamainos dėl tų pačių priežasčių kaip minėjai. Šiemet ketinu išplaukėjus išbandyti keletą, tai ir matysim. Galų gale su laiku matyt teks naudoti 3 fungicidus, bet labai to nesinorėtų. Būtų gerai dar keletą metų apsieiti su dviem. Pas jus Kovas tikriausiai atrodo gerai, todėl kad nebuvo iššalimo. Pas mus tie plotai kur nuotraukoj matos pliki ir dabar yra pliki arba labai reti pasėliai. Iš tikro ne stebūklas tas kovas pernai auginau ir šiemet turiu tik šiemet suformavau retesnį pasėlį negu pernai, nes pernai nuo šalčių mažai nukentėję kovas kviečiai buvo tankūs ir davė 7,5 t/ha derlių bet grūdai buvo susitraukę ir ėjo tik į 3 klasę, tai šiemet retesniu pasėliu sieksiu grūdo stambumo ir nuspresiu ar verta su kovu toliau draugauti, kas dėl ligų kovas tiek pernai tiek šiemet rodo gerus rezultatus. Kadangi pirmi metai su Kovu draugauju, tai visiškai dar jo nenurašau, tik nurodau trukumus. Bent pora metų reiktų pabandyti, kad įsitikinti ko verta ta veislė. Žiūrėsim rudenį ka turėsim.

Sutinku, kad gali būti tiesa dėl fungicidų, kad grybai irgi prie jų pripranta matyt ir įgauna atsparumą. Bet tai nereiškia, kad jų nereikia naudoti visai. Gal tik reikia keisti į kitus. Pats ūkyje dažniausiai naudoju du fungicidus. Miltligei ir aplamai pirmam purškimui Archer, ant varpos Folicur. Bet irgi jau ieškau pamainos dėl tų pačių priežasčių kaip minėjai. Šiemet ketinu išplaukėjus išbandyti keletą, tai ir matysim. Galų gale su laiku matyt teks naudoti 3 fungicidus, bet labai to nesinorėtų. Būtų gerai dar keletą metų apsieiti su dviem. Pas jus Kovas tikriausiai atrodo gerai, todėl kad nebuvo iššalimo. Pas mus tie plotai kur nuotraukoj matos pliki ir dabar yra pliki arba labai reti pasėliai.

Pirmą kart tokiu būdu bandau įkelti foto. Atsiprašau dėl kokybės, tik tokia buvo.

Kadangi dažnai skaitau forume, kad kas ką turi tas tą giria, tai pabandysiu sulaužyti šį mitą. Apie JD 732 ir aplamai apie visus. Paskutinių dienų purkštuvo gedimai elektronikoj parodė, kad jinai tikrai nepakankamai atspari aplinkos poveikiui. Net ir pakeitus brangią platą kažkas knisasi. Nėra gero posvyrio reguliavimo, ilgai gaudo purškimo normą, nustojo veikusi viena sekcija, gerai kad yra laisvų. Tad tikrai gerai būtų, kad elektroninė dalis bent jau žiemos sezonui lengvai nusiimtų. JD to padaryti beveik neįmanoma, nes reiktų išdraskyti keliasdešimt fiškučių beveik vienodų, su gal tik 3 spalvų laidais. Todėl rinkčiausi purkštuvą, kad išorinis kompas atsijungtų panašiai kaip Horsch sėjamosios, pora fyškių ir vsio, kompas ant pečiaus. Sijų kopijavimo sistema gerai dirba esant dideliems nelygumams, bet esant nedideliems mėgsta lėtai įsisvyruoti ir sunkiai stabilizuojasi. Vėžų sekimo sistema neblogai lygiose ir sausose dirvose, bet jei purkštuvas svyruoja, ar turi posvyrio į kurį nors šoną dėl nuokalnės, iš jos daugiau žalos nei naudos. Be to jinai dirba trūkčiojančiai. Prie 30 m pločio manau būtinas automatinis posvyrio reguliavimas. Jei jau su automatiniu sekcijų valdymu, tai reikia, kad tų sekcijų būtų kuo daugiau, taip būtų tiksliau, labiau atsipirktų sistema.

Prieš keturis metus bent mūsų krašte rugpjūčio pabaigoj ketures dienas išlijo be perstojo subrende grūdai pradėjo leist šaknikes tad visi nuėjo į pašareka. Per litagros seminara labai jau buvo reklamuotas Fandango tai ir susigundžiau juo nupurkšti kviečius ant varpų. Tai kai buvo tos liūtys tai mano kviečiai dar buvo nesubrende ir tie lietūs kokybei nepakenkė, ir parduodant ėjo ekstra klase.Tad manau nemums žinot kada tie lietūs bus kuriems jie padės o kuriems pakenks. Bet manau kad kiekvienas jei jau pasirinkom šį amata tai turim užaugint tokį derlių kad būtų malonu pačiam pažiūrėt į savo metų darba ir kaimynui parodyti. O kai kviečiai šiais metais taip puikiai peržiemojo tai tuo labiau reikia stenktis kuo daugiau išspausti iš hektaro. Pilnai atitinka mano nuomonę, tik dėl peržiemojimo klysti, nes LT plati, pas mus peržiemojimas buvo blogiau nei vidutinis, tik ankstyvas tręšimas, gaivinimas ir lietingi palankūs krūmyjimuisi orai padėjo pasėliams atsistoti ant kojų ir dėl to jie dabar yra tokie kokie yra. Gaila, bet šymet dėl lietaus ir vėjų ir aišku laiko stokos, neteko normaliai paskraidyti ir pafotografuoti. Iš oro matosi daug dalykų, ko nelabai pamatysi nuo žemės.

Važiavimus skersai lauko reiktų išgyvendinti visai. Tie važiavimai po to juntami viską dirbant ir ilgai. Labai trukdo purškimam, kulimui.

nus nemeluok sau , man asmeniškai įdomu akį užmest ir į kaimynų laukus irrrr..kyla noras suorganizuot - kaimynų lauko dieną ....manyčiau būtų įdomu ....dėl orų ...kiek pastebėta nuo rugpjūčio vidurio prasideda lietus , rytais ilga rasa , vakaras irgi kūlimui sutrumpėja dėl drėgmės taip kad Viliui -kad taip įpratęs , trąšikių jei daugiau tada chemijos irgi reiks daugiau,o man ji -nepatinka. Kad tų lauko dienų jau tiek priorganizuota ir tiek pamatyta, savam rajone, LT ir užsienyje, kad nebežinau kuo kas gali nustebint. O į kaimynų laukus žiūrint gali pamatyt visko, žiūrint ką norėsi pamatyti, tą ir matysi. Visada yra ir bus nepavykusių bandymų ir netikusių laukų, bet kaip visada yra ir tokių laukų, kuriuos drąsiai galėtum eksponuot DLG lauko dienoj, jei tik nuvežt galėtum. Čia kaip ir su moterimis. Kokia uošvienė ar žmona jei pikta gali verstis nors per galvą visvien bloga atrodo, o kaimyno žmona visai rodos nešpėtna, bet kad kaimynas ko tai nori skirtis su ja, tai matyt tokia pat ir ta. Jei grįžtant prie temos. Galima tų fungicidų nenaudoti ypač auginant 4 t/ha kai metai tokie kaip buvo keletą metų, žodžiu sausi-Afrikiniai, ligų išplitimas minimalus, žala taip pat. Bet šymet metai išskirtinai drėgni, pasėliai tankūs ir nenaudoti fungicidų jau visiškas aplaidumas. Nemaži derliaus praradimai garantuoti ir kokybės taip pat. Dėl lietų tiesos daug. Rugpiūty daugiau lietingų dienų ir didesnė tikimybė prarasti dalį derliaus ir ypač kokybę. Žemdirbystė nenuspėjama ir rizikinga, nieko nepadarysi. Tik niekas negarantuoja, kad liepos pabaigoj neužeis ilgalaikiai lietūs ir nesugadins ir tų varganų 4 t derliaus. Kas taip pat dažnai pasitaiko, kai kulti pradedam tik rugpiūtyje. O 4 t/ha pašariako, tai iš viso nežinau ką gali padengti. Neliks net ant alaus.

ar plaukiojant ar isplaukiojus tas laikas nera toks jau svarbus ir jis nera ilgas, mano nuomone tas purskimas isplaukiojant, tai loterija, jei kalbam apie fuzarium gryba, man padare ispudi cekijoj, horso ukyje (buvo ir nevienas forumietis ) ten turi gaudykles sio grybo ir reikalui esant fungicida panaudoja 1-3kartus, ant varpos, nes jei derliu nunesti gali iki 40proc. tai manau verta pagalvoti, ateis ir pasmum tas. o purskimas is lempos, tai saves nuraminimas, kad nupurskiau ir viskas bus tvarkoje. Nesupratau apie kokią loteriją kalbi. Sisteminio veikimo fungicidai. Koks skirtumas kada nupurkši. Svarbu nesuvėlinti. Nupurški varpai ką tik išėjus ir kokios problemos, apsauga kelioms savaitėms varpoms yra. Dėl 4 t/ha gali būti ramus. Su tokiu tręšimu ir tiek kritulių iš dangaus gausi su kaupu. Tik dėl klasės negarantuok. ir kaip čia nustatei, kad lis rugpiūčio vidury, o ne liepos pabaigoj? Tuoj Šuliją perspiausi oru prognozėm. Žodžiu ūkininkavimas tuo ir geras, kad kiekvienas renkamės pats kaip ir ką daryti. O man asmeniškai visai nekliūna ką ir kaip daro kaimynas, aš į kaimynus nelabai dairausi. Čia jo asmeninis reikalas kaip tvarkytis savo ūkyje.

Na vėliau purkšti tai visai nebėra prasmės. Sumažina grūdų užkrėstumą mikotoksinais ir panašiai rašoma kai kurių fungicidų instrukcijose. Bet realiai kad būtų reali nauda visi fungicidai naudojami iki 69 stadijos, ty žydėjimo pabaiga. O kadangi augalai mėgsta ramybę žydint, tai vis gi geriausias momentas manau ką tik išplaukėjus. Iš karto vyksta ir žydėjimas, tik tai nėra vienadienis dalykas, vieni gali žydėti vos išplaukėję, kiti bent savaite vėliau. Vis tiek mažiausias trukdymas žydėjimui bus tik lendant varpoms, o ir varpoms apsauga bus. Apie sausus orus kolkas pamirškim. Jei paduos šilumos, tai orai ligoms plisti kaip užsakyti patys tie.

Kokie ir kada fungicidai naudoti? Pasirodžius miltligei Archer Top 0,8 l/ha + Bravo 1 l/ha. Patys paprasčiausi. Jei po lietaus įvažiuosiu, plaukėjimo pradžioj naudosiu Amistar 0,5 l/ha, jei ne, reiks kažką kita.

Tai kas čia da tręštuvas, jei meta tik 3 metrus į vieną pusę? Aš mačiau šiemet tręšimo varijantą tokį: bobulia už pupsiko vairo, o diedukas sėdi priekabėlėj ant trąšų ir barsto jas į abi puses. Jei diedukas ne vienarankis, tai čia gaunas jau dvidiskis tręštuvas. O šiaip reikia žiūrėti koks ten paskleidimas gaunasi. Kadangi viendiskis, tai ko gero paskleidimo kiekis nuo pločio kinta pusmėnuliu, ne sinusoide. Todėl reikia labai tiksliai važiuoti, kad nebūtų susėjimo arba nesusėjimo. Viskas yra kaip sako rusai: dielo praktiki. Reikia žiūrėti, kas dedasi ant lauko.

Po pasėlių apžiūros. Ada, C3, sava sėkla, sėta rugsėjo 27d., priešsėlis vasariniai kviečiai. Prieš pat išplaukėjimą. Tankumas 720 vnt/m2.(neskaitant plonų, mažų, neperspektyvių stiebų). Trys lapai nuo viršaus visiškai sveiki, ketvirtas didžiąja dalim. Ligos sustabdytos laiku, kenkėjų pažeidimų minimaliai. Aukštis vidutinis. Lapai platūs, tamsiai žali. Apie varpas ir grūdus kalbėsim vėliau. Įvertinimas puiku. Kovas, C2, pirkta sėkla, sėta rugsėjo 27d., priešsėlis vasariniai kviečiai. Tuščių plotų po iššalimo liko tik keliasdešimt m2, išretėjimų dėl iššalimo keletas arų. Pasėlyje yra rugių priemaišų. Taip pat akivaidu, kad yra daug kitos veislės kviečių, greičiausiai Ada, nes didesni, ankstyvesni. Vėliavinio lapo pradžia. Tankumas 650 vnt/m2. Kita panašiai kaip Ada. Aukštis mažas. Prognozuojamas derlius mažesnis nei Ados. Sunku nuspėti kiek žalos pasėliam gali padaryti besiartinanti liūtis. Šiandien turėtų iškristi apie pusę mėnesio normos kritulių. Gali nepadėti ir reguliatoriai. Tiek gerų ir blogų žinių tiesiai į temą.

Paėmimas pas tave per viršų vakumu? Gal paėmimo vamzdyje kokia skylutė nedidelė, jei iš tikro priklauso nuo bačkos pilnumo. Bet jei siurblys nepaima ir dirba tuščiai turėtų kalimas girdėtis gan stiprus. O šiaip slėgio dažniausiai nesukelia kai sulūžta vožtuvėliai. Ar juos bent patikrinai? Priėjimas nėra sunkus.

Kai vegetacija šiemet greita ir ankstyva, manau tikrai nereiktų bijoti žalinimo, juo lab žieminiam kviečiam, kurie subręsta anksti.

Viskas ko gero kuo tiksliausiai pasakyta, tik vienas BET. Bet mes ne ekstrasensai, o ir aplamai nėra tokių ekstrasensų, kurie gali numatyti orus bent mėnesiui ir daugiau į priekį. Prieš vegetacijos atsinaujinimą šiemet buvo 250-350 augalų. Jei būtų sausas pavasaris, šalnos ir tręšimas tik bamblėjime būtų prarasta dar bent 100 augalų o išsikrūmyjimas ženkliai mažesnis ir turėtumėm dabar kokius 400 stiebų. Iš tiek derliaus potencialas maximum apie 5 t/ha. Bet anksti patręšėm, pavasaris buvo drėgnas ir pagerino išsikrūmyjimą, todėl turėjom 900 stiebų, kurių bent 300 gal ir bus atmesta, bet derliaus prognozė iš 600 stiebų jau bent 1-2 t/ha didesnė. Jei būtumėm numatę gerą išsikrūmyjimą šiaip iš gamtos, tikrai nebuvo būtina tręšti anksti, bet tik šiemet.