drapox

Shaulini, jei gerai brosiuroj iziurejau, tai raudonuose kombainuose dzoistikas irgi zydiskas? Kederio ar lenktuvu knopkes spaudziant virsu - irengimas leidzias zemyn, ir atvirksciai?

Čia žiūrint kaip žiūrėsi. Jei žiūrint vien į komandas aukštyn-žemyn, kaip ir logiška yra į viršų kėlimas, į apačią leidimas. Bet jei žiūrint į komandas darbas-darbo pabaiga, jau viskas atvirkščiai gaunasi. Elektoj ko gero visur viršutinio mygtuko ar jo dalies paspaudimas yra įjungti arba pradėti darbą, apatinio-išjungti arba  baigti darbą. Tas pats su pjūklais ir daugekiu kitų įrenginių. Aukštyn-žemyn čia daugiau įprotis nuo rusiškų traktorių ir kompiuterinių žaidimų. Nors ir žaidimuos aviaciniuos daugumoj viršutinio mygtuko spaudimas yra žemyn, apatinio aukštyn, čia susiję su lėktuvo vairalazdės veikimu.

Tame pačiam Fendt traktoriuj kuris tikriausiai ne žydų gamintas,  viršutinis Joystic mygtukas vadinasi Go, kas reiškia darbo pradžią ir ant jo susiprogramuoji padargų nuleidimą žemyn, juk su pakeltu nedirbsi.

Apatinis mygtukas End, reiškia darbo pabaigą ir ant jo programuojasi padargų pakėlimas aukštyn ir kitos išjungimo funkcijos. Todėl man persėdus nuo traktoriaus prie kombaino kurio valdymas labai unifikuotas su traktoriaus, dažnai gaunasi maišalynė ir niekaip nesuprantu kodėl nuspaudus į viršų tas kederis nesileidžia. jau keletą kartų maniau kad kažkas sugedo, kol daėjo.

Priesselis zirniai tik du laukeliai yra paseti kvieciai po pievos. Trasu negave visai - ukis ekologinis, dirvos tyrimai kolkas nedaryti, tad pilnai gali buti, kad nieko jose nebelike. Tiesa verta paminet kad labiau pagelte rugiai smelyje, tiesiog nebebuvo ka daryt su tuo lauku tai pasejom rugius po zirniu. sunkesnese molingesnese dirvose pageltimas ciut mazesnis

paseta stabiliai apie 4 cm. gal per giliai pasejau ?

Kaip smėliui tikrai ne per giliai, dar būtų geriau giliau, daugiau drėgmės būtų buvę kai šitaip sausa. Ilgas ir šiltas ruduo, vyksta vegetacija ir valgyt vis dar prašo, o valgyt nebėra ko, nes iš rudens azoto ne ką paduodam, o ekologiniai išvis nieko, tik kiek iš priešsėlio. Išvada trūksta maisto, sausra, o smėlyje sausra kvadratu. Kol kas prilijo tik 11 mm per kelias dienas, tai čia vėlyvajam rudeniui aplamai kaip ir nieko skaityk.

o jis daug padetu kad ir is virsaus pridengs deguonies maziau pateks tikimybe sumazes kelis kartus. parastas tau pavyzdys. dega automobilio variklio skyrius. deguonis izdega ir ugnis neplinta taip greitai nes paprasciausiai nera kaip jam atsinaujinti. atidarius variklio dangy opa ir ugnis baisine.

Puikiai suprantu kad uždengsi degantį degtuką ir net gi žiebtuvėlį, tik niekaip neuždengsi kombaino ugnies židinio ar jis būtų ant kratukų, ar diržai degtų ar variklio skyriuj.

tam naudojamos paklodes kad vejas nypustu, gaisra uzdusintu...

Kažkur po varikliu uždengti ugnį kad neprieitų oras tai čia ne bezdalus kokius uždengti po kaldra.  Pats vežiojuos tą nedegų audeklą kombaine tik nelabai įsivaizduoju jo panaudojimo galimybių. Nebent degančiam žmogui įvynioti.

mano galva kombaine ner geriau kaip angliarukstinis gesintuvas ir kuo didesnis tuo geriau.

Manau ne visais atvejais. Mano atveju kaip ir sakiau gesintuvas padėjo tik pratempti laiką kol atvežė vandens. Gaisrinė nebūtų iki manes spėjusi nei pro kur. Užgesinėti reikėjo gal 5 kartus, nes vėjas vėl įpūsdavo degančius laidus. Labai abejoju ar tokiu atveju padėtų ir tas kamuolys. Nes yra medžiagų kaip kad vata, laidai, plastmasės kurias realiai užgesinsi tik panardinęs į vandenį. laikinos priemonės galios tik kurį laiką, nes vėl iki smilkstančių medžiagų prieis naujo deguonies ir vėl gaisras. Pas mus žmogus užgesinto tvarto medžiagas jau po kelių dienų išvežė į savartyną. Vėjas vėl įputė ugnį, uždegė pievą ir mišką.

Ar naudojat kas derlingumo zemelapius? Pasiteisines dalykas, ar dar per anksti i tokiu dalykus zvalgytis?

Naudoju kažkiek monitoringą. Žiūrint ko iš tų žemėlapių nori?

Filmuke matosi, kad tik prikišus žiebtuvėli  sprogsta, o idomu nuo saulės vasara ikaites ar nesprogtu, arba jeigu kažkur netoli variklio padėjus kur didelis karštis, arba kabinoi kai saulė ikaitina.

Tai suprantu kad esant sąlyčiui su liepsna sprogsta. Tikriausiai paviršiui lengvai užsideganti medžiaga ir ko gero tikrai neužsidegs nei nuo saulės nei nuo šilumos. Bet jei dega kažkur po radijatorium, tai iki tos liepsnos vos ne metras gaunasi ir jinai to kamuolio nepasieks kol nebus gaisro jau kaip reikiant. Gal yra ir mažesnių tų kamuolių tokiems atvejams.

Truputį ne į temą, bet kombaino gaisro atveju neblogas dalykas būtų gesintuvas-kamuolys "Elide Fire Ball". Brangokas daiktas (apie 150 dolerių), tačiau atsargai gal būtų neblogas daiktas rie įprasto gesintuvo

 

http://www.youtube.com/watch?v=pmPA0sMmbxA

Nu tikrai gerulis. Neaišku tik ar jis sprogtų kai liepsna dar pakankamai maža. Arba kad ir normali bet to kamuolio ten neįtalpinsi kaip kad man buvo Dominator po radijatorium gaisras. Nepadėjo ir gesintuvas, nes vėjas vėl įpučia degančią provodkę. Pagelbėjo tik pora kibirų vandens. gerai, kad spėjom jo atvežti. Bet aišku jau normaliai įsidegus ko gero daiktas superinis būtų.

Tais laikais turėjau Dotnuvos veislę kažkokią, tai galima buvo kulti paliekant normalią ražieną, ankštaros tikrai ne nuo žemės buvo. Tik tiek kad labai buvo aukštos. Gal dabar kitokios veislės ir viskas kitaip.

Grįžtant prie temos sakyčiau pasisekė ir vėliau pasisėjusiem šymet, nes kviečiai jau normaliai sudygo. Su kvietrugiais kiek problematiška, nes nebus išsikrūmyje kol kas, bet dar orų šiltų rodo.

Zvančikas taigi anot drapox,o kulti nemoki.Todėl ir išbirėjo dar prieš kulima.Vat butum pasikvietes kolega jis tau būtų klase parodes kaip reikia kulti kad ankštaros neaižėtu prieš kulima.

Nesutirštinkit spalvų. Nei vunderkindas, nei klasę parodyt galiu, tik toks pats mirtingasis su tiek pat klaidų. Būna pasiseka būna ne, kaip ir visiems. Ir be išbarstymo nepakulsi. Bet jei tyčia daroma taip kad daugiau išbarstyti, tai čia jau kita kalba.

Graži čia mūsų žiemkenčių buklė.

Nori pasakyti , kad moki  nukulti taip , kad nebuna isvis pabiru ? Nagi pasidalink patirtimi , kad ir sena ygyta pries 20 metu  . Beje tada ir veisles buvo aukstesnes , gal ir defoliantai kitokie buvo. As jas auginu tik pora metu ir be pabiru dar neesu nukules jokios kulturos  , kvieciu , mieziu , rapsu , pupu  , kad ir kaip stengciausi  min.1-3% pribarstau. O tai jau seklos norma javu ar pupu (7-8t/ha x 2% =150kg/ha) , rapsu dar daugiau. Jei pas pati to nera tai tu tiesiog vunderkindas...

Pagal tave pasiskaičius tai galima prieit tokios nuomonės, kad mes čia iš augalininkystės pakraščių rajonų vien tik dundukai visai nemokantys ūkininkauti. O man tai atrodo visai atvirkščiai. Kad mes stengiamės iš paskutinio surinkti kiekvieną grūdą, nes jei visą sėklą išbarstysim tai ir pelno nebeliks. Todėl ir kuliam ne ant 8 km/h kaip jūs su 9 m chederiais, bet ant 5-6 km/h su 7 m chederiais. O skagen per 9 t derlingume važiavau gal ir iki 3 km/h kur prireikė. Tuoj pasakysi kad kombainas negeras arba kulėjas netikęs. Bet kalbėjau su žmogeliu kuris Lexioną turi su 5,4 m chederiu ir derliai neįspūdingi, o važiavo sakė net iki 2,5 km/h nes kitaip irgi kratukų nuostoliai eina. Žmogus irgi per 25 metus kulimo patirties turi stambiam ūkyje. 

Tai ir kalbėsiu apie normalų o ne sportinį kulimą. O normaliai kuliant ir išbarstoma mažiau ir kuro sąnaudos ne po 30 l/ha kaip kartais paskaitau, bet tos pačios 12-15 l/ha kaip buvo ir Domonator ir Consul taip pat. Žirnių ir pupų tiesiog neįmanoma išpūsti, nebent sietus uždarius. Šiemet gal sakykim labai pasisekė, nes orai nusimatė sausi, todėl žirnių neglyfosavau, dėl ko neišsibarstė vėžose. o kulimui oras pasitaikė puikus, tai nusikūliau taip kad sunku buvo surast žirnį ant lauko. Aišku ne 12 drėgnumo, bet 16-18.

Su pupom situacija iš tikro sudėtingesnė, bet pagrindas, nėr ko džiovint ant lauko kol ankštaros skilinėt pradeda, kad paliesti negali.  

Turbut ju dar neauginai , pabiros pupu neisvengiamos , reglonuosi turesi vezese , nereglonuosi vistiek ju prisokines ant zemes nuo lenktuvu , sraiges ar dalgio. Siaip pabiru  buna neperdaugiausiai bet kadangi augalas stambus tai ir bado akis o ir stelbia kviecius.

Auginau bet jau prieš 20 metų gal, bet auginau bent 5 metus tai patirties buvo visokios. Ir minėjau apie jų auginimą forume ne kartą kas ir kaip. Niekad nesunokinsi naturaliai kaip reikiant kad ir stiebas būtų normalus kulimui ir sėklos. Todėl reglonas skaityk būtinas ir nesuvėlinant, geriau jau drėgnesnes nukulti, nei pusę išbarstyti. Bet forume kaip visada kiekvienas savaip gudras, tai taip ir gaunas, kad pupos vietoj kviečių auga.

Ardziau pertvaras, teko ja ciupinet, ir langus keitem ir tt, viskas ciki, garso izoliacija irgi gera, nebuvo nei atidrekusios nei suplekusios ar pasmirdusios.

Statant nauja buda nezinau ar rinkciausi vata, bet remontuojant sena buda tikrai skaitau, kad geras variantas, nera ji nei supresuota nei palaida tame oro tarpe.

Tai liuks. Dar pridedu anglišką-vokišką versiją rasos taškui paskaičiuoti gal pravers: https://www.u-wert.net/berechnung/u-wert-rechner/?&d0=1.25&L0=1&mid0=23879&d1=0.05&L1=2&mid1=4&d2=46&L2=1468803284&mid2=5804&x2=60&d3=46&L3=1468803284&mid3=36&x3=5.8&d4=1.2&L4=3&mid4=19&d5=3.8&L5=4&mid5=86&d6=0.05&L6=5&mid6=6&bt=0&T_i=20&RH_i=50&Te=-5&RH_e=80&outside=0

drapox, esi visiskai teisus, tik garantuotai nematei kaip uzpildo ta oro tarpa, pildo ne per virsu o nuo apacios, ten taip susitrambuoja viskas kad jopapa, o ties vielom gaunasi ivarza vatos, per kazkiek laiko celiulioze graziai apgaubia ta viela nes virs jos o ne po ja yra mazesnio slegio zona, taip kad informacija teisinga, tik neisigilinus i uzpildymo technologija vaizdas kiek iskreiptas gaunasi,

 be to kaip manai ar geriau didelis kaminas, ar kelios kisenes, jeigu jau jos atsirastu, nesakau, kad tai idealus  variantas, bet seniem lauzam apsiltinti tikrai gan pigus ir geras metodas.

Juolab nepamirskim kur gyvenam, duok die kolegos gyvena vienkiemiuose, tada suprantu verta i nama ideti daugiau pinigu, nes jo liekamoji verte visai kitokia, o gyvenant mirstanciam kaimuke sukisti milijona kita i Hi End technologija nera visiskai jokios prasmes, nebent pinigu daugiau nei proto

 

pamirsau pamineti, kad galutiniam variante pas mane sienos turi buti apsiltintos ir isisores, tik baiges finansavimo laikotarpis ne laiku

Tai patariu apie šį paminėtą galutinį varijantą pagalvoti kuo skubiau, kad po to nebūtų per vėlu. Kitas dalykas apie vatos suslėgimą. Kad vata supučiama su oro slėgiu tai nereiškia kad jinai ir tarpe bus suspausta. Niekas ten jos po slėgiu nesuspaus, o jei suspaus tai sugadins visas vatos savybes, nes visi puikiai žinom, kad vata geriausiai šildo būdama laisvai išsipūtus. Bet tikrai ne čia pagrindinė vatos bėda, o atidrėkimo tikimybė.

atsokineja stipriai nuo kederio sraiges, siemet pupos pacios aizesi, kad sumazint nuostolius siemet rapso stalo reikejo.

Reiktų gal tada kulti kiek drėgnesnes kol neaižėja ankštaros o stiebus nudžiovint defoliantu ar glyfosu.

Kadangi teko senais laikais keletą metų po statybas padirbėti, tai žinau situaciją su tų laikų statyba. Tarp vidinės ir išorinės sienos surišimui naudodavo 3-6 mm vielas. Tai yra šalčio tilteliai. Antra: tos pačios vielos neduos normaliai sukristi vatai ir bus viskas toli gražu ne taip kaip kolega rašo. Tarpai susidarys ne vien sienos viršui, bet ir ties kiekviena viela, todėl jų niekaip nedapildysi. Vėl šalčio tiltelis. Neaišku kokios sienos pas kolegą, bet standartinėse sienose rasos taškas gaunasi kaip tik oro tarpe ir vata anksčiau ar vėliau atidrėgs tiek, kad praras visas savo šiltinimo savybes, dar ir žalos bus nes drėgs ir mūras. Vienas būdas jei iš karto šiltinamas ir oro tarpas ir apšiltinama iš išorės, tada bent jau rasos taškas persikelia sienos išorės link. kitas dalykas, tai paties oro tarpo šilumos laidumo koeficientas yra neblogas. problema daugiau cirkuliacijoj ir pralaidumui per tarpo viršų. Jei gerai užsisandarinti vietas kur oras gali išeiti iš oro tarpo, jau neblogas varijantas.

Štai šiluminės varžos ir rasos taško primityvi skaičiuoklė:

http://xn--80ajbwpejjci7c.xn--p1ai/?rid=20151030162326jzjqodL

Yra ir angliškų, gal būt ir lietuviškų varijantų.

o kas tau draudzia tuos 200 kg sesioliktuko paverst i npk ir atiduoti rudeni?? Manau bus zymiai geriau.

Pritariu Witalikas, kad sukišti į žemę iš rudens per 500 kg NPK ne tik prabanga, bet ir rizika. Sakykim jei iššąla žiemkenčiai ir atsėsim kokiais rapsais vasariniais, miežiais, žirniais, tai toks tręšimas tampa visai netinkamu, nes nei viena iš minėtų kultūrų tiek nepasisavins, o vėlesniam laikui jau bus praradimų. Geriau jau iš rudens atiduoti kokius 300-350 kg NPK, o pavasarį pagal situaciją po žiemos nuspręsti kiek duoti ar neduoti šešioliktuko.

Na nereikia taip iš kart žmoniu statyti į vieta juk kai kurie dirba kad tik dirbtu.Vis kruta.

Tai kaip tik siūlau daugiau darbo. Putų pripučia per 1 dieną namo tarpus. O nuardyti seną išorinę sieną, sudėti apšiltinimą, padaryti apdailą jaučia darbo visam mėnesiui. kiek darbo vietų atsirastų, kad tik būtų kas moka.

Ne iš kiemo, o straipsnio ir dabar reikėtų tą informaciją arba patvirtint, arba paneigt, nėra naujiena tos juostinės verstuvės, bet informacijos mažai apie jas.

Informacijos iš kokių tai bandymų ir man nepavyko rasti net anglų kalba. Niekaip nesuinteresuotas įrodinėti, kad juostinės verstuvės kuo nors blogesnės, bet yra privalumų kuriuos minėjau, bet nemanau kad vienas iš privalumų bus pasipriešinimas. Nesu susipykęs su fizika tai jau tikrai, net teko laurų pasiskinti prieštvaniniais mokyklos laikais. Tad visada stengiuos žiūrėti iš praktinės pusės. Pardavėjai aišku tai skelbia dėl to, kad atseit sumažėja trinties paviršius jei vertinant tik pagrindinės plokštumos paviršių. Deja kokia bebuvus žemė, tai ne metalas ar kokia kita kieta medžiaga. Žemė kažkiek biri ir dalis jos slenka tarpais tarp juostų. Tai labai nesunkiai galima įsitikinti paėmus paprasčiausią šakutę ir traukti ją išilgai per dirvą pastačius kokiu 30 laipsnių kampu. Akivaizdu, kad dalis žemės eina per plyšius. O tai sudaro papildomą trinties plotą. Be to dalis žemės spraudžiasi į juostas laikančią konstrukciją. O dar jei žemė puresnė ir drėgna, būna kad dalis tarpų užsipildo žeme ir taip sukuria papildomą pasipriešinimą. Tai tokie praktiniai, teoriniai, fizikiniai pamąstymai. Bet tai nenuvertina juostinių verstuvių, nes ariant su jomis mažiau lieka stambių grumstų, be to paviršius nebūna lyg iš sviesto, o pakankamai purus, kas manau geriau sugeria drėgmę. Tai mano asmeniniai pamąstymai pagal praktiką ir teoriją. Kiekvienas galvokim savo galva, kaip kam atrodo. 

Dar kitas pastebėjimas, iš kur tos pupų pabiros pas jus atsiranda? Bent jau žirnių kulimo nuostoliai artimi nuliui. Vėjas dugnas, sietai kiek reikia atidaryti ir ant žemės praktiškai nieko nelieka ir žirniai švarutėliai. Kažkas negerai su technologija vadinas. Pernokinta ir to pasekoj pribyrėjo savaime arba nuo dalgės.

na Drapox kaip visada turi savitą požiūrį ir supratimą .....

 

Paskaityk mano parašą ir viską suprasi.

cia tokia labiau rudenine trasa. as bent jau pavasari ziuriu kad ir azoto butu daugiau. seip zemes netirtos tai 16tuka beriu. jei pavasaris saltokas kaip sis tai fosforo per lapus galima paduot.

Jei žemės netirtos tai kaip tik reikia berti ne šešioliktuką, bet trąšas su PK santykiu tinkamesniu augalams. Dėl gero tirpumo šešioliktukas labiau tinkamas pavasariniam žieminių patręšimui, jei mažai patręšta iš rudens.

Kelias dienas studijavau informaciją LT ir RU ir EN kalbom ir išvada, kad oro tarpą geriausiai šiltinti........ oru.

Žodžiu nebelysiu į tą tarpą ir nepatariu niekam. Vata sukrenta ir gali atidrėgti jei gausis rasos taškas tarpe. Granulės praleidžia orą kaip praleidę, kas tada iš tokio šiltinimo. Būsi kaip nuogas su kailiniais kurie nuo tavęs per sprindį atitraukti ir oras per kiaušus košia.   Yra dabar su klijais granulės bet cirkuliacijos neišsprendžia tik susigulėjimą. O apie tas visas termoputas ir panašias užtenka po vakarietiškus kokius forumus pasiskaitinėti, galima ir kokį video toobey surasti, kaip žmonės apšiltino, o paskui vagonėli gyvena. Be to termoputa irgi traukiasi ir taip gaunasi oro cirkuliacija tarpu. O jei nesilaikoma technologijos tai būna, kad po kelių metų tos putos nelabai kas ir be lieka.

Šiltinti seną namą 2 varijantai. Šiltint paliekant oro tarpą, arba geresnis varijantas: ardyti išorinę apdailinę plytų eilę ir šiltinti kaip naujos statybos namą.

Plūgo su juostinėmis verstuvėmis pasipriešinimas traukai yra apie 20 proc. mažesnis dėl mažesnio verstuvės trinties į dirvą ploto. Skirta yra lipniom ir sunkiom dirvom. Tik įdomu kaip toks plūgas smėlyne dirba.

Iš kur ištraukei apie pasipriešinimą? Nelabai norėčiau tikėti. Nes dalis žemės pralenda pro plunksnų tarpus, ypač lengvos. Tada dasideda trintis į plunksnų šonus ir toliau einančias atramas. Todėl abejoju dėl sumažėjimo. Nebent labai sunkioj, šlapioj, nebyrančioj žemėj. Gal gali argumentuoti su kokia nors informacija, būtų įdomu? Aišku ne iš vadybininkų paistalų.

 Dėl žemių irgi kaip sakiau pas mane įvairovė ir tikrai arimas geras. Smėlyje irgi jokių problemų, nebent tai kad smėlis ir taip gerai subyra, tai nėra skirtumo kokia ta verstuvė bus.

Sveiki,ka patartumet,paemiau durpes apie 10ha apleista,gan didele zole. Neseniai su diskiniu skutiku perlekiau,dabar galvoju pavasari dar perlekt ir bandyt art,jei nesiars tada paliksiu per vasara pudyma ir rudeni vel lekstem ir vel art bandyt,kokia jusu nuomone,kaip jus tvarkotes? Nes dabar po skutiko susipjauste pavirsius,bet nemanau kad iseit art,kist plugus. Dar galvoju plugus kaip tik pirkt,tai cia reikia ziuretis,kad tarpas tarp korpusu but koki 100cm,gal tada ir susiarciau,nekist :/ 85cm gal per mazas tarpas...

Nežinia koks skutikas. Rubin yra su volu. Tai gerai prispaudžia visą augaliją prie žemės. Su kitais kiek sunkiau. Bet realiai tokius aš įdirbinėju per kokius 3 kartus vien su skutiku. Arimas beprasmis. Suskusk dabar. Už kokių 2 savaičių jei dar labai neįšals suskusk dar kartą kitokia kryptim. Iš karto skusti daugiau nei 1 kartą nėra prasmės, geriau palaukti kol kiek apipūna masė. Ir tada, jei žiema nebus kaip Californijos vasara, pavasarį turėtų pakakti dar vieno skutimo. Toliau sėji rapsus ir kuli po 3 t/ha.