Stasys1962

Prieš 23 valandų, ARUNASAS0 pranešimas:

As taipat pastebejau ant savuju ir kirminu ir tokios mases ant cesnaku. Gal kas pasidalins apsaugos priemonemis,kuom purksti.

Na as kelias nemazas lysves vasariniu ir zieminiu cesnaku auginu tik savo poreikiams .Su svogunine musele cesnakuose lyg dar ir nesusidures , nebent siemet ir mano vasariniuose bus isimeteusios , kazko lapu galiukai geltonuoja .Galvojau kad tai nuo sausros , bet dabar kai pastoviai uzlyja lietus , ar nebus tos museles ir pas mane isimetusios??Reiks ryt paziuret.Na kai auginu tik savo poreikiams tos chemijos nelabai noreciau naudoti, Beje idomu ar tiktu ta pati priemone nuo svogunines muses cesnakuose , kaip svogunuose zmones naudoja nuo jos t,y i 20 litru kibira sukratai koki 1 kg ar daugiau geru medzio pelenu ir uzpili verdanciu vandeniu ir begom per lysve kol neatauso , svogunus tuo verdanciu sarmu gausiai palaistau .Po savaites svogunai lyg butu salietros gave suzaliuja ir jokiu pageltusiu galiuku.Gal sakau ta pati priemone ir cesnakuose padetu juk jie irgi svogunu gimine  Ar esate kas bande sia priemone nuo svoguniniu museliu cesnakuose ????

Prieš 13 valandų, kristis7 pranešimas:

sveiki, esu dar žalias braškių auginime, praeitais metais, prisiauginau daigų, ir sodinau juos rudenį, daug teko žaist kiekvieną ūsą kišau į durpių indelį ir leidau gerai įsišaknyti, tada tik atjungdavau nuo motininio daigo, tų daigų derlius nustebino 3-4 žiedkočiai, uogų nemažai,vienam radau net su 6,kai plikom šaknim sodintų po 1-2 žiedkotį, koki greitesnį būda naudojat daigų auginimui?Bei į indelius taip auginti daigai, ar turėtų didelį derliaus skirtumą, jei sodinčiau tuos pačius daigus ne rudenį o pavasarį?

nu jo pernai beveik kaip jus ir as megejiskai zaidziau tik usus sodinau i vienkartinius arbatos puodelius.Kad usas laikytusi puodelyje pasidariau is piemenines vielos tokius laikiklius- smeigtukus , kuriuos persmeikdavau per puodelio krasus ir prispausdavau usa prie puodelio zemes.Pati puodeli bent iki puses ikasdavau i zeme salia braskiu , kad dregme taip neisgaruotu ir palaistyti butu lengva,Mazdaug po savaies ar pusantros ,priklausomai nuo oro salygu jau usai buna saknis i puodeli suvare .kerpu ir dedu i dezes , jose toliau ir auginu karts nuo karto laistydamas idedu trasu su mikrolementais ar palaistydavau Ruter AA  saknu biostimuliatoriumi.Po menesio saknu budavo tiek , kad net puodelius sprogdindavo :)))) Taip is turetu 12 Asia braskiu keru prisiauginau net apie 300 naujam braskynui uzsodinti,Sodinau ir kitas veisles Rumba , Sonata ,Malvina ir Florensija tik kai mano ukininkavimo saka kita nei braskes ,tai nelabai laiko turejau tokiems zaidimams ir dali braskiu teko sodinti daigais.Ir kaip jus sakete tikrai derlius mazesnis dvigubai , nei sodintu gerai isaknydintu is puodeliu.

2 minutes ago, Karve pranešimas:

o man įmanoma be šieno išsiverst ir dėl gyvulių sveikatos problemų neturiu,nes šeriu šienainiu iš rulonų ir jo turiu visokio.Jei ryte duodu žalesnį,tai vakare sausesnį.Šieną sunku išdžiovint,jei nėra gerų orų iš vis neįmanoma,be to jį gaminant nutrupa daug pačios maistingosios dalies-lapelių.Esu skaitęs,kad karotino šiene lieka tik apie 5proc. kai šienainyje apie 40proc.Šieną gamina tik smulkūs ūkininkai,nes jiems nėra kitos galimybės ir tokie kurie dar tebegyvena senais įsitikinimais.Aš daugiau pavytintu šienainiu šeriu ir mažus veršiukus ir neturiu jokių problemų.Prieš 15m teko Švedijoje dirbt pas ūkininką,tai kai paklausiau kodėl negamina šieno,jis atsakė tą ką aš dabar pasakiau.Mes nuo vakariečių esam atsilikę keliasdešimt metų,dar tebegyvenam smetonos laikais.

Taigi sveicarai su savo alpiu sienu ir kokybisku pienu , bei is jo pagamintais savo garsiais suriais pagal tave yra atsilikeliai ir atsilupeliai gyvenantys praeitimi.:)))) Tos tavo isgirtos technologijos tinka masinei pigiai, menkavertei produkcijai gaminti ir visai netinka aukstos vertes produktams gaminti.Man ir dabar pienas , suriai ar grietine daug skanesni pagaminti is karviu pieno sertu sienu ar zole o ne sienainiais ir visokiais koncentratais.Kita vertus is dalies sutinku ir su jumis , jei sienainis nesmulkintas galima isiversti ir be sieno.Taciau geras sienas vis tiek lieka geriausias pasaras uztrukusiu karviu virskinimo sistemai atstatyti o kad gera siena pagaminti sunku , ce ne sieno kalte o gamtos ir paties ukininko ir del to jjo nuvertinti taip nederetu. 

Prieš 2 valandų, Karve pranešimas:

o kam tas šienas? jo aš jau daugiau kaip 5m nebegaminu ir nematau problemos.

sienaini darau i duobe , kai su smulkintuvu pjaunu tai gaunasi nuo 2 iki 7 cm sienainio daleles.Karves uzedusios tokio sienainio vistiek nori sieno ar siaudu iesko , matyt joms reikia stambesnio pasaro geresniam virskinimui.As jo daznai neduodu i savaite pora , trejeta kartu per savaite.Sieno reikia ir uztrukusioms karvems , virskinimo sistemai atstatyti ir jaunesniam prieaugliui o dar ir visokiu misrunu mesai turiu .Taigi visai be sieno neimanoma issiversti , jei nori tureti sveiku gyvuliu.

Labas vynuogininkai .Kaip jusu vynuogynai ar gyvi ar nenukentejo nuo salnos is praeito penktadienio i sestadienio nakti???As savo vynuogyna saugojau globojau dangsciau visa pavasari ir tik teko trumpam isvaziuoti ir atsipalaiduoti, stai nebeturiu visu metu derliaus del vienos praziopsotos salnos , kurios jau nebesitikejau.Gyvos liko tik prie pastatu sienos ir siltnamyje o atviram lauke beveik viska nuvirino salna, nusalo net ir bulves , pupeles ir jau sudyge lauko agurkai o pievose po didziuju salnu jau atsigave dobilai ir tie vel susitrauke .Taigi vasaros pradzios salna musu vietoveje smoge kaip reikalas.Dabar viliuosi , kad vynuoges isprogs is antriniu pumpuru ir bent kazkiek priaugins sumedejusiu ugliu kitiems metams, tikekimes geresniems ir palankesniems vynuogems augti ir dereti.

Prieš 5 valandų, tomeliss pranešimas:

Sveiki arbuzu myletojai. Kas pas Jus naujo?

neliko ne vieno arbuzininko, matyt per siu metu salto pavasario salnas nusalo kartu su visais savo arbuzais  :))) 

Prieš 12 valandų, gediminaske pranešimas:

kokia zole iseti i dregna dirva? nemelioruota, tai tik dabar gavau 4 ha, nes savininkai patys nebesitiki ten grudu augint.. reiktu pagrinde ganymui. misiniu nerasykit, geriau isskaidykit atskirai, bus lengviau suprast.

Jei dirva mineraline , ziema ir pavasari vanduo telkso ir pyles turskiasi o isdziuva tik vasara , tada didelio pasirinkimo kaip ir nera, ka sesi tas ilgai neisliks, nebent nendrinis eraicinas ar nendrinis dryzutis.Na jei dirva seip tik dregna ir ziema ar pavasari nera apsemiama ir nera parugstejusi , tai visos gerosios pasarines zoles turetu tikrai augti gerai , tai motiejukai , tikrasis eraicinas,baltieji dobilai , pievine migle o raudonieji dobilai ar svidre per dideles dregmes gali ir neatlaikyti ziemu .O jei dirva susiskaidziusi durpe, tai turetu augti visos zoles, kurios tinka durpei t.y eraicinsvidres,motiejukai,rausvieji dobilai (svediniai), pievines migles , nendrinis dryzutis ir nendrinis eraicinas.Taigi viskas priklauso nuo zemes sudeties ir dregmes lygio, neuztenka pasakyti , kad tai tik dregna dirva

On 2017-04-05 at 22:17, ARUNASAS0 said:

Turiu viena klausima. Kada daugmaz galima siemet skiepyti obelis. Turiu laukine obelaite,bet ji dar nerodo pabudimo pozymiu,nors sode obelys jau sprogsta. Ar nebus per velu. 

nebus tik patikrink ar gerai zieve atsoka ja lupant svarbu ir iskiepis ji reikia pasiruost is rudens ir turi buti dar miegantys o dabar jei iskiepius imsi jau su prasprogusiais pumpurais gali buti nedidelis jo prigijimo procentas.Nors kaip ce pasakius esu bandes skiepyti ir vasara , tik reikia lapus nuskabyti ir palikti lapu kotelius ir visai gerai prigijo.

svarbu ne zemes plotas o tinkama vieta auginti vynuogems .Pas mane tu hektaru daug o vat tinkama vieta vynuogems auginti teturiu tik maza 20 aru lopeli.Kelias veisles bevardziu vynuogiu auginau jau gal 10 metu .Rimciau didesni vynuogiu veisliu kieki pradejau auginti pries 3 metus , puse vynuogyno bus jau ketvirta vasara.Siuo metu turiu apie 70 veisliu vynuogiu , dar si pavasari pasodinsiu apie 10 veisliu. Ten kur gyvenu t.y siaures vakaru pajurio zonoje paskutinius 4 metus klimatas labai pasikeite ,Pas mus normaliais metais ir taip iprastai  pavasaris ir siluma visada veluodavo 2 savaitemis nuo likusios Lietuvos o dabar jau visai saltas o daznai ir slapias geguzis ir beveik visas birzelis o tas silumamegiams augalams prazutis  o ir su dengimu ziema gana sudetinga del pastovios sniego dangos nebuvimo  , daznu atlydziu , lietaus ar pliksalos.Todel esant tokioms gan nepalankioms salygoms zadu pertvarkyti vynuogyna . Vynuogyne paliksiu tik ankstyvas vynines ir desertines veisles kurios atlaiko nuo -27 salcio  o prie pietines sienos nuo -24 visos kitos vertingesnes desertines veisles keliaus  i siltnami , nes mano esamomis salygomis beprasmiska jas lauke auginti ir kankintis. Nors desertines vynuoges dera gausiai ir derliu tenka riboti o ir taikyti kitas greitesnio uogo ir ugliu brendimo priemones (zaliaji genejima,apdorojima kalio ir mikroelementu preparatais ir kt )   taciau vistiek tikro vaisiu brandos skonio, isskyrus kelias veisles, dar niekada taip ir  nesulaukiau.Kol kas siltnamyje turiu tik dvi veisles Veles ir Livija .Veles jau pernai antramete gausiai zydejo, palikau tik dvi nedideles kekes ir tas teko apkarpyti , taciau vistiek svere po 700 gr ir pilnai prinoko rugpjucio viduryje  , Livija dar nederejo  , tikiuosi siais metais derliaus ir is jos .Taigi siais metais isauginti  is savo turimu desertiniu vynuogiu isaknydinti sodinukai, kitais metais keliaus i siltnami  o blogai sunokstancios desertines vynuoges lauke bus raunamos lauk ir i ju vieta sodinamos tos kurios mano vietoves esamomis salygomis, sugeba subrandinti tikamo skonio uogas. .

na mano irgi panasiai zaliuoja zieminiai  ir vasarinius jau pries tris dienas pasodinau , nes neber ko laukti.Zmones kai kur  jau bulves seja o cesnakams vasariniams tikrai jau laikas sodinti butu  

as iskart is lauku vezdamas siaudus susmulkinu su E-281 smulkintuvu 12 peiliu sudeta.Turiu tam pritaikytas priekabas ir kita technika , nes sienaini darau i kaupus, tai ta pacia technika  panaudoju ir siaudams tvarkyti.Susmulkintus siaudus kiek telpa i pastoge sandeliuoju o kas netelpa i kaupa lauke ir pridengiu ta pacia silosine plevele.I tvarta vezu frontaliniu krautuvu su perdirbtomis meslo sakemis o kreikiu rankomis.Kai mano ukelis nedidelis tik apie 30 karviu tai man tai tinka , na o stambiom karviu fermoms tai jau gali but ir neprimtina rankomis kreikti.

Ziuriu ce hektarais jau tuos graikinius riesutmedzius augina , gales ir trumus t.y triufelius tose giraitese uzveist bus dar geresnis papildomas biznis nei riesutai :))) O ka sakote kvaila mintis man ce sove ??? O kodel gi ne , Suomijoje , Svedijoje jau senai augina , net braliukai latviai ir tie  jau turi du augintojus - bandytojus  Be to tiems grybams auginti ir yra geriausi medziai azuolai , skroblai , guobos , lazdynai o graikiniai riesutmedziai vieni is labiausiai tinkamu.

 ce  http://www.dendropark.lt/mpr_catalog/public/products/452-fungicidas-champion-50-g   ir Senuku https://www.senukai.lt › ... › Agrocheminės medžiagos ir kitos prekės   internetinese parduotuvese maciau yra pirkti to Champion 50 Wp , jei zinoma mazi ipakavimai ir is to isplaukianti didesne kaina jus tenkina.

as praeita vasara pirkau po 10 e storus aukstos itampos.Ce kazkas minejo , kad nereik leidimo iki 80 kvadratu , bet ce gyvenamui namui tas galiojo o dabar ir visai uzdraude kai naujus reikalavimus paskelbe.O apie pastoges is stulpu ar arkinius be pamatu lyg ir jokiu pasikeitimu negirdejau , vienas pazystamas ukininkas statesi grudams laikyti tentini angara be pamatu 240 kvadratu , tai apejo visas valdzios instancijas ir visur paiskino jam , kad statant pastata be pamatu jokiu leidimu nereikia ir tai vadinama laikina pastoge.

vynuogiu augintojai turbut sulindo i pogrindi :)) Kai buvo dar rojaus sodu forumas vis kas nors apsireiksdavo ir siokiu tokiu naujienu ar pasiekimu apie vynuogiu auginima buvo galima suzinoti.Idomu gal dabar vynuogininkai kur nors kitur bazuojasi , nejaugi jie visi ismire ar isnyko, kad nei ce nei kur kitur ju nebematyti ir nebegirdeti ???

dabar po pienas LT neturim laiko rasinet, pinigus padidejusiu skaiciuojam...

 Nu sakau , gal dar ir didesni lagamina nusipirkit o tai nebus kur tu pinigu laikyti ))

Sveiki,

pas mane nemelioruoti nedideli kalniukai, tai kur žema dar geros buzos buvo dėl lietaus, iš rudens paruošta žemė , tik dar gegužės pradžioj pakultivuosiu ir jei sėt dotnuvos avims pievą iki gegužės kokios 10 dienos, nebus pervėlu? neturėtų gal uždžiovint, vistiek juk dirva per tiek drėgmės gerai buvo įmirkus ? ką manot?

Kiek zinau  is savo patirties, jei dregna vasara pasitaiko, zoles galima seti net iki liepos pirmo desimtadienio, 

Galetu nuo mokesciu atleist pieno gamintojus... vis siokia tokia paspirtis butu...

geriau melskis , kad nauju mokesciu neuzdetu , juk sake prezidente , kad smulkius ir vidutinius reik sunaikinti .

Aisku kad galima tiesiog Dali sudauzysit ir paliksit uzvestus po zeme kaip ir bulves. Negalvokit kad kasnors kasa su sake aisku turint kelis arus galima o Kai turi kelis ha tas nuostolis permenkas tad nebelieka is ko rinktis

Kad nesudauzyt cesnaku ,reikia lenkiskoje bulviakaseje , metalinius transporterius, pakeist guminiais , taip lenkai kasa svogunus , manau turetu tik ir cesnakams iskast.Tokiu guminiu transporteriu arba kratymo juostu , pritaikytu lenkiskoms dvivagems bulviakasems esu mates ne karta Rietavo turguje parduodamus . Sako ir bulvems labai tinka , maziau susidauzo.Be to cesnakams iskast , nereikia noragu nustatyt giliai , jie gi ne bulves ir auga pavirsiuje , todel ir zemes neturetu ju uzverst.

Seip palaikau labiau JCB negu Ramzos blevyzgas. Bet Sitas pastebejimas JCB labai i "pievas". tas 60 karviu turetojas tiesiog padare 20skambuciu, 10 vizitu ir reziume turi 3 klientus kuriems tiesiogiai parduoda Piena seneliams gerti, grietinele kepti pyragams ir liesa saldzia varske darželinukams. ir gauna po 1eur uz litra. aisku turi n islaidu elektrai, irangos ispirkimui ir transportavimui. bet balansas pas ji puikus.

Dar, patikekit, varineti pienovzy po kaimus kainuoja piniga ir nemaza. Nepykit bet nesuprantu kodel trys piendaviai kurie priduoda po 200tr atnese i supirkimo punkta, nepadaro taip kad  Petras priduoda 550ltr o jonas ir Antanas po 25ltr (del ismoku ar ukio apyvartos palaikymo) po apmokejimo Petras atiduoda pinigus uz 175ltr Jonui ir Antanui. ir Jonas su antanu gauna po 1-2ct daugiau.  Aisku paskui turi buteli statyt Jonui:)

 

JCB, gal teko skaityt Delfi, kad miescionis kepa pyraga ir ima po 4-5eur uz gabaliuka prie kavos. O jis sako mano darbas sunkus, dar perku žaliavas iš ukininko.... Ar iš Taves perka ar iš to kur 60karviu turi tavo kaimyno???

jo dar vienas miestietis- proto bokstas valgantis kokioje kavineje, pyrago gabaliuka uz 5 eurus, nusprende , kad ir ukininkas parduodantis piena tam pyragui iskept gauna 1 eura uz litra .Tipiska delfyje komentarus rasancio miestiecio rasliava- blevyzga, stengiantis pazemint ir pamokyti kaimo ukininkus , nors aiskiai matosi, kad pats esama padeti kaime zinai tik is ziniasklaidos,brangaus torto gabaliuko ar is tu paciu miestieciu naiviu pliurpalu, fantaziju ir klaidingo suvokimo kas yra kaimas . ukininkai ir kokios ju problemos.O kas del JCB ar Ramzos ,tai normali ismananciu padeti ukininku, issakyta nuomone. Su ja galima sutikt ar nesutikt ce jau kiekvieno musu reikalas ko tikrai nepasakysi apie jusu ce parasytas fantazijas- blevyzgas. 

seip nera jie taip jau baikstus ,jie man net siltnamyje vynuoges kartais nulesa, jei nesimu kokiu priemoniu nuo ju apsisaugoti. Ir tokias iskadas siltnamyje tik strazdai vieninteliai turbut sugeba daryti .   Kad taip i siltnami aktyviai ir drasiai lystu vogti uogu kitu rusiu pauksciu dar man neteko matyti.

Sveiki, turiu pasisodines juodupe ir talisman kas galit patarti kokia rusi rausvu desertiniu veisle kad atspari salciui ir ligoms ir noretusi pailgu uogu ?

Pieskok vynuoges lt , ten ju yra visokiu, kokiu tik sirdis geidzia su issamiais aprasymais ir net kai kuriu veisliu aprasymai su augintoju pastebejimais ir patarimais.O nuo saves pridesiu dar nera isvesta tokia vynuogiu veisle net Ukrainos klimatui tinkanti o tuo labiau nereikia tiketis Lietuvoje , kad vynuoges butu atsparios salciui, stambios ,labai skanios ir dar ligoms atsparios.

Seklu tai beabejo yra, bet kas isbandete kuri butent veisle sunoksta ir verta auginti savo reikmems ?

jei bus tokia  vasara kaip 2013 metais , manau uzaugtu visos ten siulomos veisles o sejau 2014 ir 2015 metais, tai derlius buvo menkas.Man 2013 metais is tu veisliu geriausi buvo Rosario, Sugar Baby o stai Janosik nelabai uzderejo .Zloto Wolicy gana derlingi ir skanus , bet zievele trukinejo ne tik lauke bet ir nuskynus o zievei itrukus jau kita diena pradeda rugt ir puti.. Na 14-15 metu vasaromis sejau ir kitas ten esancias pardavime veisles , bet kaip sakiau derlius del prastu vasaru buvo menkas , tad apie sias veisles geros jos ar blogos negaliu nieko pasakyt.Reikia sulaukt normalios vasaros.

Gal kas galit patarti kokia sekla ir kur isigyti kad laukia musu salygomis sunoktu arbuzai ?

as uzsisakau internetu e-seklos  ten tu veisliu maciau, kokiu tik sirdis geidzia

Sveiki, noriu auginti avietes "Polka" buvau pasiruošusi dirvą vienoje vietoje, pasidariau pūdymą, tačiau susiklosčius kitoms aplinkybėms nusprendžiau kad reikia jas auginti prie namų vietoj vejos, jei dabar išsiarčiau žemę ir sumulčiuočiau ar galėčiau sodinti gegužės menesį rudenio derliui, ar niekas nepavyks??? 

Jei jusu veja pakankamai sauletoje vietoje , derlingoje , geroje zemeje paseta ir gerai priziureta , tai del piktzoliu bedu tikrai nebutu , ce gi ne sena kokia kulturine pieva kur gyvuliai ganomi.As daryciau taip :- jau ateinancia savaite (nes kiek maciau gis,meteo zada pakankamai sausus orus) su rankine benzinine freza ,( jei zinoma tokia turite , jei neturite gal yra galimybe is kokio pazystamo pasiskolinti, nes daugelis sodininku si aparata siais laikais turi o gal yra galimybe ir  isinuomoti) isfrezuociau vejoje 1metro plocio juosta orientuota siaures pietu kryptimi.Tikslas susmulkinti veja kuo smulkiau ir ispurenti zeme bent 10 cm gylio ir palikt ramybeje  iki menesio galo max iki balandzio 10 arba bent iki tol kol zeme pradzius ir nebebus lipni.Antra karta idirbant freza zeme , jei ji mazai puveninga isberciau kazkiek durpiu ,(nebutinai nurugstintu) arba kokio komposto ar gerai perpuvusio meslo, taip pat isberciau ir geru medzio pelenu o jei nebijote mineraliniu trasu tai ir ju isberkite nurodyta ant  pakelio norma(gerai butu , kad NPK trasu sudetis butu vienodomis dalimis)ir tada isfrezuociau bent iki 15 cm gylio(nes avieciu saknys pavirsines ir tokio gylio manau pilnai uztenka) , zeme butu kaip ir paruosta avieciu sodinimui , jei vis dar neturesite daigu ar bus per anksti sodint siulyciau pries daigu sodinima dar trecia kart giliai isfrezuoti.Jei organiniu trasu pries tai nedejote ar ju neturejote sodindami avieciu sodinukus i duobute iberkite bent po 1 litra komposto o veliau zeme pati pasitres is mulcio jam puvant.Jei sodinuku turite pakankamai galima sodint eileje juos tankiau , jei sodinuku mazai tai nieko neatsitiks jei sodinsite ir 1 metro atstumu, kitu metu pavasari ir taip bus beveik visa juosta uzpildyta ir reiks netgi retinti.Jei vienos eiles avieciu nepakanka siulau palikt nuo 2 iki 3 metru(priklausomai nuo turimos zemes ploto) vejos juosta ir iskultivuot sekancia 1 metro plocio juosta o tarpueilius zolei paugus ar avieciu daigams nevietoje joje isdygus, ispjausite su vejapjove.Pasodinus avieciu sodinukus butina visa juosta storai uzmulciuoti sviezia zole ar bent smulkintais siaudais , tik butina padidint azoto norma pavasari , nes punant mulciui azoto daug sunaudos puvimo bakterijos o avietems gali azoto ir pritrukti.Mulciuoti reikia visa vasara papildant mulcio sluoksni , tuo paciu ir ispesant viena kita isdygusia piktzole , jos is mulciuotos zemes raunasi labai lengvai.Svarbu pasodintoms avietems per vasara turi netrukti  dregmes o rudeni nupjovus avieciu stiebus butu gerai pamulciuot durpemis ir galviju meslu.Taip pat uogoms augant ir brestant i vasaros pabaiga reikia mazint azota ir didinti kalio trasu norma .Ce ka parasiau butu geriausias variantas o dirbant greit ir paprastai uztenka veja isfrezuot kaip anksciau sakiau ir jei zeme pakankamai derlinga galima ir netrest nei organinemis , nei mineralinemis trasomis o tik pasodinus pastoviai visa vasara mulciuoti.Remontantines avietes yra stiprios, jos ir netresiant o tik mulciuojant duoda ir taip didelius derlius.Taigi jei turite laiko ir galimybiu anksti pradet idirbt veja galite ir siemet tureti savo avieciu.