ludditas

Tam jis tinka, bet už jį negausi papildomos išmokos 150 EUR/ha, ne tarkim pasirinkęs ekoschemas - daugiamečių žolių arba medingų augalų juostas.

Už 150ha gauti greičiausiai neišeis nes 5 proc ariamos žemės reikės skirti negamybinėms schemoms, tai reiškia jog 7,5ha teks joms skirti, nebent tiek pririnktumėte kraštovaizdžio elementų kas mažai tikėtina ir sunkiau įgyvendinama. Belieka medingų augalų arba daugiamečių žolių juostos. O pagal taisyklių 68.2 punktą jos gali būti įrengiamos ariamoje žemėje. 68.2. daugiamečių žolių juostas įrengti ir jų plotus deklaruoti ariamojoje žemėje Klasifikatoriaus kodu DGJ;

Žalinimo kaip po tokio apskritai nelieka. Reikia žiūrėti Gaab reikalavimus ir ekoschemas.

Ekologinė išmoka nuo ekstensyvaus ganymo išmokos skirsis berods 8 eurais, tai jei javų ekologiškų neaugina, prsiimti įsipareigojims 5 metams ir dar už tai kasmet mokėti sertifikavimo mokestį tikrai neverta.

Čia kaip pavyzdys, na gal skardos sraigtų neskaičiuoja, bet pažiūri kiek eina į m2 ir pasiskaičiuoja. Visais paramos gavimo atvejais galioja ta pati taisyklė imti kuo mažiau ir stambius brangius daiktus, kad po to netektų visko po varžtą skaičiuoti. Imi skardą, kolonas, kokius vartus ar įrangą tvartui, ir pasibaigia tie 15000, o jei dar ne PVM mokėtojas tai tiek nesusipirksi.

Tai gal pats pirkai angarą kaip prekę, o ne atskiras medziagas, ir statėsi turbūt ne pats? Tada aišku, kad niekas neskaičiuoja varžtų. O jei žmogus pateiks mokėjimo prašyme 20 sąskaitų statybinėms medžiagoms, aišku, turėtų viską skaičiuoti.

Aš tai manau, kad gali, tik negalėsi už jį prašyti paramos. Sakykim perki skarda, o medieną naudoji savo, juk perki medžiagas, o ne rangą. Tai už skardą gausi paramą, bet reiktų su NMA pasitikslinti.

Geodeziniai pirmas etapas, tada daroma topo nuotrauka.

Su parama tai nebent medžiagas pirkti, nes kol paruoši ir suderinsi projektą praeis įgyvendinimo laikotarpis. O dėl projekto, kreipiesi į architektą ir padarys, gali iš karto ir geodezininką kviesti, nes reikės sklypo topo nuotraukos.

Kaip tik ir aiškinuosi , Man kraštovaizdžio elementai neprivalomi, kadangi deklaruoju daugumoje žoles, arba pievas. Plius ekologinis ūkis, o tai apriboja gamybinės schemas. Turiu daug krūmų, medžių, bet jei ten neleis ganyti, tai nieko gero, kaip aukščiau minėjau -60 EUR/ha lyginant su 2022 metais.

Galite pažiūrėti tiesioginių išmokų taisyklių projektą, ten viskas detalizuota. https://zum.lrv.lt/lt/lietuvos-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-2023-2027-m-strateginis-planas-1/priemones-1

Taip galima kurti ir žolinius elementus, tik nzn ar juos papildomai finansuoja.

Čia citata iš taisyklių 60.1. ežios (ribinės juostos), palaukės, kurių plotis ne mažiau kaip 1 m ir ne daugiau kaip 6 m, plotas ne mažiau kaip 0,01 ha ir kurios yra įsiterpusios arba ribojasi su pareiškėjo deklaruota ariamąja žeme ir kuriose nėra medžių ir krūmų; Tai Jei surinksi 0,5 ha ežių tada viskas ok

Galima sodinti naujus krūmus, medžius, už taian regis matyti papildomi pinigai.

Beje, jei pats laikai gyvulius, reiškia turi nemažai pievų, tai klausimas ar tau apskritai reikia laikytis GAAB 8 reikalavimų ir sukti galvą dėl kraštovaizdžio elementų. Ten pirmoje skaidrėje apačioje smulkiu šriftu pateiktos išimtys.

Pabandysiu paaiškinti pavyzdžiu. Su tavo ariama žeme ribojasi koks griovys, ar bala apaugusi krūmais tą i nuo griovio krašto ar balos kranto galėsi atmatuoti 3m ir juos deklaruoti kaip kraštovaizdžio elementą kodu KEP, kadangi jis papuola į bl3 sluoksnį tiesioginių už jį negausi, tas beje parodyta ir tiesioginių išmokų taisyklių klasifikatoriuje, gali pažiūrėti. Kitas variantas tavo ariamas laukas ribojasi su grioviu jis neapaugęs krūmais taigi realiai gali jį deklaruoti iki pat šlaito krašto jei pvz esi ekologinis ūkis, o jei ne tai turėsi palikti 3m juostas ir jas deklaruoti kažkaip kitaip, kaip niekas dabar nepasakys nes tai bus taikoma tik nuo 2024 metų. Tai nebus kraštovaizdžio elementas o tik GAAB 4 laikymasis. Aišku galbūt gali jį dabar deklaruoti kaip kraštovaizdžio elementą jei sistema leis, bet tas plotas iš karto iškris iš tiesioginių išmokų sumos, ir tada negalėsi ten nei ganyti nei šieno ruošti. Beje čia tos 3m juostos turės ribotis su ariama žeme, su DGP tu jų negalėsi deklaruoti. Apibendrintai galima pasakyti jei renkiesi kraštovaizdžio elementis, reiškia saugai bioįvairovę ir prsiimi iš to sekančius apribojimus.

Čia yra du skirtingi dalykai, karštovaizdzio elementai tai negamybinė eko sistema, šie elementai yra tokiose vietose kurios nepapuola i deklaravimo sluoksnį bl1. O gaab 4 reikalavimas taikomas dirbamai žemei, tai kurią tu deklaruoji. Tai va ten tuos 3 metrus galėsi ganyti, tai nėra ekosistema. Tik nlb įsivaizduoju kaip 3m pločio juostoje, kai aplink javai jūs ruošite šieną? O pats griovio šlaitas mano nuomone tiktų ekosistemai kaip kraštovaizdžio elementas

Ko gero galėsi, jei tenkinsi taisyklių reikalavimus, tų juostų plotas vienam lauke bus ne mažesnis nei 0,1 ha, bendras DGJ plotas ne mažiau 0,5 ha, deklaruojant virš 10 ha. Bet reikia nepamiršti jog dar yra reikalavimas negamybinėms schemoms skirti ne mažiau 5 % nuo ariamos žemės. Be to neis dalyvauti gamybinėse eko schemose.

Jei ūkis ekologinis, tai sėkla posėliui privalės būti sertifikuota.

Panagrinėjus tas ekoschemas taisyklių projekte tai didžioji dalis susieta su augalininkyste, taip tada galima susirinkti papildomus pinigus, o su gyvuliais ir pievom nlb kas, mėsiniam už ganymą lauke 22 EUR/SG, pieniniam 48 EUR/SG ir viskas, bent kol kas. Nors strateginio plano projekte buvo daugiau priemonių. Ekologiniam ūkiams leidžiamos tik dvi gamybinės ekoschemos, sertifikuota sėkla negalima, nors jie tik tokią gali naudoti jei neturi savos. Kadangi ekoschemos keičia žalinimo išmoką, tai nepasirinkus ar neradus ūkiui tinkamos ekoschemų išmoka už ją turėtų sumažėti apie 60 EUR, valdantiems 50 ir daugiau Ha dėl laiptuotos pirmų 50 ha išmokų sistemos šiek tiek mažiau. Kitas dalykas jog žalinimo išmoką dažniausi buvo mokama už visus ha jei atitikdavai reikalavimus. Už ekoschemas gausi tik už tokį plotą kiek pririnksi ha. Sakykim augalininkystės ūkis pasirinkęs beariminę ekoschemą visam plotui faktiškai gautų tą pačią žalinimo išmokos sumą ir daugiau, nes turėtų dalyvauti dar bent vienoje gamybinėje ir negamybinėje ekoschemos.

Jei pelkė, durpės tai augs nebent rausvieji dobilai ir vienas kitas ožiarūtis. Esparcetas auga žvyre. Kur užmirkę liucerna išnyks arba nesudygs.

Jei žiūrėti į dabartinį presą tai gal centrinio ir geriau būtų, aišku jei daug žolės užauga. Bet jei ateityje imsi našesnį presą ar dublį, tai geriau šoninis. Niino viską puikiai išdėstė, apie šoninio privalumus. Aš pats kai pirkau grėblį presavau su Claas 46RC, po vieno sezono supratau, kad reikia keisti presą, pasikeičiau į dublį, ir dabar sąvalkos, pats tas. O su centriniu būtų mažokos nes žolės pas mane nedaug.

Priklauso nuo žolės kiekio, preso ir pan. Pats turiu šoninio grėbimo 6,5m, tai jei daug žolės sąvalkos gaunasi per didelės. O jei klausimas buvo apie Pottinger kokybę, tai tikrai verta dėmesio technika.

Per 5 metus nė vieno buliuko nepardaviau mėsai, teko išbrokuoti pora telyčių ir karvę. Pastaruosius metus parduodu po 5-8 buliukus. Visi būna vertinti, nebent pirkėjas to nenori. Nemažai nuperka, kas laiko mišrūnų bandas, jiems svarbu, kad veršeliai neprarastų išmokų už mėsinius, tai jiems svarbu kilmės sertifikatas ir smulkesnis bulius, kad telyčių nesutraumuotų . Kaip bebūtų keista, bet pirmiausia parduodu mažesnius. Su telyčiomis paklausa yra milžiniška, i Kazachstaną gali išvežti belenkiek. Taip pat daugėja ir vietinių augintojų. Pastaruosius 2 metus jas pasilieku sau. Gaila, kad pas mums nėra seksuotos HE telyčių spermos.

Aš parduodu veislei, svoris pardavimo metu nėra labai svarbus. O pirkti grūdus gaunasi didinti savikainą. Be to man aktualus pievų padengimas gyvuliais dėl įvairių išmokų, taip, kad ar jis pas mane bus 1 ar 2 didelio skirtumo nėra. Viską sudėjus man taip labiau apsimoka.