saracenas

Arčiau rankos buvo ruletė negu svarstyklės, todėl galiu parašyti tik jų skersmenis. Didžiausias buvo dryžuotasis (matomas nuotraukoje) - 23 cm skersmens, kiti dryžuotieji 19-20 cm. Žalieji mažesni, tik 15-17 cm. Buvo ir vėlai susiformavusių mažyčių, kurie nespėjo subręsti, šitų neskaičiuoju. Viso pasodinome 10 daigų komposte. Ten visi ir subrandino visus 12 vaisių. Kompostas - mėšlo, sluoksniuoto su dirvožemiu, krūva, per pusmetrį pakilusi nuo žemės paviršiaus. O ši kūva pačioj aukščiausioj, saulėtoj sklypo vietoj, ant kalvos. Laistoma buvo tik pradžioje, po persodinimo (gegužės 3-čioj dekadoj). Tuo metu lauke buvo sausa ir gana karšta. Vėliau jau tik lietus laistė. Kitoje šios krūvos dalyje užaugo ir didžiuliai moliūgai.
Kitus daigus sodinome mėšlu rudenį tręštoje lysvėje, kur paprastai auginame morkas. Tai čia neužaugo nė vieno arbūzo, nors daigai ir vešėjo, tačiau silpni ir ploni. Ši lysvė pakrypusi į šiaurinę pusę, gal tai ir yra priežastis blogo daigų vešėjimo šitoje vietoje.
Daigus sėjome šiltnamyje gegužės pirmosiomis dienomis, be jokio išankstinio brinkymo, tačiau gausiai laistydami, kur jie puikiausiai sudygo ridikėlių, gražgarsčių, salotų ir kitų žalumynų kaimynystėje.
Mums tai buvo lyg atrakcija, todėl beveik visus išdalinom draugams, kaimynams ir giminėms, kurie negalėjo atsistebėti, jog užauginti arbūzus, tegu ir mažesnius, bet nemažiau skanius ir ekologiškus įmanoma mūsų klimatinėmis sąlygomis.

Arčiau rankos buvo ruletė negu svarstyklės, todėl galiu parašyti tik jų skersmenis. Didžiausias buvo dryžuotasis (matomas nuotraukoje) - 23 cm skersmens, kiti dryžuotieji 19-20 cm. Žalieji mažesni, tik 15-17 cm. Buvo ir vėlai susiformavusių mažyčių, kurie nespėjo subręsti, šitų neskaičiuoju. Viso pasodinome 10 daigų komposte. Ten visi ir subrandino visus 12 vaisių. Kompostas - mėšlo, sluoksniuoto su dirvožemiu, krūva, per pusmetrį pakilusi nuo žemės paviršiaus. O ši kūva pačioj aukščiausioj, saulėtoj sklypo vietoj, ant kalvos. Laistoma buvo tik pradžioje, po persodinimo (gegužės 3-čioj dekadoj). Tuo metu lauke buvo sausa ir gana karšta. Vėliau jau tik lietus laistė. Kitoje šios krūvos dalyje užaugo ir didžiuliai moliūgai.
Kitus daigus sodinome mėšlu rudenį tręštoje lysvėje, kur paprastai auginame morkas. Tai čia neužaugo nė vieno arbūzo, nors daigai ir vešėjo, tačiau silpni ir ploni. Ši lysvė pakrypusi į šiaurinę pusę, gal tai ir yra priežastis blogo daigų vešėjimo šitoje vietoje.
Daigus sėjome šiltnamyje gegužės pirmosiomis dienomis, be jokio išankstinio brinkymo, tačiau gausiai laistydami, kur jie puikiausiai sudygo ridikėlių, gražgarsčių, salotų ir kitų žalumynų kaimynystėje.
Mums tai buvo lyg atrakcija, todėl beveik visus išdalinom draugams, kaimynams ir giminėms, kurie negalėjo atsistebėti, jog užauginti arbūzus, tegu ir mažesnius, bet nemažiau skanius ir ekologiškus įmanoma mūsų klimatinėmis sąlygomis.

Esi tamsta teisus. Šitą gerai žinau ir aš. Tik šiemet aš jau nebekliudau tų traktorių. Užvesiu pavasarį.
O dėl kondensato pusrūsyje tai ko gero pats buvau kaltas. Užpernai šalia pamatų buvau papildomų žemių krūmams sodinti pripylęs (šiaurinėj pusėj) ir neišlyginęs prieš žiemą. Tai matyt pavasarį, sniego pusniai tirpstant, dalis vandens tekėjo išorėn, o kita dalis priešingai - link pamatų. Prasiskverbdavo per betoną ir žliaugdavo vidiniu pamato paviršiumi žemyn. Tai pernai tą žemę išlyginau su nedideliu nuolydžiu į priešingą nuo pamatų pusę, ir žiūrėsiu, kas bus šiemet.