Žemdirbiai įtraukiami į bendrąją mokesčių sistemą
Kaip ir buvo numatyta Tėvynės Sąjungos rinkiminėje programoje, Vyriausybė nusprendė nuo 2009 metų sausio 1 dienos Lietuvos žemdirbius įtraukti į bendrąją mokesčių sistemą. Tačiau ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai ir žemės ūkio bendrovės neturėtų nepagrįstai nerimauti ir pergyventi, nes Žemės ūkio ministerija ir Seimo Kaimo reikalų komitetas pasistengė, kad perėjimas prie mokesčių mokėjimo Lietuvos žemdirbiams būtų neskausmingas.
Visų pirma buvo nuspręsta, kad ūkininkai, kurie jau 18 metų buvo už socialinio draudimo sistemos ribų, grįžtų į šią sistemą. Vyriausybė negali ir neturi moralinės teisės toliau taikstytis su tokia padėtimi, kai ūkininkai norintys išeiti „į pensiją“ lieka už borto, t.y. negali gauti senatvės pensijos. Pasitarus su Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio rūmais, buvo priimtas sprendimas, kad visi ūkininkai, kurių žemės ūkio valdų dydis pagal europinius standartus yra didesnis negu 4 EDV, nuo 2009 m. sausio 1 d. privalės mokėti privalomas socialinio draudimo įmokas. Tačiau kad tai nebūtų labai skausminga, pirmaisiais ir antraisiais metais bus taikomas lengvatinis tarifas. 2011 metais šis tarifas pasieks 28,5 proc. dydį, tačiau apmokestinama suma nustatoma ne didesnė negu vidutinės draudžiamos pajamos Lietuvoje. Šiuo metu tai yra 1 488 litai per mėnesį.
Lygiai taip pat nuspręsta padaryti ir sveikatos draudimo atžvilgiu. Tačiau čia lengvatą turės ūkiai, kurių dydis įvertinus pagal europinius standartus bus 2 EDV ir mažesnis. Turbūt visi Lietuvos piliečiai supranta, kaip svarbu yra išlaikyti sveikatos apsaugos sistemą, ligonines, ambulatorijas, klinikas ir kitas sveikatos įstaigas. Tai supranta ir ūkininkai. Bet, kad perėjimas būtų kuo sklandesnis, ūkininkams ir šiuo atveju bus taikomos lengvatos ir įmokos iki 2011 bus didinamos palaipsniui, kol pasieks 9 procentus nuo gauto pelno.
Labai daug aistrų ūkininkų tarpe kelia pajamų (pelno) mokesčio įvedimas. Nors pagal fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą šis mokestis vadinasi pajamų, bet pagal savo esmę tai yra pelno mokestis, nes apsimokestina tik grynosios pajamos, t.y. pajamos, atėmus iš jų visas išlaidas. Tačiau šį mokesti nuo 2009 metų reikės mokėti tik patiems stambiausiems ūkiams ir tik su sąlyga, kad jie tą pelną gaus. Šis mokestis įvedamas ūkiams, kurių dydis yra daugiau kaip 14 EDV. Jei imtume augalininkystės ūkį, tai tokio dydžio yra apie 100 ir daugiau hektarų dirbantys ūkiai. Tokie ūkiai ir šiandien tvarko buhalterinę apskaitą, jie jau dabar apskaičiuoja savo pelnus ir veda apskaitą pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Reikia pažymėti, kad visos išmokos ir subsidijos bus traktuojamos kaip neapmokestinamos pajamos. O jei dar turėsime omeny, kad pelno mokesčio tarifas 2009 metais bus tik 5 proc., o 2010 – 10 proc. ir tik 2011 m. pasieks maksimalų 15 proc. dydį, tai galime konstatuoti, kad šio mokesčio įvedimas tikrai neturėtų pakenkti mūsų ūkininkams.
Ūkininkai niekada nesijautė išlaikytiniais. Tačiau šiandien, kai jie tampa pilnateisiais mokesčių mokėtojais, kartu prisiimdami ir dalį sunkmečio naštos, jie gali atsitiesti ir drąsiai pareikšti: „Mes kuriame gerovę valstybėje, mes svariai prisidedame prie Lietuvos ūkio augimo, mes užtikriname teigiamą eksporto-importą balansą, mes esame valstybės stabilumo garantas“. Ir nereikia žemės ūkiui jokių išmaldų, viską ką mes gauname, tai gauname už kruviną savo darbą.
Žemės ūkio viceministras
Aušrys Macijauskas
ce raso kad tu mokesciu beveik nepajusim bet kaip bus istikro?