Emanuelis

Žodžiu, bevaisė diskusija šita. Tėvukas sakydavo, kad su kvailiu nesipešk, su durnium nesimušk, o ir kiaulėm perlų mėtyti nereika. Gero vakaro kolegos .

Nu šakės, chebra jūs tyčiojatės ar ką? Taigi dabar nereguliuoja niekas rimtai chemikalų kiekio produktuose, o norėjau pasakyti, kad reguliuoti artimiausiu laiku rimčiau pradės ministerijų įstaigos. Tik tiek

Voras, tai pasidomėkite agronomijos praeitimi. Naujiena jums, nes kalbate nebandęs, todėl ir sakau naujiena, kad žmonės nėra girdėję kas per daiktas.

Bandžiau, tik efektas nulinis. Nei 20, nei 40 L/ha. Jei už tuos kelis šimtus bandytiems 2 ha, būčiau nupirkęs salietros, o ji kaip žinia buvo pigi. Tai manau būčiau gavęs bent po 0,5 t/ha rapso derliaus priedą. Arba iš tų EM nieko gero greitai nebus, reikia laiko. Arba aplamai iš to nieko gero nebus, nes neatmetama ir chaltūros galimybė. jei jau su tais visais EM, sapropeliais ir pan viskas taip būtų kaip čia rašoma, kad derlių didina po 30% ir pan, tai ne Azoto gamykla stovėtų Jonavoj, ne kitų trąšų kėdainiuos, aplamai ne trąšų gamyklos būtu visam pasauly, o būtent tų "stebūklingųjų derliaus didintojų". Nebūkim naivuoliais. Ponas, užsiimate makaronų kabinimais liaudžiai . Žodžiu, matau tuščias reikalas šitam forume, nes keli žmogeliai, kurie net nėra bandę šneka bile pašnekėt neturėdami nė menkiausio supratimo kas tai yra ir demonstruodami savo elementarios chemijos neišmanymą. Greitai jūsų chemikalus pradės reguliuoti ir negalėsit sh tiekti žmonėms su pesticidais ir nitratais kaip dabar dauguma daro

Vienam ar keliems ūkiams gal ir sutiktume bandymams kažkokiam sutartam plotui. Irgi negalime mesti tūkstančių žmonėms, o gal jūs pasakysit ačiū ir gale derliaus pasiūsit mus į vieną vietą. Bet bendradarbiauti neatsisakom, investuoti taip pat. Produktas geras, todėl nerizikuojam pasiteisinimu jums, rizika labiau žaidžia ar pasinaudoję paslaugomis atsiskaitysit po visko

Nepilu aš mėšlo apie lietuvius, neteisingai mano žodžius supratote. Esu pats esu lietuvis ir savo kraštą myliu. O jei jūs kovą už save laikote nenorą pažinti naujų dalykų ir žinių bei informacijos, tai čia liaudyje fanatizmu vadinama. Kaip pasakė: trešiau su salietra ir trešiu, tai primena nenorą nieko daugiau žinoti kas aplink vyksta, naujovių. Bet jūsų pasirinkimas beabejo. Beje, gerbiamas vorai, sakėte, kad mėšlą siūlau, tai noriu pasakyti, kad su mėšlu trešiant dirvą labai gerai būna, gi žinote, kad mėšlas geriausia traša . Ir ne 20 ha, matyt nesidomėjote užsienio ūkininkų tradicijomis, jei taip sakote. Žmonės turi ir 100, ir 150 ha, ir gerokai daugiau

Purkštuvu geriausia . PVz, jei sodini bulbas, tai bulbas apsimoka pačias prieš sodinimą mirkyt koncentrate skiestame su vandeniu, gerai lb būn bendram prieaugiui, ligų apsaugai ir suaugimą paspartina iki dviejų savaičių, gliukozės priedą bulbose

Tikriausiai Lietuvos reikalavimai aukštesni, nei norvegų ar austrų patapo . Įdomu ir tiek brangieji

Nu va Algis, čia jau kita kalba žmoniška . O tai jums reikia Žemės ūkio akademijos bandymų? Ar Baltarusijos žemės ūkio instituto mokslininkų bandymai netinka? Be to pabandymui hektarui įsigyti tikrai nėra dideli pinigai. Visada pradžioje pabandyti galima mažą plotą, pvz. hektarą ar kelis, jei toks nepasitikėjimas. Aš gi jums sakau, kad turime bandymus atliktus, su oficialiais antspaudais, galite skambinti į mūsų gamyklą Baltarusijoje arba į institutą, kuriame bandymai buvo atlikti, patvirtinimą gausite dėl įmonės pačios ir dėl trašų (aišku, jei rusų kalbą mokate).

Teisingai pastebėjote, būtent - naivus esu, nes tikiuosi mastančių žmonių . Bandymų laukas yra, o tel.numerį daviau ir el.paštą. Kam tikrai įdomu ir kas rimtai domisi tas paskambina ar parašo, o ne komentarus rašinėja tuščius.

Gaminame Baltarusijoje dėl pigesnių kaštų. Į hektarą vidutiniškai 50 litrų reikią. Tai, jei sumažėja pesticidų, beico poreikis + cheminių poreikis, tai ekonomija tikriausiai akivaizdi, bet kam. Bandymų lauką lapkričio mėnesį vargiai rastumėt vidurio ar rytų Europoje .

Na kam čia tų pašaipų ir piktumų. Pasidomėkit TSRS žemės ūkio istorija ir parodomis. Pats sapropelis apdovanotas daugelių medalių ir apdovanojimų buvusioje sąjungoje. Tonomis jo tikrai nereikia, gi rašiau, kad kiek reikia, o, jei įdomu galiu atsiųsti analizes. Šiemet Kėdainių agurgininkams labai pasiteisino, kolkas kaip sakiau Lietuvoje mažai užsiimam, o daugiau eksportuojam.

Kolega, pasidomėkit pirmiausia kas tai yra prieš komentuodamas tokius komentarus.

Pas mane kompleksinis durpių dirvos oksidatas gamintojo kainomis, nes patys gaminam Baltarusijoje po 8 LT/litras. Reikia tik 3% įterpiant į chemines trašas, o be to sumažina beico ir pesticidų kiekį 30% bei apskritai chem.trašų 25% mažėja poreikis, bendras prieaugis didėja 20 - 30% derliaus. Apsimoka lb.

Labas. Ar galėčiau tau el.paštu atsiųsti visą info apie trašas, mokslininkų analizes, sudėtį ir kt? Ten aiškiau būtų. Kaina būtų 8LT už vieną litrą. Nors už chemines trašas šios yra brangesnės, bet prireikia kaip jau minejau 25 procentais maziau chemikalų, taip pat beico ir pesticidų dozę sumažina apie 25 - 30 procento. Bendras priegaugis padideja kaip jau sakiau 20 - 30 procentu. Į bendrą naudojamą mineralinių trašų masę reikia įterpti apie 3 procentus šių trašų. Jų pagrindas yra naujos kartos durpių oksidas išgaunamas iš įvairių vandens telkinių dugno, o pvz. pasidomėjus istorija žinoma, kad Nilo žemupys arba Padneprė vienos derlingiausių žemių pasaulyje dėl nuolatinių potvynių ir išmetamo dumblo. Trašų sudėtis: Pagrindą sudaro aktyvios humininės medžiagos, kurių sudėtyje humininių rugščių dalis siekia 68%. Taip pat fulvo rugštys, kurių frakcija yra apie 15 %. Taip pat įvairūs organiniai junginiai kaip fenoliai, chinonai, amino rūgštys (yra 16 rušių amino rugščių). YRa B3, B6, B4, D, PP junginių ir kt. Yra nemaža dalis azoto (apie 15%),fosforo, kalio, vario, mangano, geležies, sieros, jodo ir kt chem.elementai (viso 20 mikroelementų bei kitų priedų). Visa sudėtis ir pačios trašos yra 100% ekologiškos ir neturi nė vieno sintetinio junginio. Apsaugo nuo įvairių ligų. Tai tik maža dalis informacijos apie šį oksidatą. Lietuvoje, kolkas, esame naujokai, dauguma produkcijos iškeliauja į ES, Norvegiją. Norvegijoje bulvių augintojams ir grūdininkams pasiteisinę. Lietuvoje bendradarbiavom su agurkininkais, tai pradžioje bandė nedrasiai, nežino žmonės kas tas Sapropelis, bet atsiliepimai geri labai ir bendradarbiausim toliau. Taip pat pradėjom bendradarbiauti su ekologiškos kosmetikos gamintojais Lietuvoje dėl cheminių elementų turtingumo Skambinkit tel pasiteirauti: 868094489,