arimas
Ekspertai-
Pranešimai
1.881 -
Prisijungė
-
Lankėsi
-
Laimėta kartų
9
Turinio tipas
Profiles
Forums
Nuotraukų albumas
Downloads
Events
Store
Visas nario arimas paskelbtas turinys
-
Aš turiu istates granulių degiklį i atmos pečių, labai neblogai dirba, jau kokie 4 metai
-
kažkuriame poste rašiau apie nupjauto rapso sustatymą o neguldymą, suguldytas rapsas pelija, jei lietus lija kokia savaitę, o sustatytas ne
-
kiekvienas batsiuvys batus siuva savotiškai. Aš bandymus sveriu lauke su svarstyklėm o kasas purškiamas per šlangutes
-
Labai jau čia gražiai ir moksliškai sudėliojai, tik su paskutine pastraipa nesutinku, kai atšyla vanduo nusėda į pradinį turi ,bet ,tą ką pakėlė jau nebegrįžta į pradinį tašką
-
ką šaltis daro su buteliu vandens, ką daro su pamatais negiliai įleistais?...... tai yra didelė jėga, jei yra drėgmės
-
PK palei žemėlapius ir dalį PK 9-9-9 i kurmio vagą .
-
Daug kas čia gerai, pagrindinis trūkumas (mano nuomone) nagai . jie negali būt lenkti, nes lenkti nagai kelia dirva i viršu ir ją maišo, to daryt nereikėtu.
-
30-35 augalai
-
čia tik abejonės, paėmi 2-3 technologinių plotį, vienas kuli stačias , kitas iš pradalgių ir turi atsakymą. Kodėl reikia sėt rapsą pastrižai buvusių technologinių? Neturiu argumentu. aš sėju lygiagrečiai , važiuoju tom pačiom technologinėm ir su purkštuvu su nuleistais purkštukais į rapso tarpueilius purškiu kasą, į pastrižas eilutes to nepadarysi
-
čia gal kam nors bus idomu pažiūrėt kaip dirba atskiri mazgai, įrašas senas kai kas pakeista DPL-3 Garuckui v1.mp4
-
kiek galvų, tiek nuomonių, vieniem skanu, kitiem vemt verčia, Todėl papasakosiu dėl ko aš pasirinkau tokia technologiją. susidomėjau aš ją, pabuvojęs pas kanadiečius . Ten taip paprastai viskas nesidaro kaip atrodo iš šono. pirmiausia rapsapjovė, jin turi nupjautą rapsą ne guldyt o statyt stačią, kaip kad rožes merktum į vazą . toliau rapsapjovės plotis, kuo siauresnė tuo daugiau nuostolių. turėtu būt propocija tarp rapsapjovės gerklės kur daro pradalgę ir chederio pločio. kanadoj rapsapjoves turi po dvi gerkles. Aišku , kad turi tolygiai, gražiai nupjaut, be kupstų. Labai priklauso nuo laiko pasirinkimo, kada jį guldyt į pradalges. Kanadiečių pagrindinis argumentas dėl ko jie pjauna i pradalges, kad vėjas neišdaužytu ir škvalai mažiau iškultu.
-
Imtu drasiai , 7,5 m truputi per siauras, chederi juostos, rapsui, kviečiam, miežiam labai gerai, žirniam ir pupom, nelabai ypač jei pasėlis retesnis. Bet rapsą renkam ir su paprastu chederiu, labai gerai.
-
Rimvydai keisk požiurį, Aš mastau jau kitaip ,neprastumti laiką, o sustok akimirka žavioji. Graži žiema, gaila kad tik savaitė.
-
neblogai rapsai atlaiko ir toki šiaudų kiekį
-
kai už lango -23 leisiu sau truputi parašinėt. čia mano pilna rapso technologija
-
Norėčiau patikslint, laumetrio gaminys kurmis, o koja kuri naudojama yra simbos, kokio pločio noragėlis, nežinau. Noragėlį naudoju agricarbo gamintojo su kietlidinio plokštelėm, pasėjau virš 300ha manau dar 150 turėčiau pasėt, pati nagą perku iš laumetrio , bandžiau gal kokius 4 gamintojus, tai atsirinkom vieną ,tikrai neblogai atlaiko apie 150ha. paliginimui hevos paprasti nagai su noragėliais apie 40ha. kokio pločio sėjant rapsus, šaknys geriau paruošia žemę? nežinau, to niuanso nesu analizavęs, su 30cm tarpueiliais, į lauką su geru tonažu kviečių, nepasėsit. kolegos su 50cm tarpueiliais be diskų kai kuriuos laukus skuta, nes kitaip kemšasi. Dėl noragėlių pločio, problemos nematau, reikia tinkamai sureguliuot noragėlio atakos kampą, kad nekeltu žemės į viršų ir nedarytų grumstų. esu girdėjas kad sunkiose dirvose juos pjausto, siaurina. Ar tai padeda? negaliu pakomentuot.
-
gerbiami kolegos, nedraskykime maikių, Jeigu galima pabandysiu įnešt aiškumo apie arimo padą. Ne vadybininkai ta terminą sugalvojo. Jis atsirado senai, nuo rusų laikų ir iš mokslo specialistų. Kas tai yra ir kada jis susidaro? Kažkas bandė teisingai aiškint, tai smulkių dirvos dalelių, dulkių ,suplovimas i vieną armens sluoksnį, liaudiskai, Paėmi kiaura bliudą ir pili vandenį, jis bėga, pabarstyk miltų ir jis užsiklijuos, tas pats ir dirvoij, kaip to pado išvenkt? pagrindinė priežastis nemalt dirvos iki dulkių, negadint dirvos struktūros, tai visokie tampomi balkiai, dirvos lygintuvai ir t.t. sekantis būdas tai kaitaliot arimo gylį, pradedant 18cm ir baigiant 25cm, Tas arimo padas nesusidaro per 1 arba 2metus, tai sistemingas to pačio gylio ir balkio naudojimas. Teko pažint garbų moksliniką (amžinatilsi ) kuris tarybiniais laikais buvo parašęs mokslinį darbą ir sukuręs agregatą kaip kovot su arimo padu. Turėjau galimybę ji įsigyt ir su juo paeksperimentuot, Dabar tas aparatas vadintusi kurmis tik be volo. rudeni važiuoji per dirva ir kurmis daro gilias atviras vagas, kurios prisigeria vandens ir kai buna išalas tada ledas ispurena dirvozemį. Bet visa tai tinka normaliom žiemom kai pas mus įsalas budavo iki 0,5metro. Ir tada apie jokį čiabuvių darba dirvoij nebuvo net minties,jie ramiai miegodavo įšale. Šiemet ,jei ne tas sniegelis, prie tokio šaltuko pavasarį gera kainą turėtu kviečiukai, nors iki pavasario dar toli,tai dar gali būt visko. dėkui už kantrybę.
-
pas mane daug agregatų turi savus pavadinimus pvz; rapidas buldozeris, ką jie daro geriausia taip aš juos ir vadinu. daug agregatu turi pravardes. apie bandymus tai ne ta tema, o kiek jų darau tai patikėk, apie tai ką rašau yra išbandyta ir ne karta.
-
Aš įdėjau tokį terminą, traktoriuj dirbantis ūkininkas, ir aš iečių neramstau,
-
Rimvydai, tokių kaip aš tikrai yra ir ne vienas, Lietuvoj yra sukurta tokių unikalių agregatų, savom rankom, galėčiau įkelt jų foto, bet turiu atsiklaust jų pačių , nes jie čia nedalyvauja
-
Dėl striptil filosofijos. Jei kiekvienas dirbantis traktoriuj ūkininkas išsakytu savo pastebėjimus ir be kardinalios kritikos visi kiti ja priimtu arba ne, tai ir gimtu lietuviška striptilo technologija, o dabar jei kažkas parašo kitaip tai jį reikia sudaužyt į šipulius ir kad pasirodytum koks esi krutas. Dėkui Vorai už normalią diskusija O kas dėl lietuviškos sėjamosios??? Lietuviai dakaro nelaimi, bet jie vis tiek važiuoja. Gerbiu tuos žmones kurie turi tikslą
-
Aš visiškai sutinku su pačio požiuriu į gamtosauginius klausimus, mes tuo klausimu esame europoij ir ne tik ,vėliavnešiai , Lietuvos karvės teršia? tegu pažiuri i kaimynų šilumines elektrines, viena elektrinė išmeta co tiek kiek visa Lietuva....... Aš nieko bendro neturiu su politika toliau galima padiskutuoti " jeigu jie užauga" . daug firmu gan sėkmingai atrado klasika, diskai, ratai, išsėjimas. kodėl prisireikė lyst gilyn? privertė gyvenimiškos problemos, pradėjo laukai plaukt. Arimo padas iš 20 cm persikėlė į 10cm. šlapiais metais sunkiose dirvose ta problema pasidarė labai aktuali. ir prasidėjo kurmių era, nes be jų kai kurie augalai nebe labai pradėjo užaugt. jei augini kultūras su kuokštinėm šaknym, tai viskas gerai, bet jai kultūros su liemeninėm šaknym? jos paprašciausiai pasidarė bukos. Čia galima rašyt ir rašyt, aš studijuoju, daug metų augalo poreikius, ko reikia , kad jis smagiai augtu minimaliais idėjimais. Apie bakterijas išvis tyliu, elementarus dalykas ,nevartykim žemės i saulę, nesuminkim, ileiskim oro, šiaudus palikim viršui ir nereiks pirkt tu bakteriju. O kai kas parašo kokią žemę paliksim anūkams? galiu drąsiai pareikšt kad paliksim žymei kokibiškesnę nei mes ja nupirkom. Bet čia vėl prasideda politika Tą ką aš čia rašliavoju daug kam gali ir netikt, nes viskas priklauso nuo dirvožemio strukturos.
-
i derliaus priedą investuot yra labai rizikinga, pernai investavai minimaliai ,derlius rekordinis. priinvestavai daug, užėjo sausra, kuo daugiau idėjai tuo mažiau liko. reikėtu eit i derliaus stabilumą ir technologinį taupimą, nevažiuoji su barstytuvu ,taupai, nevažiuoji su kultivatorium taupai, kai ruošies ką nors daryt su žeme tu visada savęs paklausk dėl ko tai bus daroma ar dėl tradicijų, ar dėl kaimynų ar dėl technologinio būtinumo. Toks trumpas mano moralas.
-
atsakau paeiliui i pačio klausimus. ne per derliaus priedą gaunamas pelnas. neisivaizduoju kaip su purkštuvu galima prie sėklos paduot trašas ir dar jas iterp. Aš glifosatų su trašom nemaišau,todėl negaliu pakomentuot.
-
pabandom pasiaiškit apie striptilo filosofiją, daugumos žmonių propaguojančių striptilo tehnologija mintis ta, kad tarp sėklos eilučių liktu iš vis nejudinta žemė tame tarpe ir augalinės liekanos nesumaišytos su žeme. Taip? ar ne? sekantis akcentas, kad dirbimo kaltas neverstu ir nemaišytu žemės su augalinėm liekanom. kad tas dirbimo kaltas turetu apačioje strėlini noragėlį, kad pakeltu žemę koki 1-2cm ir gražintu ja atgal, taip į dirvą ileisdamas oro. Jei tų procesu neįgivendini savo agregatu tai kažin ar tai galima vadint striptilu?
_resize.png.6657005b0222259b16302d4e8219dc91.png)