Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad jei projektas bus su ES parama, geriau palūkanų kompensacijos neliesti.
O šiaip tai sistema būdavo/yra tokia: nuneši žemės ūkio skyriui paskolos sutartį, apmokėjimo dokumentus. Jie peržiūri, patikrina. Ir kas ketvirtį bėgi į banką, pasiėmi pažymą, kiek per ketvirtį sumokėta palūkanų, neši į skyrių, o tie po kiek laiko perveda palūkanų kompensaciją.
Negaliu 100 proc. garantuoti, bet teko girdėti, kad kai kurie skyriai rajonuose nenori kompensuoti ar pan. Esmė ta, kad yra krūva taisyklių (pakeistų ir patobulintų), pagal kurias projektą, paskolos gavėją reikia įvertinti, suteikti jam tam tikrą reitingą (nuo kurio priklausys palūkanų kompensacijos dydis) ir t.t. Labai abejoju, ar žemės ūkio skyriai turi kompetencijos tai padaryti. Nenustebčiau, jei kokiai valstybės kontrolei patikrinus šią sistemą, būtų surasta tokių pažeidimų ar pan. Iš esmės tai yra savivaldybių atsakomybė ir jei kas nors bus blogai suforminta, išskaičiuos iš savivaldybės biudžeto ir tiek žinių. Tačiau šiai dienai kompensavimo sistema per žemės ūkio skyrius būtent taip veikia.
Kodel, jei projektas bus su ES parama, geriau palūkanų kompensacijos neliesti? Visgi nemazos sumos susidaro....