Usurinis

Pirmiausiai susirink duomenis apie visus bulius kokį duoda prieaugį prie rodiklių, geriausiai pieninius bulius apibudina balai t.y. duodamas priedas pieno kiekio ir baltymų suma jei balai mažiau nei 100 į tokius bulius geriau nežiūrėk . kai žinosi ko ieškai tada rinkis ir bulių, kai sėklintojas sėklina karves pasitikrink ar sėklinimo vamzdelio Nr. sutampo su kvito. tai neleidžia sėklintojam makliavoti. Rasti Lietuvišką bulių su didesniu nei šimtas balų nerealu. Prieš ketvertą metų žinojau tokius bulius : Bretano, Ploen, Roland. O kokius bulius naudojate.

Pastatyk ant ausų tą savo sėklintoją. Aš saviškiam pasakiau sąlygas ir jos buvo išpildytos per 24 val. Tai gal ir pienines sėklina tuo ką turi ar pats renkiesi kokių bulių tau reikia? Jei nesileis į kalbas pasirink kitą sėklintoją, Baisiogala netoli Panevėžio, ten vienas labai kietas yra, berods Tamošiūnas pavardė.

Viskas priklauso ne nuo veislės bet nuo konkretaus bulio. Paprašyk sėklintojo kad pateiktų pilną katalogą o ten pasižiūrėk kokį prieaugį duoda konkretus bulius ir kokio dydžio veršeliai gimsta. Jei sėklintojas tokios medžiagos neturi pabandyk pas veislininkystės inspektorius gauti informaciją apie konkretų bulių, nes jei jie skirti sėklinti tai turi būti patikrinti. O patikinimas yra pilna informacija kokio svorio veršeliai gimsta, koks paros vidutinis priesvoris ir kaip pagerina mėsines savybes. Dėl belgų mėlinųjų nežinau bet gali rizikuoti suprastindamas pašarus. Jei susėklinsi birželį tai galėsi tvartiniu laikotarpiu antrą pusę šerti prastai, specai sako kad taip galima reguliuoti veršelio gimdymo svorį.

Ją taip, jos vaiką ne, nebent turi sėklinimo pažymėjimų.

Pasižiūrėkit čia http://www.agrometer.dk/00009/00020/ gal patiks ir nesvaigsit prie senų technologijų.

Badas geriausias mokytojas, kai nori žysti prisitaiko. Kai vienas žindo iš šono kitas preina iš galo . Karvės savo veršelius atsirenka pagal kvapą, jei kai tik atsivesto veršelio gleivėmis ištepsi kitą veršelį karvė priima jį kaip savą, teisa yra tokių žindenių kur neapgausi. Jei jau atleido pieną savo vaikui žysti, tada pažinda visi kas tik nori. Nebūtina leisti veršeliams lakstyti po visą tvartą, sutelk vienoje vietoje žindenes ir užtverk kad galėtų laisvai vaikščioti veršeliai aplink žindenes ,bet kad nepapultų pas piendaves, o tada išžys sausai , persiės ir pratrys.

Norint užregistruoti žindenę reikia įrodyti, kad jos tėvas yra mėsinis bulius. Tam užtenka turėti sėklionimo pažymėjimą, gauti pažymą iš veislininkystės inspektoriaus ir pateikti prašymą išmokoms gauti. Karvės turi būti su veršeliais, kitaip nebus žindenės, bet jei kas pagaus kad melži žindenes ir pieną priduodi pienininkas tau bus šakės, lengviausia pagauti gali per pieno tyrimus žindenių pienas stipriai riebesnis ir baltymingesnis.

Žindenių kvota Lietuvai 42000. Prieš porą metų buvo virš 23000, kiek dabar nežinau bet manau kad trūksta nedaug. Po asociacijos suvažiavimo gal paaiškės.

Konservantus reikia naudoti jei suki rulonus esant labai nepalankiom sąlygom. Bet prie šios dienos kainų tokių sąlygų Lietuvoj nėra. geriau palaukti kol nustos lyti ir nekišt pinigų ten kur gali nekišti nes rulonui reiktų iki 3 ltr. o kaina ir gi ne juokas. Dotnuvos projektai kažkada prašė vien už siurblį dviejų štukų.

Jo kalbi kap advokatas , užduodi klausimą kai žinai ataskymą

Visi geriausi patarimai jau išdėstyti ankstesniuose pamastymuose , nieko naujo pasiūlyti negaliu. Užjaučiu.

Šitokiam daug nereikia http://www.agronic.fi/tuotteet/minipaalain.htm užteks ir 30 Aj.

Pabandyk pasižiūrėti http://www.kuhn.de/internet/webde.nsf/w ... enDocument

Noriu paklausti kokio dydžio pas tamstą žolynai nes man pusšimčiui ha užtenka 1,6 m pločio lenkiškos ir pjaunu tris kartus t.y. nuo birželio iki spalio.

Dirba normaliai, bet jei sukils šaltis bus problemų. Kampinių žvaigždinių valiklis lengva padaryti, sulenki metalo plokštelę kampu ir privirini prie korpuso. tiesa jei reikės keisti guolį, teks arba išsimti visą žvaigždinę su korpusu arba nepjauti su riezaku tą valiklį, geras suvirintojas tą valiklį prie korpuso privrina neiššėmęs žvaigtinės korpuso. Šiaudais nekreikiame naudojama išėdos, nu dar yra "liadiškų perliukų" visos didelės suaugusios karvės stovi toje pusėje kur yra mėšlo išmetimas iš tvarto kad būtų mažiau apkrauti kampai. Jei žinai kad tankiai užkiša žvaigždines nepatingėg tankiau išsivalyti, o kaip reikalai su guoliais keiti pagal laiką ar pagal laisvumą?

Taip jas vadina bet ne į žemę įkastos o sustumti pylimai, labai pigi statyba. Suvirini plėvelę ir gauni mėšlidę. Patys genialiausi sprendimai yra patys paprasčiausi.

Kokiu būdu bešalintum aplinkosaugai bus blogai jei po mėšlu ar srutom nebus izoliacinio sluoksnio. Pažiūrėjau kap danai "Saerimneryje" tvarko mėšlą išsižiojau, pas juos mėšlidės plastmasinės baliono tipo, bet tinka tik skystam mėšlui, bet patį principą storasienį plastika norėčiau panaudoti po 2012 metų.

Nuo 40 iki 70 cm.Pusmmetrio turėtų užtekti. Dar vienas pliusas ,kad giliam tvartui galima mėšlą išvežti iki dviejų kartų per metus. Bet niekas nenurodo kas kelis mėnesius. O vežant žiemą kai yra įšalas labai patogu.

Įrengti srutų surinkimo latakus po kreikiamu tvartu labai sveikintinas dalykas, mažiau reikės šiaudais kreigti. Bet mintis padaryti įgilinimą per vieną metrą nežinau ką augini žirafas ar žindenes

Pakruojis

Sunku man išreikšti savo mintis, Jūs vis užsikabinat už detalių nepastebit esmės. Norėjau pasakyti kad žindenių laikymas šiai dienai yra ganėtinai pelningas nes šia veikla užsiima vis daugiau stambių ryklių, kurie investuoja didelius pinigus su tikslu gauti pelną, krizės laikotarpiu jie teps slides iš šitos veiklos. Reiktų pakeisti įstatymą ,kad ūkininkas būtų tik tas kas dirba pats žemę ir samdo iki dviejų darbuotojų, o visi kiti jau kooperatyvai, bendrovės ir tt.

Pabandyk skambtelti į Krekenavą. Padariau paskaičiavimus, pašarų užteks turbūt neparduosiu savo žindenių. Pastebėjau tendenciją kad gali būti įvykdyta žindenių kvota, aplinkiniai ūkininkai masiškai įsiveža grynaveisles žindenes ir ne vienetais o šimtais.

P.S. krizes sukelia ne smulkieji o pokyčiai pasaulinėje rinkoje. Lietuva per maža kad galėtų įtakoti pasaulines kainas. Jei produkcija bus pigesnė Lietuvoje tuoj atsiras kas vež pas kaimynus.

Sveiki ponai. Na ir įsivažiavot, romanus rašyti. Rašysiu trumpai: ūkis kuriame dirba šimtas darbuotojų išgyvens bet kuriom sąlygom, nes ten yra įvairiausios kryptys tipo koncernas( žemės ūkis, pramoninė gamyba, prekyba, tarpininkavimas nekilnojamoje rinkoje, finansuose ir t.t), jei vienoje srityje nuostoliai, paims pelną iš kitos veiklos. O paprastas ūkininkas bus pasmerktas bankrutuoti. Danų Saerimnerio veikla sustojo ne dėl mėšlo šalinimo problemų, užkniso valdžia (pasikeiteitė įstatymai), nebėra kur plėstis, jie savo produkcija lietuvoje nerelizuoja, per mažai erdvės ir pakilo pragyvenimo lygis nebeapsimoka samdyti darbuotojų. O dėl kooperatyvo tai pažiūrėsim, jei jis bus skerdyklų konkurentas ir rudenį sukels kainas supirkdamas žinduklius tai gerai, aš jiems parduosiu savo veršelius, bet jei siūlys mažiau už skerdyklas tai kodėl aš juos turėsiu remti?

Jo vyručiai, baikit svajoti, parodykit man lietuvį kuris leistų uždirbti kaimynui daugiau nei jis, pasakykit man priežastį, kodėl aš turėčiau parduoti savo žinduklius kažkam, kad skerdyklos gautų daugiau mėsos. Aš ir pats galiu juos užauginti. Jei kalbama apie specializuotus ūkius, tai pirmas kelias į bankrotą. Pamatys kad biski uždirbti galima, sulėks kai varnai, porą metelių ir rinka užkišta, prasideda krizė,bankrotas. Ir kur man tada veršelius dėti? Prisimenat kai buvo kiaulienos krize? paršelis buvo 30 Lt. tada daugelis baigė auginti kiaules. Prasidės problemos su gyvulių tankumu, tokiame ūkyje ganyklų nereikia, buliai stovi pririšti arba garduose. Pašarus gali nusipirkti, neproduktyvus žemės panaudojimas.

Perskaičiau ta straipsnelį, jo ūkininkas, 400 ha, du projektai SAPRD, kur jau mums ten iki tokių, geriau iškart parašytų koncernas , kas iš eilinių mirtingūjų gavo nors vieną. Gal kas iš tų kraštų parašykite nuomonę apie tą ūkininką, aš tokį vieną pažystu tai anas valdo 2000 ha jam vien darbininkų dirba virš šimto ar gi tai ūkininkas. Tiesa anas užstatęs bankams viską. Ateis ta diena kai išgirsim kad pardavė ar bankrotavo, tokiems svarbiausia pinigai, o ne žemė.

Riccardai šėrimo planą išsiučiau jei kas rašyk, terminus pabandyk išsiversti su žodynu, parašyk savo nuomonę. Kalbant apie priesvorius ir šėrimo ypatumus manau būtina nurodyti apie ką sukasi kalba. Iš savo praktikos žinau kad šeriant tais pačiais pašarais priesvoriai labai skiriasi dėl genetinių paveldėjimo savybių. Pirmos kartos mišrūnės kurių tėvas buvo limuzinų veislės "Elan" jo net Nr. prisimenu 8778, buvo labai geras priesvoris net pirmos kartos mišrūnių buvo virš 1300 g/d. po jo buvo kažkos kitas tai po pirmo sezono atsisakiau. Jei jau kalbame apie galvijus nurodykite ar tai mišrūnai ar grynaveisliai, labai paviršutiniška informacija blogiau negu jokios.

Su tais visais priedais turėjau labai nemalionę pamokėlę. Prieš penketą metelių prisikalausęs tokių pamokų savo pieninėm telyčikėm daviau pilną burną srėbti miltus su tais visais priedais (nežinau tik kokie), rezultatas- super priesvoriai, plaukas šilkinis, eksterjeras liuks nors į parodą grūsk, bet jos man surujojo šešių mėnesių, teko nurašyti . Nuo to atvejo jokių "pasakų" apie gerus priedus stengiuos neklausyti, sory. Až už natūralius produktus, radau tokia programėlę, pasiskaičiuoji ko ir kiek duodi, o ji parodo kokių medžiagų reikia, gali pasikoreguoti racioną, nu tai subalansuoto raciono programa man ji patiko nes paprasta . Tyrimų nereikia užtenka iš akies vertinti pašarų rūšį ir jų kokybę, pasiskaičiuoji kiek stovės tvarte dienų, kiek yra galvų o programėlė paskaičiuoja kiek net kainuos racionas karvei per dieną.