Usurinis

Šienavimo darbams reiks darbinio veleno sankabos o ji fantastiška, jau geriau MTZ nei JUMZ. Aš pjaunu su katinu o renku ir transportuoju su JUMZ, darbinį jungiu be sankabos per movą, jei reikia išjungti po apkrova tenka gesinti.

Jeigu iš krūvos nebėga yra pilimai ir dugnas tai niekas už nieką negali bausti, nedengtą gali laikyti savaitę, bet gali uždengti dienai po to vėl atidengti ir taip visą žiemą.

Ricardaai pasižiūrėk šitam linke http://www.gouldinggenetics.com/major.htm

turėtū patikti, ten yra preislistas, brangesnės dožės neteko niekur matyti. Jei tokį įsigytai tai sėkmė garantuota.

Dumoju, man panašu kad tamsta išdūrinėja aplinkosauga. Mėšlą transportuoti galima nors iš Palangos į Kauną. Jeigu turi įsirengęs laukuose vietą mėšlui sandėliuoti pagal reikalavimus dar ne viskas reikia tą sandėliavimo vietą suderinti su aplinkosauga, bet aš nežinau kas taip daro. O tokio dydžio bauda kokia tamsta nubaudė paskutinį kartą negalėjo būti už tokius nusižengimus. Įdomu kokia to inspektoriaus pavardė.

Nu kai neturi praeities klaidu tai į viską žiūri racionaliau, dabar juk madoje žmonės be patirties jie neprisiriša prie tradicijų, sakoma kad žemdirbiai konservatoriai, juos sunku įtikinti daryti kažką naujo, taip kad praeitis nebuvimas yra pliusas.

Nu į tokį tvartą geriausiai statyti viena eile , 2 m šėrimo takas likusiuose viena eilė karvių, jei karvei po metrą tai gali drasiai sukišti visą penkioliką, reik palikti praėjimui bent metrą. Prie intensyvios žemdirbystės karvei turėtu užtekti apie vieną ha geros pievos priklauso koks žemės našumo balas. Pati didžiausia problema tai bus mėšlidė, jei ją išspręsi tada gali kurti pieno ūkį. Tikiuosi pieno kvotą jau turi.

Man užtektų ir pusės to ką gauna šveicarai, bet kap sako liaudis geriausiai ten kur mūsų nera.

Sužinotum kiek moka šveicarai, tai šokinėtum iš pavydo ant galvos kad Lietuvoje būtų kalnai tipo Alpės ir nepriklausytume EU. Ten kainos astronominės, ekologinė jautiena virš 50 Lt už kg.

Nu kas dėl Lietuviškos mėsos tai čia turėtų suveikti tas pats principas kaip ir su emigrantais, kuo jų daugiau išvažiavo, tuo greičiau kilo atlyginimai, todėl aš manau kuo bus daugiau konkurencijos skerdyklų tarpe, tuo greičiau pritrūks jautienos ir pakils kaina. Vokietijoje jaunų bulių supirkimo kaina 3,2 Euro už skerdienos kg. šiai dienai.

Argi aš nesakiau kad ta kooperacija akių dūmimas, supirkinėja kaip perdirbėjai, tai koks man skirtumas kam parduoti? Manau kad pardavęs skerdyklai dar ir subsidiję gausi o kaip bus su šitais didelis? pati didžiausia problema kad pus nėra kam reikia geros žaliavos, niekur negirdėjau kad koks restoranas ieškotų geros jautienos. Kol aš nežinosiu kiek galiu gauti pardavęs produkciją tol neinvestuosiu į gamybą. Daugelis insivaizduoja kad jei turi tvartą tai ir gali auginti. Kiek dar be tvarto reikia, kur mėšlidė, kur galvijai, kur vandentiekis, kur šėrimo technika, aš jau nekalbu apie pašarų gamybą ir mėšlo ir srutų šalinimą. Kai viską sudėsi į krūvą, tai kilogramo savikaina bus ne 3.5 Lt. Tai ir ieško durnų, arba tokių kur dėtis nėra kur.

Matai Ricardaai turėčiau pinigų kiek noriu pasistačiau lagūną, sukaupčiau skystą mėšlą per visą žiemą į lagūną , pavasarį pasidaryčiau tyrimus kiek ten to N kube yra ir anksti pavasarį pasamdyčiau pioneeriu kad išlaistytų pagal optimalų pievų poreikį. Bet matau pinigų neturiu todėl trešiu kaip sugebu, tiksliau atsikratau mešlo ir srutų. Jeigu dar turėčiau ir laiko tai ir kalifornijos sliekam tranšėją pastatyčiau ir auginčiau juos , paskui ekelogine traša tręščiau, auginčiau ekologine produkciją ir galėčiau pardavinėti kaip paprastą juk nuostolio nebūtų nes- turiu pinigų. Ex girto ežiuko svajonės.

Pripilk iš rudens srutų į lauką ir pavasario gali nebesulaukti, jei tokia kaip šiemet žiema tai jau gruodį galėjai ketvirtą derlių pjauti. Vienas pagrindinis principas kad rudenį reikia atiduoti P ir K trašas o N trašos reikalingos pavasarį ir vasarą. Tas kas tręšia rudenį turėtų žinoti tokias taisykles kad rudenį galima tręšti tik ant neįšalusios ir neįmirkusis žemės. Mažai kas akcentavo kad turim užarti paskleistą mėšlą per parą, o skysto mėšlo paskleisto ant pievos užarti nereikia. Tos naujos mėšlo tvarkymo taisyklės varo neviltį ir kas jas sugalvojo.

Nu kam taip sudėtingai? Pas mane mėšlas saugomas aikštelėje prie tvarto, yra lietaus kritulių surinkimo sistema . Tai kai palyja iki 20 kubų srutų laisvai gaunu. O kadangi mėšlas pasiduoda rudenį kasdien tai kokybė per daug nenukenčia.

Nu pirkti aš tikrai nesiruošiu šarole, pas mane visai kita veislė. Norėjau pasidomėti to tavo buliuko verte pasauliniuose registruose, nu sužinoti ko jis vertas.

Va va aš irgi tep sakau, jei sakai A pasakyk ir Z. Kazkodėl visi užmiršta pasakyti minusus. Kai teko lankyti vienoje tokioje ekspermentinėje įmonėje kuri gamina biohumusą ir kai pamačiau kaip ten viskas vyksta sakau atvirai - neapsimoka.

Buliaus pirkimo rezultatus matysiu kitais metais, nes jis tik šiemet pradės dirbti. Pirkau jauną. O, kad pasiteisins pirkimas, tai be abejo, nes karves laikau palaidas. Todėl turiu nemažų problemų, gaudant jas sėklinimui. Tegul geriau bulius tuo užsiima.

Gal gali duomenis iš kilmės pažymejimo parašyti. Nu ir jei nepaslaptis iš ko pirkai?

Noriu įsiterpti su 3 patarimais:

1. Laukus tręškite ne sliekais, o biohumusu.

2. Kurmiarausius galima nulyginti, pievą akėjant spec. akėčiomis (dantys ne apvalūs, o plokšti, kaip peiliukai).

3. Prancūzų firma UKAL gamina spec. pistoletus kurmiams. Jei jau visai jie tamstas užkniso, perkat, užtaisot ir atsargiai įstatot kurmio landon ir dar atsargiau užkapstot. Įsivaizduokit: atvaro kurmis savo tuneliu ir mato, kad praeiti nebegalima. Kas belieka? Ima ir pats nusišauna. Tai ne anekdotas.

Paruošti pramoniniu būdu humusą ūkininkui reiškia reikia turėti spec įrangą. Jei jos neturi tai su humusu patenka ir sliekai.

galima pasiųlyti gaudyti tuos kurmius ir kailinius siūti.Sako labai geri, bet tu kurmių reikia virš 400.

Nu ir kam man tie papildomi rūpesčiai lyginti pievas pavasarį, geriau palaistyti srutom, kiek žinau pagaminti toną biohumoso reikia mėšlo ne vienos tonos.

Grynaveisliai gaunami kai kryžmini tos pačios veislės galvijus , bet jei maišai įvairias veisles tai kelias tik vienas sukurti naują veislę. manau kad tam reikės nemažiau ne dvidešimt metų.

Turiu aš vieną tokį lauką -gabaliukai durpyno su baltmolio masyvu. Tai pastebėjau kad tame durpyne kurmių nekartą ir ne du o dešimt kartų daugiau nei molyne. Pavasarį išsilygini o kai pjauni tai traktorius būna juodas. Todėl darau išvadą kad durpyne yra daugiau organikos nei molyne, todėl ir sliekų yra daugiau.

Heterozės efektas gaunamas tik 1,5 kartos, vėliau bus tik problemos.

O kodėl heterozės efektas gaunamas tik po pirmos ir penktos kartos Kodėl antroji,trečioji ir ketvirtoji kartos to neturi

Tai ne pirmos ir penktos o pusantros kartos, t.y. kai vienas mišrūnas sėklinamas grynaveisliu. Vėliau jau nebūna tokių rezeltatų kaip variantas 1,5 .

Jūs ir vėl neteisus kolega Ricaardai, sliekus labiausiai mėgsta kurmiai. Ten kur jie įsimeta apie šienainį gali užmiršti, nenupjausi pievos neužteršęs žemėmis masės, o kai susuksi tai žiemą rasi pelėsį.

Broliukai tą savo įdėją siūlau pasilaikyti sau, kodėl niekas nesako kas labiausiai mėgsta sliekus ir ko aš labai nemėgstu. Liaudis išmintis sako : devyni amatai dešimtas badas. Pasirinkit -arba sliekai arba galvijai.

Erikai pasidarysi tokį kokteilį kad paskui pataisyti genetiką bus galima tik peiliu. Heterozės efektas gaunamas tik 1,5 kartos, vėliau bus tik problemos.

Tai ką ricardaai gyvuliukus kankini? Ir ką gi veikia VMVT inspektoriai. Per žiemą lauk neišleidi pabėgioti vargšelių. Aš tai pasirenku dieną kai oras neblogas išleidžiu visus į lauką į aptvarą ir tvartą tvarkausi, jokių bėdų. Vakare gerai pabėgioję, pavargę, išalkę ristele subėga atgal tik spėk suktis.

Nu čia gali būti įvairūs variantai pabandyk duoti ištisai tik šienainį tol kol atsiės sočiai. gal šienainį yra kažkokia medžiaga kurios negauna su šienu , veikia minimumo dėsnis.