aukstaitis

As asmeniskai volavau veja su paprasciausiu duju balionu. Atrodziau gal kam ir juokingai, bet "kaip kas moka taip tas soka".

Cis nuoroda i visa LR Civilini kodeksa: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaiesk ... _id=107687

Nesugalvojau kur kitur patalpint, tai parasiau cia apie zemes nuoma. Cia viskas is LR Civilinio kodekso (iskart pasakau, kad siai dienai gali but kazkokie neesminiai pakeitimai, bet pati zemes nuomos esme bus ta pati) Žemės nuoma 6.545 straipsnis. Žemės nuomos sutarties samprata 1. Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. 2. Atskiri Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat žemės sklypų, esančių laisvosiose ekonominėse zonose, jūrų uosto teritorijoje ar kitose specifinėse vietovėse, nuomos ypatumus. 6.546 straipsnis. Žemės nuomos sutarties dalykas Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. 6.547 straipsnis. Žemės nuomos sutarties forma 1. Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. 2. Šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. 3. Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. 6.548 straipsnis. Žemės nuomotojas ir žemės nuomininkas 1. Privačios žemės nuomotojas yra privačios žemės savininkas. 2. Valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją gali sudaryti apskrities viršininkas, savivaldybės institucija ar kita valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija. 3. Keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti išnuomojamas, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka. 4. Žemės nuomininku gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. 6.549 straipsnis. Žemės nuomos sutarties terminas 1. Privačios žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Šalys gali sudaryti ir neterminuotą žemės nuomos sutartį. 2. Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdešimt devyneriems metams. 3. Įstatymai gali nustatyti ir trumpesnius maksimalius žemės nuomos sutarties terminus. 4. Jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypą numatyta naudoti visuomenės poreikiams, šis žemės sklypas išnuomojamas tik iki to laiko, kol jis bus paimtas naudoti pagal paskirtį. Jeigu sutartis sudaryta ilgesniam terminui, tai laikoma, kad ji sudaryta tik iki žemės sklypo paėmimo. 6.550 straipsnis. Žemės nuomos sutarties turinys 1. Žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta: 1) žemės nuomotojas; 2) žemės nuomininkas; 3) žemės nuomos objekto duomenys, įrašyti žemės kadastre bei viešame registre; 4) žemės nuomos terminas; 5) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis; 6) išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos bei naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui; 7) išnuomojamoje žemėje esančių požeminio bei paviršinio vandens, naudingųjų iškasenų (išskyrus gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) naudojimo sąlygos, neprieštaraujančios įstatymams; žemės naudojimo specialiosios sąlygos; 9) žemės naudojimo apribojimai; 10) žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės; 11) užmokestis už žemės nuomą. Į jį įskaitomas užmokestis už melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, inžinerinius įrenginius ir kita, taip pat mokesčio indeksavimas, jeigu nuomojama valstybinė žemė; 12) kiti su nuomojamo žemės sklypo naudojimu bei žemės sklypo grąžinimu pasibaigus žemės nuomos sutarčiai susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai; 13) atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus. 2. Į žemės nuomos sutartį negali būti įrašytas: 1) įgaliojimas nuomininkui atstovauti žemės savininkui ir disponuoti šio savininko privačia žeme bei joje esančiu kitu nekilnojamuoju turtu; 2) privačios žemės nuomininko teisė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. 3. Žemės nuomos sutarties sąlygos, nustatančios kaip naudoti išsinuomotą žemę, neturi prieštarauti aplinkos apsaugos, gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų bei visuomenės interesams. 6.551 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas 1. Valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. 2. Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. 6.552 straipsnis. Žemės nuomos mokestis 1. Privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. 2. Valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. 6.553 straipsnis. Žemės subnuoma 1. Žemės nuomininkas, gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, turi teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. 2. Žemės ūkio paskirties žemės kitai paskirčiai, negu numatyta žemės nuomos sutartyje, subnuomoti negalima. 3. Žemės subnuomos sutartis sudaroma laikantis žemės nuomos sutarčiai nustatytų reikalavimų. 6.554 straipsnis. Nuomininko išlaidų žemės ūkio paskirties žemei pagerinti atlyginimas Nuomininko išlaidos žemės ūkio paskirties žemei pagerinti nuomininkui atlyginamos, kai tai numato žemės nuomos sutartis arba kai abi šalys iki žemės pagerinimo darbų pradžios susitaria (papildomu rašytiniu susitarimu) dėl šių darbų pobūdžio, masto ir išlaidų dydžio. 6.555 straipsnis. Nuomotojo pareiga remontuoti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus ir kitus inžinerinius įrenginius 1. Jeigu įstatymai ar žemės nuomos sutartis nenumato ko kita, žemės nuomotojas privalo remontuoti savo lėšomis jam priklausančius melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius. Jeigu nuomotojas šios pareigos nevykdo ir žemės sklypo negalima naudoti pagal paskirtį, nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį. 2. Jeigu nuomotojas nedaro šio straipsnio 1 dalyje numatyto remonto, kurį atitinkamos valdymo institucijos pripažino būtinu ir neatidėliotinu, tai nuomininkas turi teisę padaryti remontą ir iš nuomotojo teismo tvarka išieškoti remonto išlaidas, būtinas išnuomoto turto funkcionavimui užtikrinti. 6.556 straipsnis. Nuomininko pareiga išsaugoti dirvožemį ir jo kokybę, tvarkingai išlaikyti melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius bei želdinius 1. Nuomininkui išsinuomotame žemės sklype draudžiama atlikti veiksmus, kuriais būtų sunaikintas ar užterštas derlingasis dirvožemio sluoksnis. Nuomininkas privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus įstatymų nustatyta tvarka, saugoti apsauginius ir kitus ženklus, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu žemės nuomos sutartyje nenumatyta ko kita. Jeigu nuomininkas šių pareigų nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomininko išieškoti lėšas nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos sutartį. 2. Jeigu žemės nuomininkas žemės ūkio naudmenas naudoja netinkamai ir dėl to pablogėja jų kokybė, žemės nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui atsiradusius nuotolius. 6.557 straipsnis. Nuomininko teisė gauti kompensaciją už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius 1. Pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam žemės nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime. 2. Jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenumatyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Kai nuomininkas to nepadaro, jo lėšomis tai padaro nuomotojas arba tie pastatai, statiniai bei įrenginiai pereina nuomotojui nuosavybės teise, jeigu jie tenkina teritorijų planavimo dokumentų nustatytus reikalavimus, ir įteisinami įstatymų nustatyta tvarka. 6.558 straipsnis. Žemės nuomos sutarties galiojimas pasikeitus žemės nuomininkui 1. Po žemės nuomininko mirties su nuomos sutartimi susijusios teisės ir pareigos pereina jo įpėdiniams, jeigu šie jų neatsisako. Jeigu žemės nuomininko įpėdiniai žemės nuomos sutarties atsisako, tai jie turi atlyginti nuomotojui dėl to atsiradusius nuostolius. 2. Jeigu žemės nuomininkas yra juridinis asmuo ir jis reorganizuojamas, tai jo pagal sutartį turėtos teisės ir pareigos pereina naujam juridiniam asmeniui. 6.559 straipsnis. Žemės nuomos sutarties galiojimas pasikeitus žemės nuomotojui Kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. 6.560 straipsnis. Nuomotojo pareiga pranešti apie nuomos sutartį Prieš parduodamas ar kitaip perleisdamas nuomojamą žemės sklypą arba jį įkeisdamas ar kitaip teises į jį suvaržydamas, nuomotojas privalo pranešti žemės sklypo įgijėjui ir būsimam įkaito turėtojui apie nuomos sutartį, o nuomininkui – apie numatomą žemės sklypo perleidimą, įkeitimą ar kitokį teisių į jį suvaržymą. 6.561 straipsnis. Draudimas išnuomoti įkeistą žemę Jeigu įkeistos žemės savininkas sutartyje nustatytu laiku neįvykdo skolinio įsipareigojimo ir hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą žemę, šią žemę draudžiama išnuomoti. 6.562 straipsnis. Žemės nuomos sutarties pabaiga Žemės nuomos sutartis baigiasi: 1) kai sueina nuomos terminas; 2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas; 4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui; 5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) šalių susitarimu. 6.563 straipsnis. Žemės nuomos sutarties nutraukimas paimant žemę visuomenės poreikiams Kai išnuomota žemė paimama visuomenės poreikiams, žemės nuomos sutartis nutraukiama ir nuomotojui bei nuomininkui nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. 6.564 straipsnis. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu 1. Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 2. Apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. 3. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius. 6.565 straipsnis. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko reikalavimu 1. Kai nuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu gali būti nutraukta apie tai iš anksto pranešus nuomotojui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kai nuomojama kitokios paskirties žemė, – ne vėliau kaip prieš du mėnesius. 2. Jeigu žemės nuomotojas nevykdo šio kodekso 6.555 straipsnyje nurodytų pareigų, nuomininkas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį nesilaikydamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. 6.566 straipsnis. Žemės nuomininko pirmumo teisė atnaujinti žemės nuomos sutartį Kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Kad viskas imanoma tai kas be ko. Bet faktas kaip blynas pradedanciajam bus lengviau susitvarkyti su ekologiniu augalininkystes (jei aisku isvis apie ji galvoja) negu e.gyvulininkystes ukiu.

Tai geriau apsejai javais. Investicijos nelabai jau didelios gausis. O ismokos jau sis tas. Juk zarasai kiek teko girdet tai ieina nenasiu zemiu teritorija tai kasmet apie 600lt uz ha plis apie 1200 jei ekologinis plius dar parduosi grudu (kad ir nedaug) tai jau ir susidaro keletas litu

Su gyvulininkyste turint 7ha tikrai neverta. Kiek tu galesi gyvuliu laikyt pvz. jauciu. Juk yra nustatyta kiek saliginiam vienetui turi tekt ha zemes. Ir kiek cia gausis gyliu? Na tarkim 5 jauciai. Na gausi ismokas uz zeme uz gyvulius. Bet kiek darbo turesi. Neatsipirks darbas.

Vat sito tai negaliu tiksliai pasakyt, nes neteko susidurt. Cia reiktu i ekoagros kreitis. Neės su bulvem nedraugauju

Gali. Tovo ukis net gali but puse tokio puse tokio. Tik derlius turesi laikyt atskirai. Ta prasme neturi sumaisyt pvz bulviu uzaugintu ekologiniam lauke su paprastam lauke augintom

Iterpsiu ir as cia savo "liezuvi". Uzsiimti ekologine gyvulininkyste tai ir didziausiam savo priesui nesiulyciau. Ten reikalavimu tai nemazai. Aisku viskas igyvendinama, bet kam Donatui ukininkavimo ausroj uzsikraut toki varga ant peciu. Veliau gal ir galima galvot. Vien kiek reikia investuot i meslo tvarkyma. Juk atvaziave tikrintojai ir tvartus kres ir gyvuliu gerove ziures ir kokiu vandeniu girdai ir kokiu pasaru seri ir kur ta pasara gamini (turi tik savo ukyje pasigamint, prie kelio negali pjaut sienui nes uzterstas ir t.t.) Cia gyvulininkystej dar daug gali vardint. Va augalininkyste ekologine gali bandyt. Vis maziau investiciju tik sekla. O beto nepatiks bet kada gali mest ir but paprastas ukininkas. Cia as neagituoju nei ka, tik pasakiau savo nuomone.

Nepamaisis jei dar ir armaturos tokios paklosi ant pagrindo o poto uzbetonuosi, geriau laikys.

Na cia su restoranu tai paliginimas kaip pirstu i aki.

Kas del ismoku uz ekologini tai nesvarbu ar tu jau seniai taip ukininkauji ar tik dabar sugalvojai pradet. Tik vienas dalikas jei tu pradedantis tai tris metus (tiksliai nezinau bet atrodo kad tiek) gausi pereinamojo laikotarpio ekologinio ukio statusa ir kai pardavinesi derliu jis dar bus neekologinis, nes sertifikate bus irasita kad pereinamojo laikotarpio ukis. Tuos tris metus galima ir nebut pereinamuoju jei tu sugebesi irodit sertifikavimo istaigai (Ekoagros) kad kazkiektai metu nenaudojai savo laukuose nei trasu nei chemikalu. Dabar kas del tresimo tai yra trasos ekologiniam ukiam. Pries tresiant reikia nueit i ekoagros padalini kuriam priklausai ir parasyt prasima kad nori trest. Parasai koiom trasom is kur pirkai ir pardavejas turi duot sertifikata kad trasos yra naturalios kilmes. Kiek pasidomejau tom trasom tai nieko gero ten ju sudetyje neradau ir nutariau kad neverta mest pinigus i bala nes akivaizdaus pokicio derliuje manu nepamatysiu (o ir kaina tai gera uzplesta). Jei kas esat naudoje tas trasa tai galit pasidalint kaip gavosi. Kas del reikalavimu visokiu tai augalinkystes ukiui ner ten labai jau ir baisus laisvai igyvendinami be jokio vargo. Vat jei sugalvotum ekologini gyvulinkystes kurt tai ten jau truputi sudetingiau. Siaip mano nuomone ekologinis ukis tai labiau apsimoka kurt nenasiose zemese. Nes ten pilk nepyles trasas visvien nieko gero nekulsi, ka jau misku uzsodint tai geriau art. As kolkas neketinu atsisakyti tokio ukininkavimo budo nes kolkas dar sioki toki pelna gaunu. O jei ateiti kazkas pasikeis i blogaja puse ar ives apsurdiskus reikalavimus nebedirbsiu tos zemes (jokiose programose nedalivauju tai ir jokiu isipareigojimu niekam neturiu). Nes ir dabar tas ukis man tik laisvalaikio praleidimas ka po darbo gulet namie tai geriau padirbet, visgi kolkas dar ilgesnis pinigas i asmenini biudzeta patenka. Gal cia ir su savo rasimu ir i lankas nuklydau bet tikiuosi nepyksit.

Gal jau matet ir pjaunanti kazka jau nauja derliu? Cia jei tokiais tempais eis ir toliau forume tai uz menesio ir zieminius jau sesim. Pasakos. Ko ten lyst i dar salta zeme. Kas is to kad pasesi visvien grudas gules ir lauks kol truputi silciau bus. As bent jau po velyku sesiu, dirbt zeme sejai tai gal dar ir suprasciau kad jau kaip ir laikas pradet arba zieminius trest bet set tai dar ne. Cia grinai mano nuomone jei kam nepatinka prasau neuzmetyt akmenim.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRCINES TEISES PAZEIDIMU KODEKSAS 47 straipsnis. Riboženklių sunaikinimas Pastovių žemėnaudos riboženklių sunaikinimas arba gadinimas - užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų Gali but siai dienai pasikeites, nes ten keicias vos ne kas menesi tas kodeksas, sunku susekt.

"Ir traktoriu pirkdamas pasikliauk savim". Aukso zodziai. Nereikia niekad aklai klausyt kitu nuomones (nevisada gali but teisinga) turi turet savo. Bet kokiu atveju jau esu sakes koki issirinktum "zirga" tau su juo reiks paciam ir dirbti ir reikalau prispirus vargti. Niekas is cia esanciu neateis ir nedirbs. Geriausiaas variantas (grinai mano nuomone) perkant traktoriu paimt pardavimu skaiciu per tam tikra laikotarpi ir matysi kurie geresni, aisku nereikia maisyt galiu. Kitas dalykas kuri reikia ypac atidziai ziuret kaip su aptarnavimu. Nes mano tevas jau buvo vos ne i depresija puoles, nes nusipirko sienapjove is labai issireklamavusios firmos , sumokejo taikrai gerus pinigus (lenkiskos butu kelios iseje) ir pacia pirma diena parvaziavo is lauku asaras sluostidamas, tai servizas teikesi tik po savaites atvykt. Tai laiko nera, tai darbuotojai uzsieme. Tai gerai cia sienapjove, o jei traktorius per darbymeti, kas tada daryt?

Taip yra ukininkam grupinis draudimas penkiem daiktam o moki uz brangiausia. Bet yra vienas minusas nes tuo paciu momentu gali naudot tik viena daikta. Man teko bauda moket. Vaziavom abu su tevu su traktoriais ir abu sustabde ir keliukai isaiskino kad gali naudotis tik vienu. Taip iseitu kad viena pastati kita pasiimi

taip pritariu kad 99% eis vietinis.

Dar graziau, bandydamas vogti susidraskys subine ir as kaltas busiu. Ne cia tai jau virsune, tik Lietuvoj tokie samprotavimai gali but. Tai tarkim buvo labai paplyte vagistes is transformatoriu kai alyva isleidinejo. Ne viena ir uzmuse elektra. Tai dabar artimieji tegu samdo gera advokata ir paduoda elektros tinklus i teisma, nes jie tuo momentu kai darbavosi vagis buvo ijunge elektra, o galejo isjunkt o dar geriau prie tranformatoriaus galejo padet tos alyvos statine. Tarkim dabar mano technika stovi garaze ir as nakti pamatau kad kaskas viduj yra, as paiimu ir ileidziu suni. Jei vagis protingas bus, uzsoks kur ant kokio traktoriaus tai subine liks sveika. O jei apkandzios as busiu kaltas? Tai tada reikia paklaust to teisejo ar advokato o kokio velnio vagis ejo i mano garaza nakti, gal kelio paklaust ar beda kokia ji istiko? Pabaigai pasakysiu tik tiek: jei mano suo laikomas pagal taisykles, ta prasme nevejoja zmoniu ant gatves, yra priristas, paskiepitas, man jo niekas neuzdraus jo laikyt. O jei as matysiu kad kaskas kesinasi i mano turta, as turiu pilna teise ji ir paleist. Juk policija jei rajone gyveni ar toliau nuo miesto, ansciau kaip per pusvalandi nepasirodis. Cia yra grinai mano tokia nuomone ir as jos niekam nei persu nei liepiu vadovautis, tik zinau tiek jei kazkada uzklupsiu vagi, tai suo tures su kuo "pazaisti". Nes efektingesnes priemones (isskirus sautuva) siai dienai nematau.

Jeigu taip visi darytu kad "paimti ir issaudyt" tai puse Lietuvos jau butu issisaude, bet kad i ora paleisi suvi pagazdinimui tai del sito tikrai nesesi, o vagiliuksciai zinos visam gyvenimui kad geriau prie to nelyst, nes durnas dar nusaus.

Jei suo akandzios kieme ir dar nakti tai tu tikrai nebusi kaltas. Ir dar manau toki varianta: jei jau kas "susigundo" pas tave uzsukt ko nors "pasiskolint" tai 99% kad eis vietinis, ir pries eidamas jis diena apsizvalgys pamatys kad yra rimtas suo tikrai neis nakti, nerizikuos. Na o jei jau viena kart susigundys ir suo apkandzios ar siaip isgazdins tai suzinos visa seniunija kad ten geriau neit. Nes pijokeliai vistiek pasigiria prie butelio apie savo "zygdarbius". Tai kad mano nuomone apie apsauga nuo vagiu geriausia priemone rimtas suo.

Kad turi tai as net nesigincinu nes ant protokolo tai deda anspaudus kai suraso. Bet as papasakojau konkretu atveji koks buvo nutikes. Ir dar beto ukio subjektams jokiu tachografu nereikia (klausiau VKTI). Tiesa dabar iseina (ar jau isejo) istatymas kad tik iki 7500 bendros mases nereikia tachografo ukininkams ir ansciau buvo kad gali vaziuot iki 50 km atstuma dabar bus 100.

Dar gristu prie tu "saibu". Keliukai gali tikrint bet yra vienas didelis bet. Kiekvienas patikrines saiba turi padet anspauda. Buvo toks nutikimas. Buvau issinuomaves fura plokstem pervest, ten vairuotojas toks pakliuvo kaip sakoma zodzio kisenej neieskantis. Mus sustabbe nebeturejo prie ko prisiknist tai paprase saibos. Vairuotojas paklause ar desi anspauda kad patikrinai. Nieko neatsake. Tai vairuotojas ir sako jei nedesi tai ner ten ko ir ziuret, dave suprast nezinai tai ir nelisk. Vienu zodziu nereikejo nei saibos nei daugiau nieko, nes pamate kad jau npinigu negaus sau i kisene, tik gero kelio palinkejo.

"Saibas" tikrina ne transporto policija o Valstybine keliu transporto inspekcija. Dabar del paprastu "keliuku", ar siaip turi teise visus dokumentus tikrinti tiek asmens, tiek krovinio ar masinos, bet kyla kitas klausimas: tarkim patikrina pas mane "saiba" ir randa kad pazeidziau darbo ir poilsio rezima, ta prasme vairavau ilgiau kaip 4,5 val be pertraukos, kokiu rementis straipsniu jis mane baus ir kokia bus bauda?

Susuko tiksliai tai neskaiciavau bet zinau kad virs simto. Siaip tevai ji tik rudeniop nusipirko. Placiau nieko labai daug negaliu pasakyt nes kaip sakiau kad tik truputi teko man su juo padirbet (siaip is idomumo). Siaip as jo nei girsiu nei peiksiu, nes kiekvienas perka pagal savo kisene ir beto kam pirk uz ta pacia kaina naudota jei gali nauja, visgi naujas lieka nauju manau.

As asmeniskai pats nemaciau kiek ten papelyje buvo. Gal rulonas buvo idrekstas, gal zemeta mase supresavo (nes maciau buvo vienas papievis toks ziauriai kurmiu isknistas). Siaip nematau labai jau dideles bedos kad is keliu desimciu vienas ir papelija.