vrimvydas

Kodel i atmosfera . Boguzas dare tirima ir nustate kad is rudens iterpus , pagrindines medziagos is poselio juda i dirva ir dalis ju per ziema issiplauna .

Greiciausei ta laukeli nelabai senai gavai ir priestai koks smulkus su belkiu kuteno bei ant trasu ir chemijos pinigu neleido .

Yra varjantu , bet lietus pagrindinis kozeris . Asmeniskai man idomus bendras kiekis .

Kiek lietaus gavai .

Pakalbek kaip jie buvo sudaromi prie planines ekonomikos . Gudrus kolhozu pirmininkai koregavo duomenis . Dabar balas tik rodo bendra fona . Skaiciukai jau paseno .

Kelintu cia metu ? Tresimas yra technologijos dalis . Kiekis svarbus bet neesminis . Aisku be derliaus nera ir pelno bet nevisada rezultatas priklauso nuo tonu .

Arti gali ir per lietu ir dregna dirva . Skutant tu tinkamu langu maziau jei nori neprisidirbti reikalu . Visi budai geri jei dirbama teisingai .

Inesineti galma kiek nori jei nera vandens arba dirva neuzlaiko medziagu ir viskas eina kaip per reti .

Tiek neprikulia kaip sakiau del dregmes ir ligu . Todel rizikinga daryti dideles islaidas trasom o ypac technikai. Kas liecia dirva tai mes ja niokojam apie 70 metu ir tai labai mazas laikas jos evoliucijoje nes procesai cia labai leti . Nors ivertine ka zemes ukis padare ir kokiu tempu naikiname naturalius procesus kelia susirupinimas . Arimas yra greitas budas atpalaiduoti maistines medziagas ir spresti kitas problemas . Taciau arimas be gero darbo daro ir blogus . Va kaip pagauti balansa ? Pas mus dirvozemis yra labai jaunas ir plonas derlingas sluoksnis . Musu dirvozemi ledinas nustume i Ukraina ir jis pradejo isnaujo formuotis . Jei mes savo dirva toliau ardisime po 30 metu turesime smeliuka o va kur derlingas sluoksnis puse metro ir daugiau ir humusas 5+gali arti dar 200 metu kad pajustum blogejima . Sunaikinome mikorize ir biologija todel reikia ja atkurineti .

Viska gerai pastebėjai. Galiu tik papildyti kad labai padaugėjo aplinkoje ligu su kuriomis nesusitvarko chemija tuo labiau kad dalis jos buvo issimta . Dabar mes augala ne gydome o tik palengvina simptomus . Kom nupurksti kad augalas nesigtu . Pasirodo nera . Antras ie esminis momentas tai vandens trukumas dirvoje . Augalui kad veiktu medziagu apikaita reikia pastoviai tureti vandens . As vis pasiziuriu i balkonus nes ju dabartine padėtis yra ta kokia turesime po 10-15 metu . Nepalanki aplinka kasmet pasislenka link musu kasmet apie 60-100 km. Kas liecia veisles tai yra tokia sąmokslo teorija kad pas mus platinamos veisles skirtos intensyviam auginimui kur reik daug trasu ir prieziuros . Cia jau firma politika . Bandziau nusipirkti kitokiu veisliu bet pasirodo negalma nes nera registruotos . Tai ypac aktualu rapsams . Dar pastebejimas kad ne vien paėmus taip. Derlius ir kokybe krenta visoje Europoje . Mano pazistamas Vokietis kuldavo po 8-10 tonu o dabar 6-7 . Tai jis dabar bando mazinti islaidas . Stebiu jam paruošta technologija rapsams kur bandoma pelningai uzauginti 2.5 tonos .

Dirbk su biologija .

Tai uzpile pigesneis ir kokybiskesneis . Ir ka dabar .

Prie ko cia klase . As kalbu apie tai kad Skagenas antros klasės ir Euforija antros klases du skirtingi dalykai bulkuciu kepejam. Negaliu platinti bet man atsiuntė laboratorijos duomenis. Dar tresimu skirtumai daro skirtingus rezultatus. Mum parduodamus miltus jie patartina su priedais o va tokios firmos kaip macdonaldas ar rimti picų kepejai ju neleidzia bei tokie egiptieciai ju isvis nenaudoja. Todel ir sako kad musu grudai nebent kiaules serti nors ifratekas rodo kitaip. Cia ir problema. Taip pasauliniu mastu 2 kl standartas is kurio su priedais galma padaryti viska bet va nevisi tu priedu nori arba išvis neturi. Ismokome apgauti infrateka. Pvz jei bulkute nekyla ir neveikia mieles imesk cukraus. Ta ir dare. Europa pirkdavo savo ukininku derliu ir siunte Afrikai. Dovanotui arkliui i dantis neziuri. Bet va Europa pinigus paverte kulkomis ir Afrika perkasi pati todel prasidėjo rinkos dėsniai, ir musu grudai pasidare nekonkurencingi . Todel ir krenta kaina ir dar reik džiaugtis kad isvis perka. Infrateko duomenis jau nė pagrindas nes lengva juos padirbti su technologija. Aisku kas nemoka ir nebandė nesupras.

Pataikei i taska . Einama lengviausiu keliu didindamas derlinguma. Ir tokiu dauguma , todel ir siūlomos tokios nepatrauklus formules ir galutines kainos . Kaip minejau jokiu problemu gauti min +20€ jei augini tai ko reikia . Bet kai dauguma halturina su veisles ir technologija turim tai ka turim. Ir tai ka turim niekam nereikia . Niekas cia nepasikeis kol elevatorius nepradės sakyti kad nepriima ir dek kur nori arba imu uz juokinga kaina . Akivaizdus pavyzdys su pupos. Kol auginom maistines tai buvo super kultura . Pasikeitus salygom auginam pašara . Jei kasavate lakstytume su purkstuvu galll iseitu maistines ir tokiu reik min 5k ton.u. Tada ir butu kaina adekvati. Bet mes nesivargina ir norisi geros kainos . Kaip mūnejau surenkam dideli kieki geru pupu ir gausim gera kaina , bet niekas nenori rizikuoti ir dirba atmestinai. Tai juk verslas ir reik daryti profesionalai o ne taip kaip isena . Aisku gamta savo pasiima bet cia jau bizniui rizika ,

Nepagavau esmes . Problema ta kad musu grudai tokie kokie yra dabar niekam nereikalingi ir nera ko versti partnerius juos pirkti nes Egiptas ju nenori . Dotnuva pakele ta problema ir buvo rykliu maišomas su zeme . Kalba eina kad pagal musu standarta mes teisus o pagal rinkos standarta mes niekam neįdomus del kokybes . Todel ir sako jei tokius toliau auginti pats ir vesk i rinka .

Esme ta kad mes pagal ju rekomendacijas besilaikantys derliaus kiekio renkamės derlingas veisles kurios daznu atveju yra labiau pasaryniu savybių nei maistiniu . Seniau kai buvo daugi tresiama gaudavosi daiktas panasus i maistinius grudus . DABAR KAI RINKOJE PADIDEJO konkurencija musu produkcija tapo nekonkurencinga . Vienas is banginius po siu metu galvoja mazinti veikla pas mus nes tokiu grudu niekam nereikia ir zada mestis i kitas salis . Kai buvau Dobileje sake kad jie su chemija musu rinkai gali pagaminti gerus miltus is belekokiu grudu bet va rimtiems pirkėjams tas varjantas nepraeina ir reikia tikru maistiniu grudu . Minusas tas kad ju galma uzauginti max 6 tonas . Todel tokiu nesirenka ukininkai ir ju nera , ir paradoksas jie tokius perka kitur. Todel ieškoma saziningu ukiu del veisles ir technologijos. Jei nieko nekeisti ir norėsime 70%eksportuoti tas kortu namelis gali griuti . Buvau vokiečiu ukije kur humusas 6 ir jis dali gudu augina kaip maistui su 6 tonomis ir 12+baltimu ir pašara su tuopaciu baltimu su 9 tonomis. Jokiu budu i viena kruva nepila . Pas mus dar kaip akmens amžiuje maisom suda su grudu ir norim gauti kaip uz gruda . Aisku cia ne ukininko problema .

Domejausi . Kad ismokti pelningai auginti reikia atkalti technologija . Trys metai tik bandimam . Augina kaiminas nes ji priverte savininkai ir pakolkas galai nesueina . Jei rimtai uzsiimti tai vertas demesio augalas bet reikia padirbeti . Labiau ziuriu i avinzirnius , bet reik kiekio.

Eile metu buvo kad paguleje aruode grudai dabresta ir suektiek pagereja rodikliai . Siemet kazkas nutiko ir tas desnis nesuveike . Gal del to turi problemu su exportu. Na plius pasiula isaugo ir pirkejai issidirbineja . Beto ukrainietiski grudai neskaitant chemijos likuciu yra kokybiskesni lavašų kepimui.

Ar skiariasi reikalavimai priduodant grudus i elevatoriu ir vezant i laiva .

Tai kodel Euforija(max c2 sekla ) kviecius pirko ir mokejo 0 matif su salyga kad azotas atiduotas iki plaukiojimo , be fuzarijaus . Miltai skirti italams plonapadziu picu kepimui. Skageno atsisake.

Kiekviena veisle turi savo miltu kokybe ir kepimo savibes . O kai dar primaisom su vasarineis kvietukais ar pasarine veisle niekas nenori pas arabus tokiu grudu pirkti. Pvz su karbamidu pakelta klase netinkama kepimui.

Taip , iranga tokia yra . Jus nematot problemos kuri užprogramuota. Jie nepirks grudu kaip antra klase nors infratekas parodo pakankamai baltimo ar glitimo o veisles grinumas nepraeina . Sakis vesk kur nori arba galim paimti kaip trecia . Taip jiems buvo su keleis laivais kai is Jusu nupirko kaip antra o arabai pasake kad cia pasaras. Teko parduoti kaip pasara . Pas mus yra penkios klases o rinkoje maistiniai ir pašarui ir antra o kartais ir pirma nevisad pagal kepimo savybės atitinka maisto klase . Todel supirkejai ir pradejo kelti bangas .

O kaip sutalpina salykla pagal veisle ir kokybe . Nematau problemu . Kaip minejau pokalbio metu ir sake kad jei netiks nepirks arba pirks kaip pasariniu . Tame ir matau busimus nesutarimus . Jie sake kad niekas neprivers pirkti netinkamo produktu kuris yra nepelningas ir nepaklausus nes tai ne valsybine imone . Gal kas ir pasikeis bet dabar nusiteikimas riztingas nes prisidirbo minusu.

Tada kodel pavyko parduoti II kl kviecius uz 0 matif . Aisku savo lesom padariau ir pateikiau veisles grinumo analize.

Zaisti su dirvos ph yra sudetingas bet pelningas biznis . Kalkinti reikia kad nesukelti staigaus suolio nes galma net sliekus istipdyti o sulfatas turi suveikti tada kada augalui pagal fazes reikia daugiausei azoto ir sumazeti kai azotas nepageidautinas . Ir nepamirsti tirpumo lenteles kad neuzblokuoti kitu elementu .